Lietuvos paštas jungiasi prie kitų pasaulio paštų ir kviečia palaikymą Ukrainai išreikšti unikalia, visame pasaulyje pažįstama forma – sukurti pašto ženklą Ukrainos laisvės gynėjams. Bendrovė skelbia konkursą ir kviečia visus norinčius siūlyti savo idėjas pašto ženklo iliustracijai. Idėjų laukiama iki kovo 31 d. Atrinktas vienas darbas papuoš gegužės mėnesį planuojamą išleisti specialų pašto ženklą. Įsigyjant šį pašto ženklą dalis lėšų bus skiriama VšĮ „Mėlyna ir geltona“ („Blue/Yellow“).

„Pašto ženklas nėra tik būdas apmokėti laiško ar atvirlaiškio kelionę. Pašto ženklai reprezentuoja šalį ir jos žmones, atspindi svarbiausius šalies įvykius bei pasiekimus, šalies vertybes, kultūrą. Tai, ką šiuo metu išgyvena Ukrainos žmonės – šių dienų herojai, kasdien drąsiai ginantys savo laisvę, palietė daugelio lietuvių širdis, nepaprastai mus suvienijo. Pašto ženklas Ukrainos laisvės gynėjams bus ne tik unikali jų palaikymo forma, bet kartu ir priminimas, kad Lietuvai laisvė yra be galo brangi, mes ne tik palaikome Ukrainos žmones, bet ir suprantame, ką reiškia ginti šalies nepriklausomybę“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Lietuvos pašto skelbiamame konkurse kviečiami dalyvauti visi norintys. Kūrėjų darbų laukiama iki š. m. kovo 31 d. Darbus galima pateikti el. formatu.

Pašto ženklas yra oficiali tarptautinė mokėjimo už siuntimo paslaugas priemonė, todėl labai svarbu, kad konkurso dalyvių pateikiamos idėjos atitiktų pašto ženklui keliamus reikalavimus. Su oficialiomis konkurso taisyklėmis bei kita svarbia informacija galima susipažinti čia.

Galutinį konkurso laimėtoją rinks Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kuri atsakinga už visų Lietuvoje leidžiamų pašto ženklų projektų atrinkimą. Pašto ženklą planuojama išleisti š. m. gegužės 6 d. 

Lietuvos paštas kviečia visus nuspręsti, koks patiekalas atsidurs ant kitąmet dienos šviesą išvysiančio naujojo pašto ženklo, skirto šalies kulinariniam paveldui.

Tarp kandidatų yra net trys visiems puikiai žinomi lietuviško kulinarinio paveldo produktai – obuolių sūris, skilandis ir gira. Juos dažniausiai siūlė gyventojai, kuriuos Lietuvos paštas socialiniuose tinkluose kvietė prisidėti prie naujo pašto ženklo kūrimo siūlant savąsias idėjas.

Balsavimas, nulemsiantis kas bus pavaizduota ant naujojo pašto ženklo, vyksta iki liepos 28 d. – savo balsą Lietuvos paštas kviečia atiduoti savo paskyroje feisbuke. 

Lietuvos paštas ant pašto ženklų jau yra įamžinęs penkis šalies kulinarinio paveldo patiekalus – cepelinus, šakotį, šaltibarščius, varškės sūrį ir agurkus su medumi. 

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia apie 20 naujų pašto ženklų. Jų temos yra kruopščiai atrenkamos Pašto mokos ženklų leidybos komisijos, kuri atsižvelgia į jų svarbą, istorinę ar kultūrinę reikšmę.

Lietuviškus pašto ženklus ir jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir filatelijos e. parduotuvėje. 

Penktadienį, liepos 11 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą pašto ženklą „Lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-metis“. Pašto ženklo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

2025-ieji – proga prisiminti ir pagerbti brigados generolą, inžinierių, aviakonstruktorių ir lakūną Antaną Gustaitį (1898–1941), kai prieš šimtą metų, 1925-ųjų liepos 14-ąją, į dangų pakilo pirmasis jo sukurtas sportinis lėktuvas ANBO-I, pradėjęs lietuviškos aviacijos aukso amžių.

Šia proga liepos 26 d. Lietuvos paštas kartu su Lietuvos aviacijos muziejumi organizuoja ir kūrybines dirbtuves „ANBO linkėjimų paštas“. Dirbtuvių metu dalyviai sužinos kaip atsiranda pašto ženklai, proginio pašto ženklo autorė papasakos apie jo kūrimo procesą, o visi norintys galės sukurti ir savo ANBO lėktuvų įkvėptus atvirlaiškius, kurie bus pažymėti specialiu spaudu bei nemokamai išsiųsti į bet kurią pageidaujamą pasaulio šalį. Lietuvos aviacijos muziejaus lauko ekspozicijoje (Veiverių g. 132, Kaunas) vyksiantis renginys prasidės 11 val.

A. Gustaitis sugebėjo su minimaliais ištekliais kurti konkurencingus, modernius orlaivius, prilygusius ar net pranokusius tuo metu užsienyje gamintus lėktuvų modelius. Jis kūrė tai, kas tuo metu buvo labiausiai reikalinga Lietuvos Karo aviacijai, o jo sukurti lėktuvai ANBO sudarė didelę dalį Lietuvos Karo aviacijos orlaivių parko. Šiais lėktuvais skraidyti mokėsi tarpukario Lietuvos lakūnai, o 1934 metais trijų lėktuvų ANBO-IV skrydis aplink Europą tapo plačiai nuskambėjusia tarptautine Lietuvos viešųjų ryšių kampanija, išgarsinusia mūsų šalies aviatorius ir jų pasiekimus tarptautiniu lygiu.

Aviakonstruktoriaus darbą A. Gustaitis atlikdavo laisvalaikiu, nes Karo aviacijoje užimdavo vadovaujančias pareigas, o už laisvalaikiu sukurtus lėktuvus „Anbukų“ kūrėjas iš valstybės gaudavo kuklų honorarą. Kiekvieną savo sukurtą lėktuvą A. Gustaitis pirmiausiai išbandydavo pats, taip prisiimdamas atsakomybę už savo kuriamų lėktuvų patikimumą. A. Gustaitis nebuvo tik lakūnas ir aviakonstruktorius, nereikia užmiršti jo ir kaip dėstytojo, šachmatininko ar futbolininko, su komanda „Aviacija“ 1922 metais dalyvavusio pirmajame Lietuvos futbolo čempionate. Tai pat A. Gustaitis buvo poliglotas bei mokėjo groti mandolina.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia apie 20 naujų pašto ženklų. Jų temos yra kruopščiai atrenkamos Pašto mokos ženklų leidybos komisijos, kuri atsižvelgia į jų svarbą, istorinę ar kultūrinę reikšmę.

Lietuviškus pašto ženklus ir jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir filatelijos e. parduotuvėje.  

Birželio 6 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“, tęsiantis tradiciją filatelijoje įamžinti šalies kurortus.

Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyks išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13).

Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė – baltoji žuvėdra. Tai vizualinė duoklė išskirtinei Neringos gamtai, kultūrai ir istorijai.

„Lietuvos kurortai“ – tai pašto ženklų serija, kurioje jau ankstesniais metais įamžinti Druskininkai, Palanga ir Birštonas. Neringos ženklas papildo šią kolekciją, primindamas apie unikalią Kuršių nerijos atmosferą. 

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia apie 20 naujų pašto ženklų. Jų temos yra kruopščiai atrenkamos Pašto mokos ženklų leidybos komisijos, kuri atsižvelgia į jų svarbą, istorinę ar kultūrinę reikšmę.

Lietuviškus pašto ženklus ir jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir filatelijos e.parduotuvėje.

Penktadienį, gegužės 16 d, Lietuvos paštas išleidžia Domo Žvirblio kurtą pašto ženklą ,,Vaikų piešiniai. Mano augintinis“. Pašto ženklo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt.

Naujasis pašto ženklas su pavaizduota akvariumo žuvele buvo sukurtas septynmečio Vėžaičių pagrindinės mokyklos moksleivio Domo Žvirblio. Jis dalyvavo 2023 metų spalį Lietuvos pašto paskelbtame konkurse, kuriame 3-16 metų amžiaus vaikai buvo kviečiami sukurti savąjį pašto ženklą tema „Mano augintinis“.

Tokiu būdu Lietuvos paštas ne tik tikėjosi išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, bet ir paskatinti susidomėjimą neretai egzotiškai skambančia filatelijos sritimi.

Visus minėtajam konkursui pateiktus vaikų pašto ženklų piešinius vertino Pašto mokos ženklų leidybos komisija, atrinkusi tris laimėtojus. Pašto ženklus su vaikų piešiniais Lietuvos paštas jau leido 2023 ir 2024 metais. 

Įsigyti lietuviškus pašto ženklus ir jų rinkinius galima ne tik visuose Lietuvos pašto skyriuose, bet ir atnaujintoje filatelijos e.parduotuvėje.

Penktadienį, balandžio 25 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus  „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“. Ant pastarųjų pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai.

Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – po 15 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Šilalės pašte, adresu J. Basanavičiaus g. 21.

Pašto ženklų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama kasmet nuo 1993 m. Kiekvienais metais pašto ženklų serijos temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“.

„Piliakalnių pažinimas ir tyrimai Lietuvoje vyksta nuo XIX a. antros pusės ir per tą laiką apie juos sukaupta daug ir įvairios medžiagos. Paskutiniu metu daugiausia duomenų gauta tiriant gražiausius Vakarų Lietuvos piliakalnius, iki tol garsėjusiais tik savo išraiškingomis formomis kraštovaizdyje ir legendomis. Šilalės rajone esantis Medvėgalio piliakalnių kompleksas ir Bilionių piliakalnis yra tie žemaičių žemės perlai, kurių kultūriniai sluoksniai slepia prekyvietes dar nuo Romos imperijos laikų, kovų su kryžiuočiais pėdsakus, iki tol nežinotą paprotį laidoti piliakalniuose ir daugelį kitų mūsų senos ir savitos kultūros pažinimo slėpinių“, – sako archeologas, Pašto mokos ženklų leidybos komisijos narys Gintautas Zabiela.

Kasmet Lietuvos paštas išleidžia 15-20 pašto ženklų. Ant jų vaizduojamas temas patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija, atrenkanti šaliai svarbiausius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius.

Įsigyti lietuviškus pašto ženklus ir jų rinkinius galima ne tik visuose Lietuvos pašto skyriuose, bet ir atnaujintoje filatelijos e.parduotuvėje.

Penktadienį, kovo 21 d, Lietuvos paštas išleidžia menininko Tomo Dragūno kurtą pašto ženklą  „Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungai – 100 metų“.

Pašto ženklo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

1925 m. įkurtos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos tikslas buvo karininkų šeimų moterų tautinis ir kultūrinis lavinimas, jaunosios kartos auklėjimas bei sužeistų ir ligotų karių globa. 

Birutiečių draugijos skyriai tarpukariu buvo steigiami kiekviename didesniame kariniame dalinyje. 1935 m. karininkų šeimų moterų draugija pavadinta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu.

Sovietinės okupacijos metais draugija buvo uždaryta, o atkurta buvo 1951 m. JAV, Čikagoje, kur birutietės dirba pagal prieškarinius įstatus, pritaikytus vietos sąlygoms – puoselėja lietuvių tradicijas. Lietuvoje ši draugija vėl pradėjo veikti 1991 m., po šalies nepriklausomybės atkūrimo.Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga siekia iš esmės tų pačių tikslų kaip ir XX a. 3–4 dešimtmetyje – stiprinti moters vaidmenį kario šeimoje ir visuomenėje, kelti kariuomenės autoritetą, saugoti jos istorinį paveldą.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia 15-20 pašto ženklų. Ant pastarųjų vaizduojamas temas patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Ji atrenka šaliai svarbiausius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius. 

Įsigyti lietuviškus pašto ženklus galima ne tik visuose Lietuvos pašto skyriuose, bet ir filatelijos prekių e.parduotuvėje.

Penktadienį, kovo 14 d. prekyboje pasirodys menininkės Darios Podluzhnos kurtas naujas pašto ženklas „Lietuvos kulinarinis paveldas. Cepelinai“.

Būsimojo pašto ženklo nominalas – 2,05 Eur, tiražas – 30 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. 

Vienu ryškiausių lietuvių virtuvės patiekalų laikomi cepelinai į mūsų šalį atkeliavo prieš daugiau nei šimtą metų. Žemaitijoje jie, tikėtina, atsirado iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kituose Lietuvos regionuose per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžių ryšių su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis. 

Savo pavadinimą patiekalas gavo dėl savo formos panašumo į vokiečių generolo Ferdinando von Zeppelino sukontruotą legendinį dirižablį cepeliną.

Nuo 2014-ųjų kiekvieną pirmąjį vasario sekmadienį yra švenčiama pasaulio cepelinų diena. Šios dienos iniciatoriumi tapo JAV lietuvis Jonas Vaičiūnas. Per pasaulio cepelinų dieną žmonės raginami kartu su šeima gaminti ir vėliau skanauti cepelinus.

Pašto ženklas su cepelinu yra jau penktasis, dedikuotas Lietuvos kulinariniam paveldui. 2023 m. buvo pristatytas pašto ženklas su šakočiu, dar anksčiau – su šaltibarščiais, varškės sūriu bei agurkais su medumi. 

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia 15-20 pašto ženklų. Ant pastarųjų vaizduojamas temas patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Ji atrenka šaliai svarbiausius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius. 

Įsigyti lietuviškus pašto ženklus galima ne tik visuose Lietuvos pašto skyriuose, bet ir internetinėje filatelijos prekių parduotuvėje. 

Jau šį penktadienį, kovo 7 d. Lietuvos paštas išleidžia Latvijos menininko Maris Upenieks kurtą pašto ženklą  „Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“.

Naujojo pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Kovo 7-ąją Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais skirtas pašto ženklas bus išleistas ir Latvijoje bei Estijoje.

„Sinchronizacija su kontinentine Europa yra svarbiausias pasiekimas Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės istorijoje. Jis vainikuoja ilgametį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikų darbą bei glaudų bendradarbiavimą su Europos partneriais. Simboliška, kad Baltijos šalių vienybė atsispindi ne tik sinchronizuotame elektros sistemų veikime, bet ir specialiai šiai progai išleistame pašto ženkle. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ženklai susijungia į vieną grandinę, atspindinčią kiekvienos šalies atsinaujinančių energijos išteklių integraciją“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Naująjį pašto ženklą nuo penktadienio bus galima įsigyti visuose didžiuosiuose fiziniuose Lietuvos pašto skyriuose arba internetu eparduotuve.post.lt.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia 15-20 pašto ženklų. Ant pastarųjų vaizduojamas temas patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Ji atrenka šaliai svarbiausius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius.

Susipažinti su pašto ženklų leidybos ir antspaudavimo planais galima Lietuvos pašto svetainės polapyje.

Penktadienį, vasario 21 d, Lietuvos paštas išleidžia menininkės Miglės Anušauskaitės kurtą pašto ženklą  „Žydų mokslo institutui YIVO – 100 metų“. Pašto ženklo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

1925 m. Vilniuje įkurtas Žydų mokslo institutas – pirmoji pasaulietinė Rytų Europos žydų studijų akademija. Institutas tapo svarbiausiu jidiš tyrimo ir norminimo centru, taip pat tyrė žydų, kalbėjusių jidiš, kultūrą, leido literatūrą šia kalba, rengė žydų mokslininkus, sukaupė didžiausią pasaulyje biblioteką ir archyvą Rytų Europos žydų gyvenimo tematika.

Institute buvo įkurtos keturios sekcijos: Filologijos, Ekonominė-statistinė, Istorinė bei psichologinė-pedagoginė. Jame veikė ir jidiš teatro muziejus, buvo įsteigta aspirantūra, kurios tikslas – ugdyti būsimą mokslininkų kartą.

1940 m. dėl nacių grėsmės institutas buvo perkeltas į Niujorką, pavadintas Žydų mokslinių tyrimų institutu. Jidiš kalba tai skamba Yidisher visnshaftlekher institut, YIVO. 

Lietuvoje išlikusi instituto archyvo dalis šiuo metu yra saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Žydų mokslo institutas Vilniuje buvo įsikūręs dabartinės A.Vivulskio g. 18 numeriu pažymėto gyvenamojo namo vietoje.