Reikia pagalbos? Klauskite

Pašto paslaugų kokybės reikalavimai Lietuvoje

Pašto paslaugų kokybės reikalavimai tarp Europos Bendrijos valstybių

Pastabos:
1. Išsiųstos pašto siuntos gavėją gali pasiekti ir greičiau nei pagal nustatytus pašto siuntų pristatymo kokybės reikalavimus.
2. D + n;
2.1. „D“ – pašto siuntos išsiuntimo data. Išsiuntimo data laikoma ta pati diena, kai pašto siunta buvo pateikta siųsti, jei ji buvo pateikta prieš paskelbtą vėliausią pašto siuntų surinkimo iš pašto paslaugų teikimo vietos laiką. Jeigu pašto siunta buvo pateikta siųsti vėliau, išsiuntimo data laikoma kita diena;
2.2. „n“ – darbo dienų skaičius nuo pašto siuntos išsiuntimo iki jos pristatymo gavėjui;
3. Kiekybinis kriterijus – kriterijus, pagal kurį ne mažiau nei nurodyta procentų pašto siuntų turi būti pristatyta per nustatytą dienų skaičių.

• Mokėjimo nurodymą pervesti įmoką rasite čia.
• WESTERN UNION pinigų perlaidos gavimo blankas. Parsisiųsti galite čia.
• WESTERN UNION pinigų perlaidos siuntimo blankas. Parsisiųsti galite čia.

• Siuntų sąrašas K6 (galioja nuo 2018-03-30). Parsisiųsti galite iš čia. Pildymo paaiškinimai čia.
• Siuntų sąrašas K6E (galioja nuo 2020-04-29). Parsisiųsti galite čia.
• Siuntų sąrašas K6P (galioja nuo 2017-05-26). Parsisiųsti galite iš čia. Pildymo paaiškinimai čia.

• Muitinės deklaracijos CN 22, CN 23.

• Prašymo dėl dokumento, patvirtinančio paslaugos suteikimą, išdavimo formą rasite čia.
• Prašymo dėl siuntos įteikimo kitam asmeniui, tarptautinės siuntos paieškos, pašto siuntos atsiėmimo pašte formą rasite čia. 
• Prašymo dėl pašto siuntos persiuntimo į kitą paštą ar kitu adresu Lietuvoje formą rasite čia. 

Mokėjimo sąskaita buvo nepopuliari paslauga Lietuvos pašte. Bendrovė koncentruojasi į vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas. Sąskaitos sutartis bus nutraukta ir esamos bankų sąskaitos uždarytos 2019 m. birželio 1 d. Pabrėžtina, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. nebeveiks prieiga prie „Mano finansai“ paskyros, todėl nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. visus įprastinius veiksmus su sąskaita galėsite atlikti tik pašto ar PayPost klientų aptarnavimo skyriuose.

Jūsų pinigai yra saugūs. Visi klientai, turintys lėšų mokėjimo sąskaitoje, turi ne vėliau kaip iki 2019 gegužės 31 d. 15:00 val. pervesti turimus pinigus į savo sąskaitą, esančią pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją, arba atvykti į artimiausią pašto arba „PayPost“ klientų aptarnavimo skyrių, kuriame galėsite išsiimti lėšas iš mokėjimo sąskaitos ar jas pervesti į sąskaitą, esančią pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją.

Jeigu 2019 m. gegužės 31 d. mokėjimo sąskaitoje neturėsite lėšų, Jūsų mokėjimo sąskaitą uždarysime automatiškai ir Jums jokių papildomų veiksmų, susijusių su mokėjimo sąskaitos uždarymu, imtis nereikės. Jeigu savo mokėjimo sąskaitoje laikote lėšų, atvykę į Lietuvos pašto skyrių po 2019 m. gegužės 31 d. 15:00 val. galėsite pateikti prašymą dėl lėšų likučio, buvusio mokėjimo sąskaitoje, pervedimo į sąskaitą, esančią pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją (atliksime tik SEPA pervedimus). Su savimi būtinai turėkite galiojantį vieną iš asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų:

• Lietuvos Respublikos piliečio pasą
• Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę
• Lietuvos Respublikos tarnybinį pasą
• Lietuvos Respublikos užsieniečio pasą Leidimą nuolat ar laikinai gyventi
• Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasą
• Europos Sąjungos valstybės narės piliečio asmens tapatybės kortelę užsienio valstybės piliečio pasą

Jeigu atstovaujate juridinį asmenį pateikite:

• Įgaliojimą, kuriame aiškiai įvardinti suteikti įgaliojimai - teisė atlikti su mokėjimo sąskaita susijusias operacijas (tuo atveju jeigu kreipiasi ne juridinio asmens vadovas)
• VĮ Registrų centro išduoto išrašo originalą (išduotą ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius), kuriame nurodytas juridinio asmens vadovas (tuo atveju jeigu kreipiasi juridinio asmens vadovas)
• Vieną iš aukščiau išvardintų fizinio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų
• Juridinio asmens antspaudą (kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumente arba įstatymu)

Jūs turite pasirinkti jums patogų kitą mokėjimo paslaugų teikėją ir atsidaryti sąskaitą. Naujos sąskaitos numerį (IBAN) turite pateikti trečiosioms šalims (pavyzdžiui darbdaviui), kurie į jūsų sąskaitą perveda lėšas.
Jeigu gaunate pensiją ar pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra) - apie pasikeitusią sąskaitą informuokite Sodrą, atvykdami į bet kurį Sodros priimamąjį skyrių su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

Rekomenduojame išsisaugoti pastarųjų trejų metų mokėjimo sąskaitos išrašus (informaciją apie atliktas mokėjimo operacijas) iš „Mano finansai“ paskyros iki 2019 gegužės 31 d. Norėdami gauti tokius išrašus taip pat galite kreiptis į „PayPost“ klientų aptarnavimo ar pašto skyrius.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir toliau pristatys pensijas pensininkams į namus ir išmokės jas savo skyriuose.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir toliau teiks visas kitas finansines paslaugas, t. y. pensijų ir išmokų išmokėjimą ir pristatymą, perlaidas, įmokų surinkimą, kreditus, draudimą.

Visi mokėjimai į mokėjimo sąskaitą atlikti po 2019 m. gegužės 31 d. bus grąžinti mokėtojui.

Jei turite klausimų ar pageidaujate gauti papildomos informacijos, susisiekite su mumis tel. 8 700 55 400 (skambinant iš užsienio +370 5 233 3060). Jūsų skambučių laukiame pirmadieniais – penktadieniais nuo 8.00 iki 18.00 val., šeštadieniais nuo 9.00 iki 16.00 val.

LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalai yra skirti tiek fiziniams, tiek juridiniams klientams. Fiziniai klientai gali išsiųsti ir gauti siuntą nesudarydami jokių sutarčių ir be įsipareigojimų, užtenka turėti paruoštą siųsti siuntą ir banko kortelę.

• Patogi paslaugos vieta. LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalai yra pastatyti prie didžiųjų prekybos centrų.
• Neribotas darbo laikas. Paslauga teikiama 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.
• Greita paslauga – siunta pristatoma per 24 valandas.*
• Gera kaina. Tai pigiausias būdas siųsti ir gauti siuntas visoje Lietuvoje.
• Paprasta ir saugu naudotis. Siuntą išsiųsite ir atsiimsite keliomis paprastomis parinktimis ekrane, Jūsų ir siuntos saugumą užtikrins integruotos apsaugos priemonės bei vaizdo įrašinėjimas.

* Jeigu siunta įdedama į terminalą iki ant jo nurodyto siuntų surinkimo laiko. 

Siuntos, kurias reikės deklaruoti muitinėje ir kurioms bus priskaičiuoti mokesčiai, taip pat ir išperkamosios siuntos bus siunčiamos įprasta tvarka į gavėjo paštą ir gavėjui pristatomos jo nurodytu adresu. Už apmokestintą siuntą gavėjas galės susimokėti ją atsiimdamas pašte. 

Gavėjas siuntą iš terminalo turi atsiimti per 72 val. nuo siuntos pristatymo į terminalą momento.

Per 72 val. terminą iš gavimo terminalo gavėjo neatsiimama siunta iš terminalo išimama ir saugoma AB „Lietuvos Paštas“ paslaugų teikimo vietoje 15 (penkiolika) kalendorinių dienų. Apie tai klientas informuojamas SMS žinute ir (ar) el. paštu. Dėl tokios siuntos atsiėmimo arba grąžinimo klientas privalo kreiptis į UAB „Lietuvos Paštas“. Siuntos saugojimo terminui pasibaigus siunta bus perduota Lietuvos paštui, kuris siuntą saugos dar 15 kalendorinių dienų, o šioms pasibaigus grąžins ją siuntėjui.

Nepavykus pašto siuntos pristatyti į terminalą dėl per didelio siuntos dydžio ji saugoma AB „Lietuvos Paštas“ paslaugų teikimo vietoje 15 (penkiolika) kalendorinių dienų. Apie tai klientas yra informuojamas. Dėl tokios siuntos atsiėmimo arba grąžinimo klientas privalo kreiptis į UAB „Baltic Post“. Siuntos saugojimo terminui pasibaigus siunta bus perduota Lietuvos paštui, kuris siuntą saugos dar 15 kalendorinių dienų, o šioms pasibaigus grąžins ją siuntėjui. 

PayPost klientų aptarnavimo skyriuje galite pasinaudoti autolizingo paslauga iki 96 mėnesių terminui.

Norint kreiptis dėl lizingo turite pateikti pasą ar asmens tapatybės kortelę. BigBank leidžia lizingo paslauga pasinaudoti ir pateikus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, papildomai pateikiant užsieniečio pasą.

Naudojantis mūsų partnerių automobilių lizingo paslaugomis automobilį galite registruoti savo vardu.

Naudojantis mūsų partnerių automobilių lizingo paslaugomis automobilio KASKO draudimas nėra būtinas.

• General Financing grynaisiais iki 3000 eurų, pavedimu - iki 25000 eurų.
• BigBank pavedimu - iki 20000 eurų.

Naudojantis mūsų partnerių automobilių lizingo paslaugomis automobilio įkeisti nereikia.

Žmogus, norintis gauti autolizingą, turi pateikti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos piliečio pasą, arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. Daugelis kredito bendrovių išduoda tik pateikus Lietuvos respublikos pasą ar asmens tapatybės kortelę. Prireikus, galime paprašyti pateikti papildomus dokumentus, kurių reikalauja kredito bendrovės. Asmens duomenys yra naudojami asmens tapatybei nustatyti bei atliekant kliento mokumo vertinimą, kurį atlieka mūsų partneriai, be kurio autolizingas nėra suteikiamas.
Jeigu esate susituokęs, bus vertinamas Jūsų šeimos kreditingumas, t.y. atsižvelgiama į bendrus sutuoktinių įsipareigojimus finansų įstaigoms. Pateikus sutuoktinio sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo bus vertinamos ir sutuoktinio pajamos. Nesant šio sutikimo, kreditingumo vertinimo metu Jūsų pajamos bus dalinamos per pusę.
Jei Jūsų mokumas įvertinamas teigiamai, Jūs turėsite pateikti tikslų savo gyvenamosios vietos adresą, teisingą mobiliojo telefono numerį, jei turite - elektroninio pašto adresą ir, jei vartojimo kreditas imamas pavedimu, savo asmeninės banko sąskaitos numerį. Ši informacija įtraukiama į sutartį ir yra reikalinga norint suteikti autolizingą.

Jeigu esate susituokęs, bus vertinamas visos šeimos, t.y. tiek jūsų, tiek jūsų sutuoktinio, turimi finansiniai įsipareigojimai. Galite rinktis pajamų vertinimo būdą: 

• Yra vertinamos Jūsų ir Jūsų sutuoktinio pajamos (tam yra reikalingas sutuoktinio sutikimas tvarkyti asmens duomenis);
• Yra vertinamos tik Jūsų pajamos. Pasirinkus šį būdą, Jūsų pajamos vertinimo metu yra dalinamos per pusę.

Autolizingas gali būti suteikiamas pastovias pajamas ar išmokas gaunantiems Lietuvos piliečiams. Kliento mokumą automatiškai įvertina kredito bendrovių, su kuriomis dirbame, informacinės sistemos ir pranešimu nurodo priežastį, dėl kurios negali būti suteiktas autolizingas. Tai gali būti nepakankamos pajamos, įsiskolinimas kitoms įstaigoms, per trumpas darbo stažas paskutinėje darbovietėje, bloga asmens kredito istorija ar kitos priežastys.

Lietuvos pašte arba PayPost klientų aptarnavimo skyriuje galite gauti kreditą nuo 50 eurų.

• Lietuvos pašto ir PayPost klientų aptarnavimo skyriuose galite gauti vartojimo kreditą grynaisiais iki 3000 eurų, pavedimu - iki 25000 eurų.

Lietuvos pašte arba PayPost klientų aptarnavimo skyriuje galite gauti kreditą iki 96 mėnesių.

Norint gauti kreditą Jums reikia pateikti pasą arba asmens tapatybės kortelę. Kai kurios kredito bendrovės išduoda kreditą ir pateikus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Prireikus, galime paprašyti pateikti papildomus dokumentus, kurių reikalauja kredito bendrovės.

Jei kreditą norite gauti grynaisiais - pinigus gausite iškart pasirašius sutartį. Jei kreditą norėsite gauti į pavedimu, pinigus gausite priklausomai nuo Jūsų pasirinktos kredito bendrovės pavedimų periodiškumo.

Jeigu esate susituokęs, bus vertinamas visos šeimos, t.y. tiek jūsų, tiek jūsų sutuoktinio, turimi finansiniai įsipareigojimai. Galite rinktis pajamų vertinimo būdą:

• Yra vertinamos Jūsų ir Jūsų sutuoktinio pajamos (tam yra reikalingas sutuoktinio sutikimas tvarkyti asmens duomenis);
• Yra vertinamos tik Jūsų pajamos. Pasirinkus šį būdą, Jūsų pajamos vertinimo metu yra dalinamos per pusę.

Kreditas gali būti suteikiamas pastovias pajamas ar išmokas gaunantiems Lietuvos piliečiams. Kliento mokumą automatiškai įvertina kredito bendrovių, su kuriomis dirbame, informacinės sistemos ir pranešimu nurodo priežastį, dėl kurios negali būti suteiktas kreditas. Tai gali būti nepakankamos pajamos, įsiskolinimas kitoms įstaigoms, per trumpas darbo stažas paskutinėje darbovietėje, bloga asmens kredito istorija ar kitos priežastys.

Galite kreiptis į "PayPost" pardavimų vadybininką dėl refinansavimo. Tai yra naujos paskolos paėmimas, kai naujoji paskola panaudojama anksčiau paimtoms ir neapmokėtoms paskoloms padengti su galimybe pasiskolinti papildomai.

Western union pinigų perlaidai išsiųsti ar atsiimti Jums užtenka pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: Lietuvos Respublikos piliečio pasą, užsienio valstybės piliečio pasą, Lietuvos Respublikos tarnybinis pasą, Lietuvos Respublikos užsieniečio pasą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paprastai galite siųsti ne didesnę nei 3 000 Eur sumą, tačiau prie tam tikrų aplinkybių gali būti taikomos papildomos saugos priemonės ir būsite paprašyti pateikti papildomos informacijos ar dokumentus.

Visos finansinės institucijos, įskaitant WU, turi rinkti papildomą tapatybės informaciją, kad geriau susipažintų su savo klientais. Kai suprantame, kas ir kam siunčia pinigus, galime lengviau apsaugoti jūsų pinigus, kad jie nebūtų neteisėtai panaudoti.

Western Union klientų informacijos apsaugą vertina labai rimtai. Jūsų informacija bus laikoma saugiose WU duomenų bazėse ir naudojama tik taip, kaip leidžia duomenų apsaugos įstatymai. Be to, iš jūsų renkamai informacijai apsaugoti naudojame šifravimo ir kitas technologijas.

WU pinigų perlaidų paslaugos teikimo sąlygose nurodoma, kaip WU naudoja jūsų asmeninę informaciją. Ši informacija pateikiama ant formos arba kvito, kurį gaunate ir pasirašote išsiuntę arba gavę pinigus. Taip pat išsamią informaciją galite rasti internetiniame privatumo patvirtinime.

Pinigų perlaidai išsiųsti Jums užtenka pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: Lietuvos Respublikos piliečio pasą, užsienio valstybės piliečio pasą, Lietuvos Respublikos tarnybinis pasą, Lietuvos Respublikos užsieniečio pasą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Siunčiant tarptautinę pinigų perlaidą reikia žinoti gavėjo vardą, pavardę, adresą ir šalį.

Paprastai galite siųsti bet kokią sumą, tačiau dėl tam tikrų sumų ir perlaidų gali būti taikomos papildomos saugos priemonės ir būsite paprašyti pateikti papildomos informacijos ar dokumentus.

• Didžiausia pinigų perlaidos iki pareikalavimo suma: 15 000 Eur. 
• Didžiausia pinigų perlaidos į sąskaitą suma: 15 000 Eur.
• Didžiausia pinigų perlaidos su pristatymu suma: 550 Eur.

Pinigų perlaidos į sąskaitą atveju pinigai yra pervedami į gavėjo sąskaitą, perlaidos iki pareikalavimo atveju pinigus gavėjas gali atsiimti bet kuriame PayPost skyriuje arba pašte, perlaidos su pristatymu atveju - pinigai yra pristatomi gavėjui.

Vietinės pinigų perlaidos gali būti išmokėtos į gavėjo sąskaitą, pristatytos gavėjui grynaisiais pinigais arba išmokėtos grynaisiais pinigais skyriuje.

• Jei siuntėjas siuntė pinigų perlaidą į sąskaitą, ją gausite ne vėliau, kaip kitą darbo dieną.
• Jei siuntėjas siuntė pinigų perlaidą su pristatymu, ją pristatysime per 1-2 darbo dienas.

Lietuvos pašto savitarną galite pasiekti adresu manosiuntos.post.lt arba paspaudę šio puslapio viršutiniame dešinės pusės kampe nuorodą "SAVITARNA". 

Sistema gali naudotis visi privatūs Lietuvos pašto ir LP EXPRESS klientai, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai naudojasi siuntimo paslaugomis.

Sistemoje rasite:

• visas siuntimo paslaugas: galite rinktis bet kurį Lietuvos pašto ar „LP EXPRESS“ siūlomą siuntimo būdą pagal savo poreikius ar siuntos rūšį;
• siuntimo kainos apskaičiavimą: pasirinkite Jums tinkamiausią siuntimo būdą iš anksto matydami, kiek kainuos Jūsų siuntos siuntimas;
• patogaus apmokėjimo funkciją: mokėkite už siuntų siuntimą iš karto sistemoje ir nebelaukite eilėse pašte!
• adresų valdymo funkciją: pamirškite adresų rašymą ant siuntų ar laiškų – sistema patikrins įvestus gavėjų adresus Lietuvoje ir kiekvienai siuntai suformuos siuntos lipduką;
• ankstesnių siuntų užsakymo duomenis ir siuntų sekimo galimybę: matykite pusės metų siuntų duomenis ir sekite visų savo siuntų pristatymo kelią;
• siuntų ruošinius: sistemoje greitai pasirinkite savo dažniausiai naudojamų siuntų ruošinius arba susikurkite juos patys.

Sistema nemokama ir skirta klientams patogiai, paprastai ir greitai paruošti savo siuntas. Mokėti reikės tik už išsiųstas siuntas.

Informaciją apie išsiųstą siuntą rasite savo paskyroje, skyrelyje „Siuntimo istorija“. Ten taip pat galėsite matyti siuntos keliavimą ir informaciją apie siuntos įteikimą Lietuvoje.

• Gavėjo asmenvardis ir adresas rašomi dešinės voko / siuntos pusės apačioje, siuntėjo – kairės pusės viršuje.
• Gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi naudininko linksniu, pavyzdžiui:

Vardenei / V. Pavardenei arba 

Akcinei bendrovei Lietuvos paštui. 

• Siuntėjo vardas (vardo raidė), pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi vardininko linksniu, pavyzdžiui:

Vardenis / V. Pavardenis arba 

Vilniaus „Žemynos“ gimnazija.

• Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą asmeniui įstaigos adresu, įstaigos pavadinimas rašomas po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės vardininko linksniu, pavyzdžiui:

Vardžiui / V. Pavardžiui

Susisiekimo ministerija

• Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą konkrečiam įstaigos darbuotojui, pirma rašomas įstaigos pavadinimas kilmininko linksniu, o tada darbuotojo pareigų pavadinimas, vardas (vardo raidė) ir pavardė – naudininko linksniu, pavyzdžiui:

Susisiekimo ministerijos 

Ekonominės analizės skyriaus vedėjui

Vardeniui Pavardeniui

• Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į savivaldybės centrą, po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės ar įstaigos pavadinimo rašomas gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) pavadinimas su gimininio žodžio santrumpa g. (a., pr. ir kt.), namo ir buto numeriai (tarp jų rašomas brūkšnelis), pašto kodas ir miesto pavadinimas. Pavyzdys:

• Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į vietovę, kuri nėra savivaldybės centras, bet ten yra paštas, kurio pavadinimas sutampa su vietovės pavadinimu, po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės ar įstaigos pavadinimo nurodoma gatvė, namo ir buto numeriai, vietovė, pašto kodas ir savivaldybės pavadinimas. Pavyzdys:

• Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į vietovę, kurioje nėra pašto, gavėjo adresui priskirto pašto pavadinimas rašomas po gyvenamosios vietovės pavadinimo, prieš pašto kodą ir savivaldybės pavadinimą. Pavyzdys:

• Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą iki pareikalavimo arba į pašto dėžutę, po gavėjo vardo ir pavardės ar įstaigos pavadinimo rašoma: paryškinti žodžiai Iki pareikalavimo arba pašto dėžutės (P. d.) numeris, pašto pavadinimas, pašto kodas, miesto (savivaldybės) pavadinimas. Pavyzdys:

• Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į užsienį, gavėjo asmenvardis ir adresas rašomi dešinės voko / siuntos pusės apačioje, siuntėjo – kairės pusės viršuje.
• Po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės ar įstaigos pavadinimo rašomas adresas, kur bus pristatoma pašto siunta. Atkreiptinas dėmesys, kad gavėjo šalies pavadinimas rašomas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba, pavyzdžiui:

• Adresuojant pašto siuntą Iki pareikalavimo, nurodoma: gavėjo vardas, pavardė, paštas, kuriame bus įteikta pašto siunta. Žodžiai Poste restante (t. y. Iki pareikalavimo) turi būti rašomi paryškinti, pavyzdžiui: 

Siekiant išvengti adresavimo klaidų, visada paprašykite pašto siuntos gavėjo, kad jis tiksliai nurodytų savo adresą. 

Norint, kad apie neįteiktą ir pašte saugomą siuntą jos gavėjas būtų informuotas SMS žinute ar el. paštu, būtina adresuojant siuntą nurodyti papildomus gavėjo kontaktinius duomenis, t.y. mobiliojo telefono numerį ir (ar) el. paštą. 

Laiškininkui pasirašytinai neįteikus registruotosios siuntos gavėjui (neradus jo ant siuntos nurodytu adresu) vietoj popierinio pranešimo, kuris paliekamas gaunamųjų laiškų dėžutėje, pašto siuntos gavėjas gali būti informuojamas elektroniniu būdu (SMS žinute ar el.paštu).

Papildomi gavėjo kontaktiniai duomenys, t. y. mobiliojo telefono numeris (pavyzdžiui, 86XXXXXXX) ir (ar) el. paštas (pavyzdžiui, V.PAVARDENIS@POST.LT), turi būti rašomi ant pašto siuntos voko ar pakuotės žemiau įprastų gavėjo rekvizitų – asmenvardžio ir gavėjo adreso, kur siunta turi būti pristatyta.

Svarbu! Papildomi gavėjo kontaktiniai duomenys bus naudojami tik siuntos pristatymui – reklaminiai ir kiti komerciniai pasiūlymai nebus siunčiami. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik gavus asmens sutikimą. 

Siuntų saugojimo terminai gavimo paštuose:

• Siuntos, apmokestintos muito, PVM ir kitais mokesčiais, – iki kito mėnesio 12 dienos, skaičiuojant nuo dienos, kai buvo įforminta muitinės sąskaita. Jei muitinės sąskaita buvo išrašyta mėnesio pradžioje, saugoma ne ilgiau kaip vieną kalendorinį mėnesį, t. y. nelaukiant kito mėnesio 12 dienos.
• Siuntos su procesiniais dokumentais – 7 arba 30 kalendorinių dienų.
• Tarptautinio greitojo pašto siuntos – 15 kalendorinių dienų.
• Vidaus greitojo pašto siuntos – 15 kalendorinių dienų, jeigu sutartyje su siuntėju nenumatyta kitaip.
• Pašto siuntiniai ir pašto korespondencijos siuntos – vieną kalendorinį mėnesį, jeigu sutartyje su siuntėju nenumatyta kitaip.
• „Ekonomiškos siuntos“ – 15 kalendorinių dienų, jeigu sutartyje su siuntėju nenumatyta kitaip.

Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis LR Pašto įstatymu, Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis, taip pat remiantis tarptautinėmis sutartimis bei sutartimis su naudotojais.

Dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje prarasta, sugadinta pašto siunta, siuntėjas gali pareikšti pretenziją AB Lietuvos paštui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

Žalos atlyginimo terminas:

• Už pašto siuntą, siųstą Lietuvos Respublikoje – per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.
• Už tarptautinę pašto siuntą – per 90 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Žalos atlyginimo dydis

AB Lietuvos paštas už prarastas, sugadintas pašto siuntas atlygina tik teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijas. Netiesioginiai nuostoliai, negautos pajamos, neturtinė žala neatlyginama.

Žala neatlyginama (vadovaujantis Pasaulinės pašto konvencijos ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nuostatomis), jeigu:

• Jei siunta įteikta ir tai patvirtina užsienio šalies operatorius. 
• Prarasti draudžiami pašto siuntose siųsti daiktai (prekės).
• Siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi dokumentai, o pašto paslaugos teikėjo kaltė kitaip neįrodoma.
• Žala atsirado dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugos teikėjo reikalavimus dėl daiktų pakuotės ar dėl ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių.
• Pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis konfiskuoti išsiuntimo ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
• Pateikiant gavėjui asmeniškai pasirašytinai registruotąją ir įvertintąją pašto siuntą ar pašto siuntinį, pakuotė, lipdukas su specialiu spaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto siuntos ar siuntinio svoris atitinka nurodytąjį.
• Gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo.
• Pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės.
• Pašto siunta dingo ar buvo sugadinta valstybėje, kurioje už tai nenumatytas žalos atlyginimas.
• Siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų korespondencijos siuntos.
• Įvertintoji pašto siunta įvertinta suma, viršijančia tikrąją siunčiamų daiktų vertę.
• Siuntėjas, pareikalavus pašto paslaugos teikėjui, nepagrindžia įvertintosios pašto siuntos turinio ar jo dalies vertės arba atsisako ją pagrįsti.
• Siuntėjas nustatytais atvejais nepagrindžia reikalaujamos atlyginti žalos.
• Įtariama, kad siuntėjas sukčiavo, siekdamas gauti kompensaciją už įteiktas, visiškai ar dalinai prarastas, sugadintas pašto siuntas.
• Praleidus nustatytą 6 mėnesių nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos terminą pretenzijai pateikti.
• Pareikštas reikalavimas netiesioginiams nuostoliams, negautoms pajamoms, neturtinei žalai atlyginti.

Pašto siuntos, kuriose yra įrenginių su ličio baterijomis / elementais, yra laikomos pavojingomis siuntomis. Tokios siuntos priimamos siųsti paštu tik tuo atveju, jei atitinka šiuos visus išvardintus saugumo, pakavimo ir žymėjimo reikalavimus:
1.Ličio baterijos / elementai laikomi įrenginio viduje. Pavienės arba supakuotos kartu su įrenginiu ličio baterijos / elementai siųsti paštu nepriimamos.
2.Vienoje pašto siuntoje gali būti ne daugiau kaip dvi ličio baterijos arba keturi elementai.
3.Ličio baterijas / elementus, esančius įrenginio viduje, leidžiama siųsti pašto siuntoje, jeigu jie atitinka šiuos talpos / kiekio reikalavimus: Vieno ličio jonų elemento talpa turi būti mažesnė ar lygi 20 Wh.
Vienos ličio jonų baterijos talpa turi būti mažesnė ar lygi 100 Wh.
Ličio kiekis viename ličio metalo elemente turi būti mažesnis arba lygus 1 g.
Ličio kiekis vienoje ličio metalo baterijoje turi būti mažesnis arba lygus 2 g.

4.Didžiausias leistinas ličio baterijų / elementų neto svoris vienoje pašto siuntoje yra 5 kg.
5.Pašto siuntose nepriimami siųsti įrenginiai su pažeistomis, sugedusiomis, perdirbtomis, restauruotomis ar išimtomis iš apyvartos dėl defektų ličio baterijomis / elementais.
6.Įrenginiai remontui, pvz., kompiuteriai ir mobilieji telefonai, turi būti siunčiami be ličio baterijų / elementų.

Už siuntoje esančių ličio baterijų identifikavimą, pateiktą informaciją pašto darbuotojui ir siuntos atitikimą keliamiems reikalavimams atsako siuntėjas.

Siuntų su ličio baterijomis / elementais pakavimas
1.Pašto siuntoje esantis įrenginys su ličio baterija / elementu turi būti apsaugotas nuo atsitiktinio įjungimo. Jei tai yra būtina, įrenginio įjungimo mygtukai turi būti papildomai apsaugoti (apsukti izoliacine juosta ar pan.) nuo atsitiktinio įjungimo, kurį galėtų sąlygoti kontaktas su pakavimo medžiagomis, pačia pakuote ar kitais siuntoje esančiais daiktais.
2.Pašto siuntoje esantis įrenginys su ličio baterija / elementu turi būti tvirtai supakuotas pašto siuntoje ir nejudėti. Įrenginio judėjimas siuntoje gali sukelti jo pažeidimą, atsitiktinį įjungimą ar teigiamų ir neigiamų elektrodų susijungimą.
3.Bet koks įrenginys su baterijomis / elementais turi būti transportavimo metu išjungtas.
4.Pakavimui būtina stipri išorinė pakuotė.
5.Pašto siuntą su ličio baterijomis / elementais turi susipakuoti pats siuntėjas.

Siuntų su ličio baterijomis / elementais žymėjimas
1.Pašto siunta su ličio baterijomis / elementais papildomai neženklinama. Ant siuntos pakuotės negali būti jokių specialių ženklinimų, nurodančių siuntoje esančių daiktų pavojingumą.
2.Ant pašto siuntos su ličio baterijomis / elementais turi būti nurodyti siuntėjo kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima susisiekti (šalia siuntėjo adreso įrašytas telefonas ir (ar) elektroninis pašto adresas).
3.Užpildytoje muitinės deklaracijoje CN 22 / CN 23 (tais atvejais, kai ji turi būti pildoma) šalia siuntėjo duomenų turi būti nurodyti siuntėjo kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima susisiekti telefonas arba elektroninis pašto adresas.

Vienoje pašto siuntoje negali būti siunčiami prietaisai su ličio baterijomis ir prietaisai su ličio elementais. Turi būti tik prietaisai su elementais arba tik prietaisai su baterijomis. Ličio baterija yra sudaryta mažiausiai iš dviejų ličio elementų, todėl vienoje siuntoje siunčiant prietaisus su baterijomis ir su elementais, gali būti viršytas didžiausiais leistinas ličio baterijų / elementų kiekis vienoje siuntoje.

Pašto siuntų su ličio baterijomis / elementais gabenimo reikalavimus nustato Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) ir šios organizacijos išleistos Pavojingų krovinių vežimo taisyklės (DGR). Pavojingų krovinių vežimą oro paštu prižiūri Lietuvos Civilinės Aviacijos (CAA) administracija.

Pašto paslaugų kokybės reikalavimai Lietuvoje

Pašto paslaugų kokybės reikalavimai tarp Europos Bendrijos valstybių

Pastabos:
1. Išsiųstos pašto siuntos gavėją gali pasiekti ir greičiau nei pagal nustatytus pašto siuntų pristatymo kokybės reikalavimus.
2. D + n;
2.1. „D“ – pašto siuntos išsiuntimo data. Išsiuntimo data laikoma ta pati diena, kai pašto siunta buvo pateikta siųsti, jei ji buvo pateikta prieš paskelbtą vėliausią pašto siuntų surinkimo iš pašto paslaugų teikimo vietos laiką. Jeigu pašto siunta buvo pateikta siųsti vėliau, išsiuntimo data laikoma kita diena;
2.2. „n“ – darbo dienų skaičius nuo pašto siuntos išsiuntimo iki jos pristatymo gavėjui;
3. Kiekybinis kriterijus – kriterijus, pagal kurį ne mažiau nei nurodyta procentų pašto siuntų turi būti pristatyta per nustatytą dienų skaičių.

• Siunčiant Lietuvoje, siuntos kelią matysite, jeigu siunta bus registruota (tiek siunčiant pirmenybinę, tiek nepirmenybinę).
• Siunčiant į užsienį, siuntos kelias matomas siunčiant į šalis, kurios yra pasirašiusios PRIME susitarimą.

Mūsų laiškininkai pašto siuntas pristato 6 dienas per savaitę, paprastai nuo 8 iki 16 val. Pašto siuntos pristatymo į galutinį tašką laikas dažniausiai priklauso nuo to, kurioje laiškininko aptarnaujamo maršruto vietoje (pradžioje ar pabaigoje) yra adresatas.
Vis dėlto kartais pasitaiko, kad pašto siuntą vėluojama pristatyti. Jeigu Jūsų išsiųsta arba laukiama registruotoji arba įvertintoji pašto siunta dingo arba vėluoja, praneškite apie tai mūsų bendruoju telefonu 8 700 55 400.

Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, pašto siuntomis siunčiamas prekes, kurios neturi ES prekių statuso (toliau – prekės), reikia deklaruoti muitinėje. Pašto siuntomis gabenamas prekes pašto siuntų gavėjų ir siuntėjų vardu muitinėje deklaruoja ir muitinei patikrai pateikia paskirtasis šalies pašto operatorius, šiuo atveju – Lietuvos paštas.

Siunčiant pašto siuntas su daiktais į ne Europos Sąjungos šalis, būtina pridėti pašto muitinės deklaraciją. Ji yra reikalinga operatyviam muitinės formalumų atlikimui, įskaitant ir muitinės vertinimą dėl draudžiamų ir ribojamų daiktų.

CN 22 forma pildoma siunčiant:

• korespondencijos siuntą su prekėmis / smulkiais daiktais iki 2 kg, kai siuntėjo deklaruota siuntos turinio vertė neviršija 300 SDR⁽¹⁾.

CN 23 forma pildoma siunčiant:

• korespondencijos siuntą su prekėmis / smulkiais daiktais iki 2 kg, kai siuntėjo deklaruota siuntos turinio vertė viršija 300 SDR⁽¹⁾;
• pašto siuntinį.

Pateikiame keletą populiariausių siuntų tipų pašto muitinės deklaracijų pildymo pavyzdžių. Jei siunčiama:

• dovana iki 300 SDR⁽¹⁾ vertės - CN 22 forma_Pavyzdys 1
• dovana iki 300 SDR⁽¹⁾ vertės, bet sunkesnė kaip 2 kg - CN 23 forma_Pavyzdys 1
• parduodama prekė iki 300 SDR⁽¹⁾ vertės - CN 22 forma_Pavyzdys 2
• parduodama prekė virš 300 SDR⁽¹⁾ vertės - CN 23 forma_Pavyzdys 2

⁽¹⁾SDR (angl. Special Drawing Rights) – specialiosios skolinimosi teisės. Oficialų SDR ir Euro santykį nustato ir viešai skelbia Tarptautinis valiutos fondas (300 SDR - apie 360 Eur). Galiojantį kursą galite pasitikrinti ČIA.

Siuntomis iš trečiųjų šalių atsiunčiamos prekės privalo būti deklaruojamos muitinei. Pašto siuntomis siunčiamas prekes pašto siuntų gavėjų ir siuntėjų vardu, pateikiant CN 22,  CN 23 muitinės deklaracijas, deklaruoja ir pateikia muitiniam tikrinimui Lietuvos paštas, kuris yra atsakingas už visos reikiamos informacijos, susijusios su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms, surinkimą iš kliento.

Besiruošdami siuntos pateikimui muitinei Lietuvos pašto deklarantai remdamiesi ant siuntos nurodytais gavėjo duomenimis išsiunčia klientui informacinį pranešimą, kuriuo prašoma atsiųsti informaciją apie siuntoje esančias prekes. Siuntos lieka Vilniaus logistikos centre iki bus pateikti papildomi duomenys ir dokumentai. Tarptautinio greitojo pašto siuntos saugomos 14 dienų, likusios (registruotosios, neregistruotosios) – 28 dienas Jei per šį laiką Lietuvos pašto deklarantai negauna papildomos informacijos, muitinė mokėtinus mokesčius, gali apskaičiuoti remdamasi turimais duomenimis, taikant antrinius muitinio įvertinimo metodus.

Tam, kad LR muitinė galėtų tinkamai apskaičiuoti mokėtinus importo mokesčius (muitą, akcizą, PVM) ir (arba) taikyti nustatytas šių mokesčių lengvatas, muitinei turi būti pateikta tiksli informacija apie pašto siuntoje esančias prekes (jų pavadinimas, skaičius, vertė ir pan.).

Todėl deklaruojant prašome pateikti šiuos reikiamus duomenis apie siunta atsiųstas prekes:

1. prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų (pvz., el. parduotuvės Jums atsiųstos ir (arba) el. parduotuvės Jūsų asmeninėje paskyroje išsaugotos pirkimo - pardavimo sąskaitos ar kitų turimų su prekių užsakymu susijusių dokumentų) kopijas, kuriose būtų galima identifikuoti:

• pardavėją
• pirkėją
• siuntos numerį
• prekių pavadinimus
• prekių kiekį
• prekių įsigijimo kainą
• suteiktas nuolaidas (jei buvo suteikta)
• pristatymo (siuntimo) išlaidas
• bendrą siuntos vertę (suma su pritaikytomis nuolaidomis ir su siuntimo išlaidomis)

Jeigu siunčiate iš AliExpress, eBay, Amazon ar kitų el. parduotuvių, galite vadovautis instrukcija, spausti čia.

2. atsiskaitymą už prekes patvirtinančio dokumento kopiją (pvz., banko, PayPal, Western Union ir t.t).

Jei gavėjas atsisako pateikti deklaruojamų prekių vertę patvirtinančius dokumentus, prekių muitinė vertė nustatoma kitais, nei sandorio vertės, muitinio įvertinimo metodais. Jei to neįmanoma padaryti, siunta grąžinama siuntėjui. Jei gavėjas nesutinka sumokėti muitinės apskaičiuotus importo mokesčius, siunta pasibaigus jos saugojimo terminui, grąžinama siuntėjui.

Dokumentus galima pateikti šiais būdais:

• Užpildžius siuntos deklaravimo formą  arba
• Atsiųsti dokumentus paštu (laišku) AB Lietuvos pašto Vilniaus logistikos centrui (deklarantams) adresu: Metalo g. 5, 02190 Vilnius. Šiuo būdu prašome naudotis tik neturint galimybės dokumentų pateikti elektroniniu būdu.

PASTABA. Prašome dokumentus pateikti tik vienu iš galimų būdų.

Yra galimi du iš trečiųjų šalių grąžinamų siuntų scenarijai:
1) Jeigu iš Lietuvos Respublikos išsiųsta siunta paskirties šalyje siuntos gavėjo nebuvo atsiimta ir atgal į Lietuvą grįžo su CN 15 žyma, tokiu būdu siuntoje grįžusioms prekėms papildomos deklaravimo procedūros muitinėje nebus reikalingos.
2) Jeigu trečiojoje šalyje siuntos gavėjas atsiėmė siuntą ir po to nusprendė ją grąžinti, į Lietuvos Respubliką sugrįžusioms prekėms gali būti taikomos atleidimo nuo importo mokesčių lengvatos, jei įforminama standartinė importo deklaracija – bendrasis administracinis dokumentas (BAD) ir pateikiami išsiųstų ir grąžinamų prekių tapatumą pagrindžiantys įrodymai - standartinės eksporto deklaracijos arba CN 23 pašto muitinės deklaracijos kopija, prekių įsigijimo sąskaita ir prekių grąžinimo aktas (jei turimas) ir kiti dokumentai.
Bendrąjį administracinį dokumentą (BAD) galite įforminti naudodamiesi Lietuvos pašto, kaip muitinės tarpininko, paslaugomis (BAD forminimo įkainis Lietuvos pašte – 11,89 EUR už pirmą lapą ir 5,95 EUR – už kiekvieną kitą; papildomų lapų skaičius priklauso nuo to, kiek prekių rūšių yra siunčiama siuntoje).
Gaunamą siuntą galite deklaruoti muitinei ir patys arba pasinaudodami kitų muitinės tarpininkų paslaugomis apie tai iš anksto, t. y., iki siuntos pateikimo muitinei, informavę AB Lietuvos paštą el. paštu info@post.lt.

Importo mokesčiais apmokestinamoms ir 1000 eurų vertės neviršijančioms prekėms, atgabentoms pašto siuntomis, taikomas Lietuvos pašto deklaracijos pateikimo muitinei mokestis – 8,69 EUR.

Jei prekės/ prekių vienoje siuntoje vertė neviršija tam tikros slenkstinės ribos (22 EUR komercinėms prekėms ir 45 EUR nekomercinio pobūdžio prekėms), importo mokesčiai neapskaičiuojami ir deklaravimo paslaugos mokestis netaikomas.

Siuntoje atgabentų prekių vertei viršijus 1000 eurų ar kitais atvejais, kai yra reikalinga standartinė muitinės deklaracija, naudojantis Lietuvos pašto, kaip muitinės tarpininko, paslaugomis, taikomas Bendrojo administracinio dokumento (BAD) įforminimo įkainis – 11,89 EUR už pirmą lapą ir 5,95 EUR už kiekvieną kitą (papildomų lapų skaičius priklauso nuo to, kiek prekių rūšių yra siunčiama siuntinyje).

Jeigu pageidaujate gaunamas siuntas deklaruoti patys arba pasinaudoti muitinės tarpininkų paslaugomis, apie tai iš anksto, iki siuntų pateikimo muitinei, turite informuoti AB Lietuvos paštą el. paštu info@post.lt.

Jeigu iš anksto informuosite Lietuvos paštą apie savo ketinimus savarankiškai deklaruoti siuntoje atsiųstas prekes, naudodamiesi elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, turėsite muitinei pateikti standartinę importo deklaraciją.

Dėl deklaracijų teikimo elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis reikia sudaryti sutartį su teritorine muitine. Dėl sutarties sudarymo reikėtų kreiptis į teritorinę muitinę (pagal gyvenamąją zoną ar registraciją): Vilniaus TM: tel. (8 5) 2356 224, 2356 224, Kauno TM: (8 37) 30 42 77, Klaipėdos TM: (8 46) 39 00 82. Pasirašius sutartį, suteikiami prisijungimo prie muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) duomenys. Taip pat privaloma registruotis Muitinės prievolininkų registre, kur bus suteiktas asmens identifikavimo kodas ,,EORI” (teirautis nurodytais telefonais).

Sudarius sutartį, elektronines deklaracijas reikėtų pildyti naudojantis ,,Verslininko portalu”: http://www.lrmuitine.lt/web/guest/592. Asmenys, kuriems patiems sudėtinga pateikti deklaraciją elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, gali naudotis Lietuvos pašto deklarantų ar kitų muitinės tarpininkų paslaugomis.

Pirmiausia, rekomenduojame rinktis registruotųjų siuntų siuntimą, nes tokios siuntos turi numerius, su kuriais galite sekti jų kelią.

Siuntėjas, išsiuntęs Jums prekes, turi nurodyti siuntos numerį, kokios prekės ir kuri sąskaita priklauso šiai siuntai bei pateikti Jums visus dokumentus el. paštu. Deklaravimo procesas taip pat būtų sklandesnis ir paprastesnis, jei kiekvienai siuntai atskirai būtų išrašomas atskiras komercinis dokumentas (sąskaita - faktūra). Daugiausiai nesusipratimų kyla dėl neregistruotųjų siuntų, nes siuntos siuntėjas neturi ir išsiųsdamas siuntą negali pateikti gavėjui siuntos numerio. Jeigu būtent toks ar panašus yra Jūsų atvejis, kai negalite atsekti, kuri Jūsų siunta ruošiama pateikimui muitinei, o muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų muitinės formalumų atlikimui nepakanka, siunta gali būti atidaryta, siekiant identifikuoti muitinei deklaruotinas prekes.

Lietuvos paštas ir muitinė vengia be reikalo atidarinėti siuntas, todėl, jei gavote neregistruotą siuntą, mes jums suteiksime visą apie siuntą turimą informaciją. Siuntos atidarymo procedūroje, jei jos neįmanoma išvengti, visada dalyvauja ir muitinės posto pareigūnai.

Sklandus muitinės formalumų atlikimas priklauso nuo to, ar visą išsamią reikiamą informaciją esate pateikę deklarantams. Todėl prieš pateikdami dokumentus deklarantui pasitikrinkite, ar tikrai siunčiate visus prašomus dokumentus ir informaciją.

Iš trečiųjų šalių siunčiamose siuntose esančios prekės apmokestinamos importo muitais, jeigu siuntoje esančių prekių savoji vertė viršija 150 eurų ir toms prekėms taikomi muitai (daugiau informacijos www.litar.lt). Importo PVM tokios prekės apmokestinamos, kai siuntoje esančių prekių bendra savoji vertė viršija 22 eurus.

Siuntose siunčiamoms trečiosiose šalyse įsigytoms akcizais apmokestinamoms prekėms atleidimo nuo mokesčių lengvatos nėra taikomos.

PASTABA. Reglamentuose minima savoji ir (arba) tikroji vertė – tai faktiškai sumokėta arba mokėtina prekių, gabenamų pašto siunta, kaina, į kurią neįskaičiuojamos siuntimo, įpakavimo ir draudimo išlaidos.

Importo muito mokesčiai už prekes skaičiuojami ne nuo prekės savosios vertės, bet nuo prekės muitinės vertės. Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri tikslinama kitomis išlaidomis (vežimo/siuntimo, draudimo ir kt.). Kai prekės tiekiamos nemokamai (t. y. kai prekės nėra pardavimo objektas ar už jas negaunamas kitoks atlygis), prekių muitinė vertė nustatoma kitais muitinio įvertinimo metodais, siekiant nustatyti kainą, kuri būtų už prekes sumokėta, jeigu jos būtų nupirktos (Sąjungos muitinės kodekso 69–76 str.). Jei muitinė turi pagrįstų abejonių ir nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė atspindi sumokėtą ar mokėtiną sumą, ji gali paprašyti papildomos informacijos vertei pagrįsti. Jei muitinei tokia informacija nepateikiama ir abejonių išlieka, muitinė priima galutinį sprendimą ir atlieka prekių muitinį įvertinimą kitais muitinės vertės nustatymo metodais (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 140 str.).

Pašto mokesčiai (išskyrus Sąjungos muitų teritorijoje taikomus papildomus pašto mokesčius), susiję su pašto siunta siunčiamų prekių pristatymu iki jų paskirties vietos, turi būti įskaitomi į šių prekių muitinę vertę, nepriklausomai nuo to, ar siunta siunčiamos prekės yra komercinio, ar nekomercinio pobūdžio (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 139 str.).

Importo pridėtinės vertės mokesčiai (toliau – PVM) už prekes skaičiuojami nuo prekių apmokestinamosios vertės.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 str. 15 dalyje nurodyta, kad PVM apmokestinamoji vertė apskaičiuojama prie prekės muitinės vertės pridėjus šias sumas (jeigu jos neįtrauktos į prekių muitinę vertę): visus sumokėtus importo mokesčius (muitus, akcizus ir kitas įmokas, išskyrus patį PVM), prekių vežimo, draudimo, pakavimo, tarpininkavimo, atstovavimo ir kitas išlaidas. Standartinis PVM tarifas − 21 procentas.

Į Lietuvą pašto siunta atsiųsti moteriški bateliai, kuriuos pirkėja nusipirko JAV internetinėje parduotuvėje. Pirkėja (siuntos gavėja) pateikė internetinės parduotuvės sąskaitą, kurioje nurodyta prekės vertė – 200 Eur. Pašto siuntos siuntimo išlaidos – 20 Eur.

Lietuvos pašto nustatytas mokestis už teikiamas pašto atstovavimo paslaugas – 8,69 Eur.

Prekių savoji vertė pašto siuntoje yra didesnė kaip 150 Eur, todėl jai netaikytinas atleidimas nuo importo mokesčio, nustatytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 23 straipsnyje.

Prekių „moteriški bateliai“ muitinė vertė: 200+20 = 220 Eur;

Prekėms „moteriški bateliai“ taikoma importo muito norma –17 proc (muito norma gali būti ir kita, ji priklauso nuo konkrečioms prekėms priskirtino TARIC kodo).

Importo muito mokestis: 220x17/100 = 37 Eur.

Pašto siuntos bendra savoji vertė neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 str. nustaty-tų atleidimo nuo PVM sąlygų (daugiau informacijos rasite čia), todėl prekės „moteriški bateliai“ turi būti apmokes-tintos PVM (21 proc.).

PVM apmokestinamoji vertė: 220+8.69+37 = 266 Eur. (muitinė vertė + mokestis už atstovavimą + importo muitas) Importo PVM: 266x21/100 = 56 Eur.

Iš viso importo mokesčių: 37+56 = 93 Eur.

Atkreipiame dėmesį, kad ES reglamentuose vartojamos sąvokos „savoji vertė“ ir „tikroji vertė“ reiškia faktiškai sumo-kėtą arba mokėtiną prekių, gabenamų pašto siunta, kainą, į kurią neįskaičiuojamos siuntimo, įpakavimo ir draudimo išlaidos.

Nurodytuose reglamentuose anglų kalba šiai sąvokai apibrėžti vartojamas vienas žodis „intrinsic“, tačiau verčiant šiuos teisės aktus į lietuvių kalbą buvo vartojami skirtingi žodžiai – sinonimai.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 str. 1 dalies 24 punkte ir 40 str. 4 dalyje pateikiama sąvoka siuntos „bendroji vertė“ apibrėžta šio įstaty-mo minėto straipsnio komentare ir yra siuntos prekių vertė, į kurią neįskaičiuojamos siuntimo, įpakavimo ir draudimo išlaidos.

PASTABA. Šios informacijos šaltinis LR muitinė (www.lrmuitine.lt )

Iš trečiųjų šalių siuntose atsiunčiamos prekės, apmokestinamos importo muitais, nustatytais Tarybos reglamentu Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo. Importuojamų prekių muito tarifus bei įvežimo sąlygas galima rasti Lietuvos muitinės tinklalapyje adresu www.lrmuitine.lt.

Jeigu nežinote Jus dominančios prekės kodo, ieškokite jo LITAR internetinės svetainės dalyje „Naršyti tarifą“ arba „Ieškoti prekės aprašymo“ pasinaudodami dalyje „Pagalba“ pateikta informacija. Jeigu nepasiseka rasti Jus dominančios prekės kodo savarankiškai, galima kreiptis į Muitinės departamento Tarifų skyrių arba bet kurios teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių. Kreipiantis reikėtų nurodyti tikslų prekės aprašymą, pagal kurį ją įmanoma vienareikšmiškai identifikuoti ir teisingai suklasifikuoti.

Iš ES valstybės narės gali būti atsiųsta pašto siunta, pažymėta nustatyto tipo etikete (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 288 ir 289 str.).

Ant pašto siuntų pakuočių ir lydimųjų dokumentų tokia etiketė tvirtinama, kai ne Sąjungos prekes Sąjungos muitų teritorijoje iš vienos vietos į kitą gabenamos paštu taikant tranzito procedūrą, t. y. pašto siunta atsiųstos prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso, todėl turėjo būti deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir apmokestintos nustatytais mokesčiais: internetinė parduotuvė, kurioje buvo pirktos prekės, įsivežė šias prekes iš trečiųjų šalių ir, neįforminusi muitinėje (pvz., Švedijos) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, persiuntė šias prekes į Lietuvą. Ne Sąjungos prekėms suteikiamas Sąjungos prekių statusas, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą (Sąjungos muitinės kodekso 201 str.).

Muitiniam tikrinimui pateikiamose CN 22 ir CN 23 deklaracijose dažniausiai pasitaikančios klaidos – nurodomi bendrojo pobūdžio prekių pavadinimai, nenurodomi prekių pavadinimai, nepateikiami prekių kodai (siunčiant komercines siuntas), nurodoma neteisinga prekių vertė, nenurodoma prekių vertė, deklaracijose pažymima, kad tai dovana, nors prekės yra pirktos internetinėje parduotuvėje, nepridedamos sąskaitos ir kiti dokumentai.

Rekomenduojame užsisakius prekes internetinėje parduotuvėje ar turint informacijos apie privačių asmenų Jums numatomas siųsti pašto siuntas, kreiptis į pašto siuntų siuntėjus su prašymu tinkamai užpildyti CN 22 arba CN 23 muitinės deklaracijas ir pridėti visus muitinės formalumų atlikimui reikalingus dokumentus.

Jei siunta jau atsiimta ir apskaičiuoti mokesčiai sumokėti, reikia kreiptis į Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių ir pateikti oficialų prašymą perskaičiuoti mokesčius, pridedant visų turimų su gauta pašto siunta susijusių dokumentų kopijas. Daugiau informacijos rasite www.lrmuitine.lt svetainėje.

Muitinė turi teisę sulaikyti prekes (tarp jų ir siunčiamas pašto siuntomis), kai yra pagrindo įtarti muitų teisės arba intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Apie prekių, siunčiamų pašto siuntomis, sulaikymą ir po to sekantį (jei taikytina), veiksmą, pvz., pasitvirtinus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, apie numatomą prekių sunaikinimą muitinė informuoja prekių turėtoją ir deklaranto atstovą – AB Lietuvos paštą, kuris šią informaciją pateikia pašto siuntos gavėjui.

Šiuo metu teisės aktuose pateikiamos skirtingos nekomercinio pobūdžio prekių (siuntų) apibrėžtys, todėl taikant teisės aktų nuostatas vadovaujamasi ta apibrėžtimi, kuri pateikiama teisės akte, kurio konkrečiai nuostatos taikomos.

Pavyzdžiui, Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 1 str. 21 punkte nustatyta, kad nekomercinio pobūdžio prekės, siunčiamos siuntose, – tai prekės, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, jei tokios siuntos siunčiamos nereguliariai, jose yra tik gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniam naudojimui skirtos prekės, kurios nei pagal savo pobūdį, nei pagal savo kiekį neturi jokių komercinio suinteresuotumo požymių, ir siuntėjo yra siunčiamos gavėjui be jokio užmokesčio. Šia apibrėžtimi bus vadovaujamasi, kai muitinė vertins, ar galima pašto siuntoje gabentas prekes deklaruoti žodžiu.

 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 str. 4 dalyje nustatyta, kad siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

• siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo;
• siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai;
• siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;
• siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų objektas;
• siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gramų), arbatos svoris neviršija 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gramų).

Pastaroji apibrėžtis bus taikoma, kai muitinė vertins, ar siunta (prekės) atitinka atleidimo nuo importo PVM sąlygas.

Siuntos, kurias iš trečiosios šalies į Lietuvą siunčia vienas privatus asmuo kitam privačiam asmeniui neatlygintinai, kai jose nėra akcizais apmokestinamų prekių, šių siuntų vertė neviršija 45 eurų ir jos atitinka kitas nekomercinio pobūdžio siuntoms keliamas sąlygas, gali būti importuojamos atleidžiant jas nuo importo mokesčių.

• Taigi, importo PVM aukščiau minėtos prekės apmokestinamos, kai siuntoje esančių prekių bendra savoji vertė viršija 45 eurus.
• Importo muitai šioms prekėms skaičiuojami (kai taikytini), jeigu siuntoje esančių prekių savoji vertė viršija 150 eurų.
• Siuntose siunčiamoms trečiosiose šalyse įsigytos akcizais apmokestinamoms prekės importo mokesčiais apmokestinamos visais atvejais.
• Importo muitais apmokestinamoms prekėms, atsiunčiamoms vienoje siuntoje, kurią vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, taikoma fiksuoto dydžio 2,5 proc. muito norma, jei jos importuojamos nekomerciniais tikslais ir jų tikroji (savoji) vertė ne didesnė kaip 700 eurų.

Toks muito apskaičiavimas netaikomas prekėms, kurioms muito tarife nustatyta muito norma „neapmuitinama“.

Nurodyta fiksuoto dydžio norma netaikoma tabakui ir tabako pakaitalams, esantiems siuntose, jei jų kiekis viršija 50 cigarečių arba 25 cigariles, arba 10 cigarų, arba 50 gramų rūkomojo tabako, arba proporcingą šių gaminių rinkinį.

Fiksuoto dydžio muito norma netaikoma prekėms, atsiunčiamoms nekomerciniais tikslais vienoje siuntoje, kurią vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, kai jų tikroji (savoji) vertė ne didesnė kaip 700 eurų, jei, prieš joms pritaikant fiksuoto dydžio normą, asmuo prašo jas apmokestinti atitinkamoms prekėms nustatytais muitais. Tokiu atveju visoms siuntą sudarančioms prekėms taikomi jas atitinkantys importo muitai, nepažeidžiant nuostatų, leidžiančių įvežti prekes be muito, išdėstytų Europos Tarybos reglamento Nr. 1186/2009 25–27 straipsniuose.

PASTABA. Reglamentuose minima savoji ir (arba) tikroji vertė – tai faktiškai sumokėta arba mokėtina prekių, gabenamų pašto siunta, kaina, į kurią neįskaičiuojamos siuntimo, įpakavimo ir draudimo išlaidos.

Daugiau informacijos rasite www.lrmuitine.lt

Jeigu vienas privatus asmuo iš trečiosios šalies kitam privačiam asmeniui iš Europos Sąjungos siunčia nekomercinio pobūdžio siuntų, kurių vertė ne didesnė kaip 45 eurai, neapmokestinant muito mokesčiu galima įvežti nustatytą kiekį tabako gaminių, alkoholio ir alkoholinių gėrimų, taip pat kvepalų. Vienoje siuntoje gali būti siunčiama: 50 cigarečių arba 25 cigarilės, arba 10 cigarų, arba 50 gramų rūkomojo tabako, arba proporcingas šių gaminių rinkinys; distiliuotų ir spiritinių gėrimų, kurių alkoholio koncentracija didesnė kaip 22 proc. tūrio, nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 80 proc. tūrio, – 1 litras, arba distiliuotų ir spiritinių gėrimų, aperityvų vyno ir alkoholio pagrindu, tafijos, sakės arba kitų gėrimų, kurių alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 22 proc. tūrio, putojančių vynų, likerinių vynų – 1 litras, arba proporcingas šių gaminių rinkinys; neputojančių vynų – 2 litrai; 50 ml kvepalų arba 0,25 litro tualetinio vandens.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors neviršijus aukščiau minėtų atsiunčiamų prekių kiekybinių normų, minėtoms akcizais apmokestinamoms prekėms muitas nebus taikomas, tačiau atleidimo nuo importo PVM ir akcizo mokesčio lengvatos siuntmenoje siunčiamoms tokio pobūdžio prekėms nėra numatytos.

Dovanos, siunčiamos vieno privataus asmens kitam privačiam asmeniui, neapmokestinamos, jeigu jų vertė neviršija 45 eurų ir tarp jų nėra akcizinių prekių (tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio).

Visos iš trečiųjų šalių į Lietuvą siuntose atgabentos prekės (tiek komercinio, tiek nekomercinio pobūdžio) turi būti deklaruojamos muitinei. Jeigu pašto muitinės deklaracijoje CN 22 ar CN 23nurodytos informacijos muitinės formalumų atlikimui nepakanka, Lietuvos pašto deklarantai remdamiesi ant siuntos nurodytais gavėjo duomenimis išsiunčia klientui informacinį pranešimą, kuriuo prašoma atsiųsti informaciją, reikalingą siuntoje esančių prekių (net jeigu jos deklaruojamos kaip dovana) vertės pagrindimui.

Jeigu dokumentų neturite, tačiau juos turi (arba gali turėti) siuntėjas, rekomenduojame kreiptis į siuntos siuntėją. Jei vis tik negalėsite surinkti informacijos, Lietuvos pašto deklarantams pateikite laisvos formos išsamų paaiškinimą.

Tam tikrais atvejais, jei sumokėtą/ mokėtiną už prekes kainą įrodantys dokumentai nepateikiami, o muitinė turi pagrindo abejoti pašto muitinės deklaracijoje CN 22 / CN 23 nurodyta prekių verte, muitinė vertė gali būti nustatyta taikant antrinius muitinio įvertinimo metodus, remiantis muitinės turimais duomenimis.

Daugiau informacijos apie mokestinių lengvatų taikymą ir prekių, siunčiamų pašto siuntomis, apmokestinimą rasite muitinės tinklalapyje.

Kai prekės tiekiamos nemokamai (pvz., siunčiami prekių pavyzdžiai), jos negali būti laikomos pardavimo objektu. ir sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas tokioms prekėms nėra taikytinas. Tokiu atveju naudojami antriniai muitinio įvertinimo metodai, siekiant nustatyti muitinę vertę pagal kainą, kuri būtų buvusi sumokėta, jeigu prekės būtų parduotos. Tiekėjo išrašytoje sąskaitoje proformoje turėtų būti nurodyta reali komercinė prekių vertė, pažymint, kad prekių kaina yra skirta „muitinės tikslams“ (for customs purposes only). Jei muitinei nekils abejonių dėl deklaruojamos kainos priimtinumo, sąskaitoje proformoje nurodytos prekių kainos pagrindu galės būti nustatyta muitinė vertė ir apskaičiuoti mokėtini mokesčiai.

Atskirais atvejais, išskirtinai reklamos tikslais įvežami, nedidelės vertės prekių pavyzdžiai (kurie savo pateikimo būdu ir kiekiu negali būti naudojamas jokiais kitais tikslais, išskyrus pastangas gauti tos rūšies ir kokybės prekių užsakymus) gali būti atleidžiami nuo importo mokesčių, jeigu jie tenkina tam tikras sąlygas. Praktikoje tokius prekių pavyzdžius įprastai gauna ir importuoja juridiniai arba fizinių asmenys, užsiimantys prekyba. Deklaruojant tokias prekes (pavyzdžius) muitinei bus reikalinga pateikti šių prekių tiekimą pagrindžiančias sutartis ir (arba) kitus įrodymus. Muitinė gali reikalauti, kad, prašant atleisti tam tikrus prekių pavyzdžius nuo importo mokesčių, jie būtų perplėšti, subadyti, aiškiai ir neištrinamai pažymėti ar kitaip visiškai sugadinti ir netinkami vartoti su sąlyga, kad išlaikytų savo kaip tam tikrų prekių pavyzdžių pobūdį.

Jei eksportuojamų / importuojamų siuntose siunčiamų prekių vertė viršija 1 000 eurų ir (arba) joms taikomi tam tikri apribojimai (pašto siuntos, kurios neatitinka Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 141 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 144 straipsnyje nustatytų reikalavimų), reikia įforminti eksporto / importo BAD (bendrąjį administracinį dokumentą), t. y. privaloma standartinė muitinės deklaracija. Klientui pageidaujant, importo ir eksporto deklaraciją gali įforminti Lietuvos paštas, klientas gali deklaruoti siuntą pats arba pasirinkti kitą muitinės tarpininkų paslaugas teikiančią įmonę.

Priimant iš kliento išsiuntimui (eksportui) į trečiąją šalį skirtą siuntą, kurios vertė viršija 1 000 eurų ir (arba) jei ja siunčiamoms prekėms taikomi tam tikri apribojimai, pasiteiraujama, ar muitinės procedūros įforminimui klientas pageidauja naudotis Lietuvos pašto arba kito muitinės tarpininko paslaugomis, ar norėtų deklaruoti siuntą pats. Jei pasirenkama Lietuvos pašto paslauga, klientas privalo pateikti visus muitinės formalumų atlikimui reikiamus dokumentus. Klientui pasirinkus Lietuvos pašto paslaugą, mokestis už BAD įforminimą surenkamas siuntos priėmimo iš kliento metu.

Importo atveju Lietuvos pašto deklarantai susisiekia su klientu ir pasiteirauja, ar muitinės procedūros įforminimui jis pageidauja naudotis Lietuvos pašto arba kito  tarpininko paslaugomis, ar deklaruoti siuntą pats. Jei pasirenkama Lietuvos pašto paslauga, klientas privalo pateikti visus muitinės formalumų atlikimui reikiamus dokumentus, importo mokesčiai ir rinkliava už BAD forminimą sumokama siuntos atsiėmimo pašte metu. Jei importo deklaraciją formina kiti kliento pasirinkti tarpininkai arba klientas pats, klientui arba tarpininkui siuntos dokumentai išsiunčiami el. paštu. Įforminus importo procedūrą, siunta išsiunčiama į kliento adresą aptarnaujantį paštą. Pašte atsiimant siuntą reikia turėti asmens dokumentą.

Mokesčius sumokėsite atsiimdami siuntą pašte arba iš kurjerio. Atsiimant siuntą privaloma turėti asmens dokumentą (pasą arba tapatybės kortelę).

Įsigaliojus 2019 m. pabaigoje priimtiems ES Reglamentams, visi iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą, taigi ir į Lietuvą, importuojami augalai (tarp jų sėklos, sodinukai ir kt.) privalo turėti fitosanitarinius sertifikatus. Asmenims, savo reikmėms paštu iš trečiųjų šalių atsisiunčiantiems augalus ar jų dalis, išimtys nėra numatytos, todėl siuntose atsiunčiamos minėtos prekės turi būti gabenamos kartu su lydinčiuoju dokumentu – fitosanitariniu sertifikatu, kuriuo užtikrinamas siunčiamų augalų sveikatingumas ir siuntų atsekamumas. Fitosanitarinis sertifikatas išduodamas šalies siuntėjos oficialios institucijos, kuri atsako už augalų sveikatingumą. Norėdami apsidrausti ir įsitikinti, kad Jūsų augalų, augalinių produktų ir kitų susijusių objektų siunta turės reikalaujamus dokumentus (t. y. fitosanitarinį sertifikatą) turėtumėte kontaktuoti su produkcijos pardavėju ir priminti, kad siuntą turi lydėti fitosanitarinis sertifikatas. Detalesnės informacijos apie tai, ką reikia žinoti pašto siuntomis atsisiunčiant augalus ir jų produktus, rasite Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklapyje .