2022-02-01

Informuojame, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. įsigalioja atnaujinta Lietuvos pašto Privatumo pranešimo versija. Ją galite rasti čia. Primename, kad Lietuvos pašto Privatumo pranešimas yra pagrindinis dokumentas, kuris numato, kaip Lietuvos paštas tvarko klientų ir kitų asmenų asmens duomenis. 

Esminiai atnaujinimai trumpai:

• Privatumo pranešimo turiniui išdėstyti pasirinkome naują formą, siekėme visą Jums aktualiausią informaciją pateikti aiškiai ir lengvai suprantamai;
• Pagrindinių paslaugų atveju informaciją pateikėme lentelės forma, kurioje įvardinome asmens duomenų tvarkymo tikslus, teisinius pagrindus, tvarkomų asmens duomenų pavyzdžius ir tvarkymo terminą;
• Atnaujinome informaciją apie kandidatų į darbuotojus asmens duomenų tvarkymą;
• Jūsų patogumui, įvardijome keletą pavyzdžių, kai Lietuvos paštas veikia ne kaip Jūsų asmens duomenų valdytojas (savininkas), bet kaip kitos įmonės pasitelktas paslaugų teikėjas (pvz., įmokų surinkimo, išmokų išmokėjimo ir pan. atvejais). Siejant su tuo, norėdami gauti daugiau informacijos apie Jūsų asmens duomenų tvarkymą, pirmiausia, turėtumėte susisiekti su šių paslaugų užsakovais (pvz., įmone, kuriai mokate įmoką, arba įmonę, iš kurios gaunate išmoką);
• Pateikėme daugiau informacijos apie bendrovės verslo partnerių darbuotojų asmens duomenų tvarkymą;
• Svarbiausias Privatumo pranešimo vietas išskyrėme prierašu „ATKREIPIAME DĖMESĮ“;
• Papildomą aktualią informaciją pateiksime Privatumo pranešimo apačioje, pavyzdžiui, informaciją apie šiuo metu bendrovės vykdomą Galimybių paso spausdinimą ir susijusį asmens duomenų tvarkymą.

Atkreipiame dėmesį, kad Privatumo pranešimas gali būti keičiamas, pildomas, atnaujinamas bet kuriuo metu. Apie padarytus esminius pataisymus (pvz., tokius kaip šis, kai Privatumo pranešimas išdėstomas naujai), informuosime atskira žinute Lietuvos pašto interneto svetainėje. 

Primename ir tai, kad su Privatumo pranešimu, skirtu būtent LP EXPRESS savitarnos paslaugoms, galite susipažinti www.lpexpress.lt 
 

2022-02-01

Dėl pastarosiomis dienomis besitęsiančio snygio Lietuvos paštas susiduria su apsunkintomis darbo sąlygomis – kai kuriose vietovėse rajoniniai keliai sunkiai arba visai nepravažiuojami. Taip pat iššūkių kelia ir auganti Covid-19 atvejų statistika, ši tendencija atsispindi ir įmonėje. Atsižvelgiant į situaciją, perspėjama, kad gali pasitaikyti atvejų, kai prenumeratos ar siuntų pristatymas gali vėluoti.

„Oro sąlygos šiomis dienomis kelia iššūkių mūsų veikloje. Tai ypač aktualu kaimiškose teritorijose, kur mūsų klientus aptarnauja automobilius vairuojantys laiškininkai. Jiems darbą pradedant anksti ryte, rajoniniai ar savivaldybių vietinės reikšmės keliai vis dar būna nenuvalyti. Todėl apylinkių aptarnavimas užtrunka ilgiau, pasitaiko, jog į kai kurias jų tą dieną iš vis neturime galimybės nuvykti.  Šiuo metu prenumeratos pristatymas yra mūsų prioritetas, darome viską, kad leidinius pristatytume jų išleidimo dieną, tačiau gali pasitaikyti atvejų, kai spauda gavėjus pasieks kiek vėliau nei įprasta ar kitą dieną“, – sako Lietuvos pašto klientų patirčių valdymo departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Ji priduria, kad  papildomų sunkumų  kelia ir pandemija. Pastarąją savaitę išaugus bendrai Covid-19 atvejų statistikai šalyje, sergančių skaičius kyla ir įmonės viduje, kartu didėja ir darbuotojų, kurie yra izoliacijoje, skaičius. Šiuo metu tokių darbuotojų yra beveik 300, o tai yra 7 proc. visų įmonės darbuotojų. „Atsižvelgdami į situaciją darome viską, kad užtikrintume sklandų paslaugų teikimą – keičiame darbo grafikus, ieškome naujų darbuotojų, darbuotojai pavaduoja vieni kitus, tačiau nepaisant šių pastangų, galimi laikini kai kurių pašto paslaugų vėlavimai. Visą pandemijos laikotarpį, kaip valstybei strategiškai svarbi įmonė, dirbame ir užtikriname pašto paslaugų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Ne išimtis ir dabartinė situacija – darome viską, kad klientai pajustų kuo mažiau nepatogumų. Esame dėkingi kiekvienam už kantrybę ir supratingumą“,  – sako D. Žebrauskaitė.

Daugiau aktualios informacijos apie Lietuvos pašto veiklą galima rasti čia.

2022-01-31

Nuo š. m. kovo 1 d. įsigalios palankesni tarifai siunčiat į užsienį siuntas „Su sekimu“. Atsiradus papildomiems svorio rėžiams pigesnis siuntimas bus taikomas dažniausiai klientų siunčiamoms – M dydžio (iki 2 kg) – siuntoms. Pokyčiai galios tiek privatiems, tiek sutartis su Lietuvos paštu sudariusiems klientams.

Klientų pamėgta paslauga „Su sekimu“ suteikia galimybę Lietuvos pašto puslapyje stebėti siuntos, siunčiamos į užsienį, kelionę iki pat to momento, kai ji įteikiama gavėjui. Siunčiant siuntas „Su sekimu“ kaina priklauso nuo šalies, į kurią siunta siunčiama, ir taip pat nuo siuntos svorio. Šiuo metu siunčiant M dydžio (iki 2 kg) siuntas yra išskirti 4 siuntų svorio rėžiai, o nuo kovo 1 d. svorio rėžių bus 6. Tai reiškia, kad mažiau sveriančias siuntas siųsti kainuos pigiau nei dabar.

Pavyzdžiui:

• Šiuo metu siunčiant 240 g siuntą siuntą taikomas 100–500 g svorio tarifas, o nuo kovo 1 d. 240 g siuntai bus taikomas 100–250 g tarifas ir siuntimas kainuos pigiau.
• Šiuo metu siunčiant 1100 g siuntą siuntą taikomas 1000–2000 g svorio tarifas, o nuo kovo 1 d. minėtai siuntai bus taikomas 1000–1500 g tarifas – siuntimas kainuos pigiau.

S dydžio siuntų siuntimo tarifai nesikeis.

Su naujaisiais tarifais susipažinti galite jau dabar – juos rasite čia.

Šiuo metu pasirinkus paslaugą „Su sekimu“ siuntas galima siųsti į 52 užsienio šalis. Su pilnu šalių sąrašu galima susipažinti čia. Taip pat primenama, kad ši paslauga galima tik formuojant siuntą Lietuvos pašto savitarnoje, adresu www.lpexpress.lt.

Daugiau informacijos apie paslaugą „Su sekimu“ rasite čia.

2022-01-21

Dėl besitęsiančio snygio, vietomis pustymo ir pūgos, visoje Lietuvoje eismo sąlygos yra sudėtingos, kai kurie keliai nepravažiuojami. Dalis laiškininkų bei kurjerių pas gyventojus vyksta automobiliais, todėl Lietuvos paštas perspėja gyventojus – korespondencija, laiškai bei siuntos gali pasiekti vėliau. Šiuo metu mokamos ir išmokos, jos irgi gali būti pristatytos vėliau. Situacija sudėtingiausia yra regionuose.

Automobilius vairuojančių laiškininkų bei kurjerių darbas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau žiemos metu oro sąlygos yra viena esminių – prastos eismo sąlygos tiesiogiai liečia jų darbą. Pirmiausia valomi valstybinės reikšmės keliai, paskui kiti, tad problema aktualiausia regionų gyventojams, kur eismo sąlygos yra sudėtingiausios. Yra tokių apylinkių, kurių keliai visai nepravažiuojami.

Atsiprašome klientų už galimus nepatogumus. Laiškininkai bei kurjeriai stengiasi saugiai ir kaip įmanoma greičiau pasiekti kiekvieną gavėją.

Pirminiais duomenimis su sunkumais susiduria Ignalinos, Visagino, Zarasų, Molėtų, Alytaus, Vilkaviškio, Varėnos, Trakų, Vilniaus ir Telšių apylinkes aptarnaujantys laiškininkai bei kurjeriai, tačiau sutrikimai galimi visoje Lietuvoje.

2022-01-20

Nuo šių metų sausio Lietuvos paštas „Sodros“ išmokas, tarp jų ir pensijas, į namus pirmą kartą pristato didžiajai daliai Lietuvos gyventojų – beveik 240 tūkst. gavėjų. Iki šios dienos, t. y. per 10 dienų, pagal „Sodros“ numatytą grafiką, Lietuvos paštas pristatė jau daugiau nei 85 proc. visų išmokų, kurios bus pristatytos šį mėnesį. Jų mokėjimas tęsis dar iki sausio 26 d., tad primenama ir mokėjimo tvarka.

„Pirmą kartą aptarnaujame tiek daug išmokų gavėjų, todėl artėjančiam išmokų mokėjimo laikotarpiui ruošėmės atsakingai – procesus planavome jau nuo lapkričio mėnesio, didžiuosiuose miestuose specialiai tam priėmėme papildomus darbuotojus. Praėjus beveik dviem savaitėms nuo išmokų mokėjimo pradžios, galime pasidžiaugti, kad absoliuti dauguma išmokų gavėjus pasiekia laiku. Gali pasitaikyti pavienių atvejų, kai išmokos gavėją pasiekia vėliau, tačiau jie yra labai reti, dažniausiai nulemti pandemijos iššūkių – darbuotojų ligos atvejų, netikslių adresų, kartais žmogiškųjų klaidų – dėl to atsiprašome ir galime patikinti, kad tokie nesklandumai yra laikini“, – sako Lietuvos pašto Klientų patirčių departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė. 

„Sodros“ išmokos, įskaitant ir pensijas, gyventojams išmokamos nuo mėnesio 10 iki 26 dienos. Jos mokamos pagal „Sodros“ numatytą grafiką, kaip ir buvo iki šiol. Šiame grafike kiekvienam gavėjui paskirta konkreti išmokos mokėjimo diena – ji gali būti bet kada per visą išmokų mokėjimo laikotarpį, t. y. nuo mėnesio 10 iki 26 dienos. Lietuvos pašto darbuotojai išmokas daugeliui gavėjų pristatė dar pirmą grafike numatytą mokėjimo dieną. 

Tais atvejais, kai išmokos pirmą kartą pristatyti nepavyksta – gavėjo nėra namuose, jis neišgirsta durų skambučio, beldimo ar pan., pensija nešama dar kartą per artimiausias tris darbo dienas.

Primenama, kad prieš įteikdamas išmoką Lietuvos pašto darbuotojas išmokos gavėjo prašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei išmoką už gavėją atsiima kitas asmuo, būtina pateikti įgaliojimą (jį supaprastinta tvarka galima išsiimti Registrų centro interneto svetainėje). Atsiimdamas išmoką gavėjas turi pasirašyti išmokos mokėjimo kvite ir planšetėje. Laikantis saugumo pandemijos laikotarpiu kvite prašoma pasirašyti asmeniniu rašikliu.


Laimėjęs „Sodros“ viešąjį konkursą, nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnauja 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus. Lietuvos paštas išmokas pristato visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Druskininkų, Vilkaviškio, Klaipėdos, Kretingos ir Anykščių savivaldybes – jose išmokas nešioja kitos įmonės. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos.

2022-01-19

Lietuvos paštas įgyvendino unikalią laiškų grąžinimo iniciatyvą – adresatams sugrąžino rekonstruojamo pastato šachtoje atrastus apie 50-ies metų senumo laiškus. Tarp jų – iškilaus Lietuvos kariuomenės ir ugniagesių sąjungos veikėjo, apdovanoto visuomenininko Motiejaus Karašos laiškas giminaitei. Sujaudinti laiškus gavę žmonės dalinosi susirašinėjimų istorijomis.

Rekonstruojant Vilniuje esantį buvusį pašto pastatą, aptiktas neįprastas radinys. Atidengus pastate esančią šachtą, joje rastas pluoštas laiškų. 

„Aplinkybės, kodėl laiškai buvo paslėpti, deja, nėra žinomos. Jie buvo praplėšti, atskirti nuo vokų, todėl tikėtina, kad buvo tikrinti. Sprendžiant iš pašto ženklų bei laiškų adresų, jie buvo parašyti maždaug prieš 50 metų. Sužinoję apie šį unikalų radinį, iškart ėmėmės aiškintis, kaip galėtume juos grąžinti adresatams“, – pasakoja Lietuvos pašto Klientų patirčių valdymo departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Šachtoje buvo rasta apie 18 laiškų. Nors vokai buvo suglamžyti ir gulėjo atskirti nuo laiškų, daugumą jų pavyko sugrupuoti pagal rašyseną. Tuomet Lietuvos pašto atstovai ėmėsi laiškų adresatų paieškos.

„Užduotis nebuvo lengva – kadangi, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, keitėsi gatvių pavadinimai, žmonių pavardės, šeimos keitė gyvenamąsias vietas, atsekti pavyko 4 adresatus. Nors praėjo daug laiko, norėjome, kad laiškai vis dėlto juos pasiektų. Tame matome ne tik savo, kaip pašto, pareigą, bet ir sentimentalią vertę žmonėms, kuriems laiškai buvo skirti“, – sako D. Žebrauskaitė.
 

Motiejaus Karašos laiškas grąžintas sūnui

Vienas iš rastų laiškų iškeliavo į Ameriką, kur šiuo metu gyvena laiško autoriaus Motiejaus Karašos sūnus. Motiejus Karaša – iškili Lietuvos istorijos asmenybė, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, Šaulių sąjungos narys, aktyviai veikė Lietuvos ugniagesių sąjungoje ir jai pirmininkavo, už visuomeniškumą apdovanotas Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu, Baltijos ugniagesių sąjungos medaliu.

Antrojo pasaulinio karo metu Karašų giminė iš Lietuvos išsisklaidė po visą pasaulį. Motiejus Karaša 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1951 m. persikėlė į JAV, Baltimorę, kur ir toliau aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Alvydas Karaša – Motiejaus Karašos sūnus, prieš Antrą pasaulinį karą gimęs Kaune. Sužinojęs apie Lietuvoje rastą tėvo rašytą laišką, jis papasakojo, kad laiškas yra adresuotas jo tetai.  

„Žinojom, kad mūsų laiškai į Lietuvą sovietmečiu būdavo tikrinami ir kartais adresatų nepasiekė. Tikrai nepaprasta, kad minėtas laiškas atsirado“, – įspūdžiais dalinosi Alvydas Karaša.

Pasako jo, sovietinės okupacijos laikotarpiu laiškai buvo vienintelis būdas palaikyti ryšį su Lietuvoje likusiais giminaičiais. Laiškuose buvo dalinamasi kasdienio gyvenimo realijomis, asmeninėmis naujienomis. Motiejus Karaša vienintelis palaikė ryšį su Lietuvoje gyvenančia teta, o pats Alvydas daug metų susirašinėjo su tėvynėje gyvenusiu pusbroliu.

„Daugumą jo laiškų išsaugojau, kadangi jis gana smulkiai aprašė sovietmečio laikų gyvenimą ir kas pasikeitė po 1990-tų metų. Taigi, jo laiškai man buvo istorinio pobūdžio žinios“, – pasakojo Alvydas Karaša.
 

Atgautas laiškas nukėlė į vaikystę

Vilniuje gyvenanti gydytoja ponia Genowefa atgavo laišką, jai siųstą vaikystės susirašinėjimo draugės iš Lenkijos.

„Mano vaikystės laikais buvo labai madinga laiškais susirašinėti su vaikais iš socialistinių šalių. Bendravau su vaikais iš Čekijos, Lenkijos ir daugelio kitų Tarybų sąjungos respublikų. Iš dalies tai buvo padiktuota pionierijos bei komjaunimo, skatinant tautų draugystę. Netgi laikraščiuose buvo specialios skiltys, skirtos vaikams, norintiems susirašinėti“, – prisimena Genowefa.

Genowefai ir jos kartos vaikams laiškai buvo pagrindinis langas į pasaulį. Susirašinėjimas su kitų šalių vaikais padėjo plėsti geografijos ir kultūros žinias, lavinti kalbą, minčių raišką. Laiškuose buvo pasakojama apie mėgstamas veiklas, renkamas kolekcijas (buvo madinga kolekcionuoti pašto ženklus, degtukų dėžutes, atvirutes, aktorių nuotraukas), kalbama apie perskaitytas knygas, retkarčiais – apie filmus, kurių prieš beveik penkis dešimtmečius būdavo nedaug. Kartasi vaikai netgi siųsdavo siuntinius, dalindavosi nuotraukų iškarpomis, lėlių drabužėliais. Neretai buvo prašoma dalintis kontaktais su kitais vaikais, tokiu būdu plečiant susirašinėjimo ratą.

Ryšį su kai kuriais vaikystės susirašinėjimo draugais Genowefa palaiko ir šiandien. Per laiškus ne tik užsimegzdavo ilgalaikės draugystės, bet ir susikurdavo šeimos.

„Turiu draugę, kuri susirašinėjo su bulgaru ir  už jo ištekėjo. Laiškais jie bendravo ilgai, nuo pat vaikystės, o 1988-ais metais susitiko gyvai, įsimylėjo, susituokė ir išvyko gyventi į Bulgariją“, – pasakoja Genowefa.
 

Priminė ir kitas istorijas

Kalbėdama apie vaikystės laiškus, Genowefa prisiminė apie nepaprastą radinį, kurį neseniai aptiko savo močiutės sodyboje.

„Šiuo metu darome sodybos remontą ir ant vienos iš sienų, nuplėšę senus tapetus, radome prie sienos prikaltus laiškus”, – pasakoja Genowefa.

Laiškai buvo nuo Genowefos močiutės sesers, kuri su visa šeima – vyru ir trimis vaikais – 1946 metais buvo išvežti į Sibirą, kur labai sunkiomis sąlygomis prabuvo net septynerius metus.

„Ant tos sienos anksčiau kabojo kilimas, kuriame buvo nupiešti elniai. Vaikystėje, atvykę pas močiutė, mėgdavome į jį žiūrėti. Manėme, kad kilimas čia kabo dėl šilumos ir grožio. Pasirodo, po juo buvo slepiami laiškai iš Sibiro. Kadangi buvo tremiami tautos priešais laikyti žmonės, reikėjo slėpti bet kokius bendravimo pėdsakus”, – prisimena pašnekovė.

Dalis laiškų buvo apdegę ir kitaip apgadinti, tačiau išsaugoję sudėtingą šeimos istoriją. Genowefa papasakojo, kad močiutės sesers šeima po 7-erių metų tremties galiausiai sėkmingai išvyko gyventi į Lenkiją, o laiškai padėjo išsaugoti šeimos ryšį iki šios dienos.

2022-01-13

Lietuvos paštas informuoja, kad dėl vykstančių neramumų Kazachstano šalyje dalis avialinijų laikinai sustabdė skrydžius į Almatą ir tol, kol situacija stabilizuosis, siuntų į Kazachstaną gabenimui buvo parinkti alternatyvūs maršrutai. Dėl pašto paslaugų sutrikimų šalyje, siuntų pristatymo terminai gavėjams Kazachstane ilgės.

Įprastai siuntos į Kazachstaną buvo pristatomos per vidutiniškai 2 savaites, dabar siuntos keliaus apie 3–4 sav.

Jeigu bus ženklių pasikeitimų dėl paslaugų teikimo šia kryptimi, informuosime.

2022-01-10

Valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos paštas valdyboje darbą pradėjo naujas nepriklausomas valdybos narys – juo tapo Arnold Schroven. Tai pirmas kartas, kai prie bendrovės valdybos prisijungė ilgametę tarptautinę patirtį sukaupęs narys iš užsienio. Jis pareigas pradėjo eiti nuo 2022 m. sausio 10 d., gavus oficialų Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos sprendimą dėl neprieštaravimo jo kandidatūrai į įmonės valdybos nario pareigas.

A. Schroven logistikos sektoriuje yra sukaupęs 30-ties metų patirtį. Didžiąją dalį patirties jis įgavo dirbdamas vienoje didžiausių siuntų bendrovių Europoje – „DPDgroup“, kuri priklauso Prancūzijos pašto tarnybai „Groupe La Poste“. Pradėjęs karjerą kaip IT vadovas vienoje iš grupės įmonių Vokietijoje, vėliau joje užėmė generalinio direktoriaus pareigas, apie 4 metus tos pačios grupės įmonėje „GeoPost“ Prancūzijoje užėmė viceprezidento pareigas ir buvo atsakingas už tarptautinę grupės plėtrą. Nuo 2017 m. A. Schroven eina valdybos pirmininko pareigas vienoje didžiausių logistikos įmonių Vokietijoje „Night star express“, taip pat yra įkūręs konsultacinę bendrovę „Schroven Consulting“. 

„Europos siuntų rinka man yra gerai pažįstama – nuo procesų skaitmenizavimų iki plėtros galimybių išnaudojimo. Tikiu, kad sukauptą ilgametę patirtį galėsiu perteikti ir taip ne tik prisidėti prie itin svarbaus Lietuvos pašto etapo – sėkmingos transformacijos šiuolaikinio pašto link įgyvendinamo, bet ir auginant bendrovės konkurencingumą tokioje dinamiškoje aplinkoje“, – sako naujasis Lietuvos pašto valdybos narys A. Schroven.

Lietuvos pašto valdybą sudaro 5 nariai. Ją 4 metų kadencijai skiria LR Susisiekimo ministerija. Dabartinės valdybos kadencija prasidėjo 2020 m. gegužės mėn.

2022-01-06

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno centrinio pašto rūmus – juose visus metus vyks „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai.

„Iškeldami pašto veiklą iš istorinių pastatų visuomet ieškome sprendimų, kad pastatas būtų kuo greičiau prasmingai įveiklintas. Buvęs Kauno centrinio pašto pastatas yra išskirtinis savo istorija ir architektūros reikšme. Džiaugiamės, kad sprendžiant klausimus dėl naujojo pastato savininko, šis išskirtinis pastatas rado laikinus šeimininkus, kurie rūmų erdves išnaudos prasmingai veiklai bei atvers duris plačiajai visuomenei,“ – sako Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Numatyta, kad buvę Kauno pašto rūmai bus naudojami kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių erdvė, kurioje šiais metais vyks susitikimai su kūrėjais, parodos, instaliacijos ir kitos kultūrinės iniciatyvos. Planuojama, kad 2022-ųjų eigoje čia bus surengtos akcentinės metų parodos: vasarai čia įsikurs paroda ,,1972: pramušti sieną", skirta Romui Kalantai atminti, o rudenį pasitiks Ostralės bienalės paroda „Srovės nepasroviui / Vandens galia“, kurioje bus eksponuojami įspūdingi menininkų darbai, anksčiau pristatyti vienoje didžiausių Vokietijos šiuolaikinio meno parodų. Jau šį mėnesį rūmuose vyks ir vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ programos renginių – Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kuri lankytojams duris atvers Kauno – Europos kultūros sostinės titulo atidarymo savaitgalį.

„Bendradarbiavimas su Lietuvos paštu turi stiprią simbolinę prasmę, kadangi misija stiprinti bendruomenių ryšius atliepia ir „Kaunas 2022“ programos tikslus – sujungti miesto ir rajono gyventojus bei menininkus naujiems kultūriniams potyriams. Istoriniame pastate vyks ne viena paroda, artimiausioji – „Modernizmas ateičiai 360/365“, tad ekspozicijos įrengimas Kauno centriniame pašte – vienas esminių, jau dabar matomų, bendradarbiavimo rezultatų. Tarptautinės parodos turiniu siekiama kurti emocinį ryšį su 20 amžiaus architektūros paveldu – Europoje ir Kaune, tame tarpe ir pačiais centrinio pašto rūmais, kurie ne vienam kūrėjui yra tapę įkvėpimo meninei interpretacijai šaltiniu,“ – teigia tarptautinės parodos „Modernizmas ateičiai 360/365“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

Daugiau apie renginius galima rasti informacijos čia.

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 m. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Visai neseniai rūmai buvo įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. 

Šiuo metu pastatas priklauso Lietuvos paštui, tačiau rūmai nėra tinkami šiuolaikinei pašto veiklai, be to, pastato išsaugojimui ir naudojimui reikalingos didelės investicijos, kurių bendrovė negali skirti. Siekiant užtikrinti reikiamas investicijas pastato atnaujinimui bei prasmingam prikėlimui, pastatą Kultūros ministerija planuoja išpirkti. Atlikus pastato įveiklinimo galimybių studiją, pagrindinė rekomendacija – išpirkus pastatą jame įsteigti daugiafunkcį Architektūros centrą, vykdantį ir muziejinę veiklą.
 

Pristatomasis vaizdo klipas:

2022-01-06

Nuo 2022-ųjų sausio Lietuvos paštas „Sodros“ išmokas, įskaitant ir pensijas, pristatys beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Artėjant išmokų mokėjimo laikotarpiui, Lietuvos paštas primena jų mokėjimo tvarką.

Pirmą kartą nuo 2013 metų „Sodros“ išmokas pristatysime tokiam dideliam gavėjų kiekiui visoje Lietuvoje. Iki šiol kai kuriose apylinkėse gyventojus aptarnavo kiti paslaugų tiekėjai. Atsižvelgdami į artėjančius pokyčius, norime priminti išmokų gavėjams, kad jas nuo sausio mėnesio pristatys Lietuvos pašto darbuotojai. Taip pat, kad išmokų įteikimo procesas būtų sklandus, primename ir jo tvarką“, – sako Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Būtinas dokumentas

Pensijos ir kitos išmokos gyventojams išmokamos nuo kiekvieno mėnesio 10-os iki 26-os dienos. Prieš įteikdamas išmoką Lietuvos pašto darbuotojas išmokos gavėjo prašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei išmoką už gavėją atsiima kitas asmuo, būtina pateikti įgaliojimą (jį supaprastinta tvarka galima išsiimti Registrų centro interneto svetainėje). Atsiimdamas išmoką gavėjas turi pasirašyti išmokos mokėjimo kvite ir planšetėje. Laikantis saugumo pandemijos laikotarpiu kvite prašoma pasirašyti asmeniniu rašikliu.

Išmokas pristatys ir naujose savivaldybėse

Nuo 2022-ųjų sausio mėnesio Lietuvos paštas išmokas pristatys visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Druskininkų, Vilkaviškio, Klaipėdos, Kretingos ir Anykščių savivaldybes – jose išmokas nešios kitos įmonės.

Čia pateikiamas sąrašas, kur Lietuvos pašto darbuotojai pakeis iki šiol „Sodros“ išmokas pristačiusias įmones – būtent šių teritorijų gyventojams pokyčiai yra aktualiausi.

Ten, kur „Sodros“ išmokas Lietuvos paštas pristatė ir iki šiol, tvarka nesikeis.

Jeigu pereinamuoju laikotarpiu gyventojams kiltų klausimų dėl išmokų pristatymo, kviečiama kreiptis bendruoju Lietuvos pašto telefonu 1842.

Pensijas nešios trejus metus

Laimėjęs „Sodros“ viešąjį konkursą, nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnaus 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus – laiškininkai pensijas ir kitas išmokas kas mėnesį pristatys beveik 240 tūkst. gavėjų. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos.