2023-01-19

Penktadienį, sausio 20 d., Lietuvos paštas išleidžia menininko Vlado Polikšos kurtą pašto ženklų bloką tema ,,Vilniaus miestui – 700 metų“.  Pašto bloką, kurio tiražas siekia 8 tūkst. vnt., sudaro keturi ženklai po 0,95 Eur. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Oficialia Vilniaus gimtadienio data laikoma sausio 25 d. Būtent šią dieną 1323 m. Lietuvos sostinės vardas buvo pirmą sykį paminėtas didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Europos miestams. LDK valdovas tokiu būdu kvietė į Vilnių atvykti įvairių sričių amatininkus, riterius ir žemdirbius iš Vakarų Europos miestų, taip prisidedant prie Lietuvos sostinės klestėjimo. 

Tautinė ir kultūrinė įvairovė – svarbus Vilniaus istorijos bruožas. Nors šiuo metu lietuviai sudaro arti 70 proc. miesto gyventojų, tačiau, pavyzdžiui, XIX a. pab. dominuojančia tautine ir religine vilniečių grupė buvo žydai. 

Nuo XVIII a. Vilnius buvo pripažįstamas kaip vienas iš pasaulinių žydų kultūros ir intelektualinio bei meninio gyvenimo centrų ir vadintas Šiaurės Jeruzalės vardu. Tuo metu čia paplito posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių.

Šiandien Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, turintis virš 626 tūkst. gyventojų ir laikomas vienu sparčiausiai augančių miestų visame Baltijos šalių regione. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje moteriškos lyties atstovių šiuo metu yra per 43 tūkst. daugiau negu vyrų. 

Vilnius taip pat yra laikomas vienu iš žaliausių Europos miestų – apie 46 proc. jo teritorijos užima parkai ir miškai. Dar vienas džiugus rodiklis, kuriuo didžiuojasi Lietuvos sostinė yra miestiečių požiūris į gyvenimą čia. Viena iš atliktų apklausų parodė, kad net 98 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų pasakė, kad yra patenkinti gyvenimu savo mieste. 

2023-01-11

2023 sausio 1 d. buvo išleistas asmeninis pašto ženklas, pašto vokas ir atvirlaiškis „Respublikinei Panevėžio ligoninei 100 metų“, skirtas paminėti ligoninės 100 metų jubiliejų.

Ligoninės atidarymo iškilmės įvyko 1923 m. gruodžio 16 d. Tuomet duris atvėrusiame naujame mediniame pastate iš viso buvo 80 lovų, įrengta operacinė, chirurginis ir ginekologinis skyriai.  

Iki pat XX a. antrojo dešimtmečio pabaigos medicinos pagalba Panevėžyje buvo nepatogiai išblaškyta po įvairias patalpas. Todėl 1921 metais vietos apskrities savivaldybė priėmė sprendimą įkurti ligoninę vienose patalpose.

Šiuo metu Respublikinė Panevėžio ligoninė teikia aukščiausiojo lygio medicinos pagalbą šiaurės rytų Lietuvos gyventojams. Nuolat atsinaujinanti  ligoninė žengia modernių ir naujų gydymo  metodų taikymo keliu.  Joje dabar įrengtos 685 lovos, dirba 2053 specialistai, iš kurių 378 gydytojai, o 746 slaugos personalo darbuotojai.

Skaičiuojama, kad per metus ligoninėje atliekama virš 20 tūkst. chirurginių operacijų.

2022-12-15

Penktadienį, gruodžio 16 d., Lietuvos paštas išleidžia Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą tema ,,Šiuolaikinis lietuvių menas. Kinas“. Jame pavaizduotas lietuvių kilmės JAV menininkas, poetas, kino kritikas ir filmų kūrėjas Jonas Mekas. Pašto ženklo nominalas – 0,70 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukęs iš Lietuvos, J. Mekas 1949 m. atvyko į JAV, kur įsigijęs pirmąją 16 mm filmavimo kamerą pradėjo fiksuoti savo gyvenimo įvykius. Susidomėjęs avangardiniu kinu, jis rengė šio žanro filmų festivalius ir iš viso per savo gyvenimą sukūrė 160 avangardistinio kino portretų. 

Menininkas bendravo ir dirbo kartu su tokiais žymiais menininkais kaip Salvador Dali, Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, John Lennon bei Yoko Ono.

J. Meko filmuose rodomas žmogus kasdienybėje, atskleidžiami jo jausmai, emocijos, išaukštinami nereikšmingi gyvenimo momentai.

Geriausiais menininko filmais laikomi „Medžių ginklai“ (1961 m.), „Brigada“ (1964 m.), „Voldenas“ (1969 m.), „Dingęs, dingęs, dingęs” (1975 m.); ,,Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972 m.), „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (1992 m.) bei  „Kadangi aš judėjau į priekį, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“ (2001 m.).

Nuo 2007 m. Vilniuje veikia Jono Meko vizualiųjų menų centras, kurio viena pagrindinių misijų –Jurgio Mačiūno ir Jono Meko kūrybinio palikimo perkėlimas į Lietuvą. 
Kūrėjas 2019 m. sausį mirė savo namuose Niujorke, Brukline, o po pusmečio urna su jo pelenais buvo palaidota gimtajame Semeniškių kaime Biržų rajone. 

Pašto ženklas, dedikuotas J. Mekui, yra paskutinysis, kurį Lietuvos paštas išleido 2022 metais. 

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 

2022-11-24

Penktadienį, lapkričio 25 d., Lietuvos paštas išleidžia du dailininko iliustratoriaus Dovydo Bakšio kurtus pašto ženklus, skirtus Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Pašto ženklų nominalai – 0,55 ir 0,95 Eur, tiražas atitinkamai – 100 tūkst. vnt. ir 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

„Pirmajame pašto ženkle pavaizdavau Vilniaus senamiestį, kadangi jis jaukiai perteikia kalėdinę dvasią. Tai gyvenimiškas pašto ženklas, kuriame galite matyti praeivius, traukiančius link bažnyčios, ir vaikų išdaigas. Antrajam pašto ženklui buvo pasirinktas pasakos motyvas, kviečiantis sugrįžti į vaikystę, susiburti visiems kartu“, – apie šiųmečių šventinių pašto ženklų dizainą pasakoja D. Bakšys.

Kalėdiniam laikotarpiui skirtus pašto ženklus Lietuvos paštas išleidžia kasmet nuo 1994 m. Juose atsispindi patys įvairiausi su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais susiję atributai ir simboliai. Štai praėjusiais metais šventiniuose pašto ženkluose buvo pavaizduoti elnias devyniaragis ir dovana, 2019 m. kūčiukai ir aguonų pienas, o 2018 m. nuspręsta įamžinti apelsiną bei imbierinį sausainį.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 
 

2022-10-18

Kaip atrodytų vaiko sukurtas pašto ženklas? Ieškoti atsakymo į šį klausimą ėmėsi Lietuvos paštas, nusprendęs pakviesti visus 3-16 metų amžiaus vaikus dalyvauti naujame konkurse ir sukurti savąjį pašto ženklą. Pastarojo tema –  „Mano augintinis“. 

Konkurso sąlygos itin paprastos. Tereikia griebti pieštuką, flomasterį, dažus ar kitą piešimo priemonę ir pasitelkus visą turimą fantaziją ant popieriaus lapo įamžinti mylimiausią gyvūną, kuris ir puoštų naująjį pašto ženklą – kačiuką, šuniuką, akvariume gyvenančias žuvytes, ponį ar kitą augintinį.

„Kiekvienas pašto ženklas yra ir šalį bei jos gyventojus atspindintis atributas. Šį kartą į jo kūrimo procesą nusprendėme pakviesti ir vaikus. Tokiu būdu tikimės ne tik išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, kurio jie tikrai nestokoja, bet ir galbūt paskatinti susidomėjimą kartais egzotiškai skambančia filatelijos sritimi.  Todėl visus, neabejingus piešimui vaikus raginame būti aktyviais dalyviais, o skleisti žinią apie konkursą kviečiame ir vaikų mokytojus bei šeimos narius“, – sako Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Konkursui pateiktus vaikų pašto ženklų piešinius vertins Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Su laimėtoju arba jo atstovu bus sudaryta autorinė sutartis bei išmokėtas honoraras.  

Kadangi pašto ženklo kūrimo tvarka turi atitikti tam tikrus specifinius reikalavimus, visi dalyviai kviečiami susipažinti su pašto ženklo kūrimo ir darbo pateikimo komisijai reikalavimais. Juos galite rasti filatelijai skirtame Lietuvos pašto svetainės polapyje. 

Darbus kviečiame siųsti iki 2022 m. lapkričio 28 d., elektroniniu paštu manozenklas@post.lt.
 
Per metus Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Pagrindinė bendrovės misija – būti Lietuvą su pasauliu jungiančiu patikimu siuntų pristatymo ir laiškų siuntimo partneriu.  
 

2022-10-06

Penktadienį, spalio 7 d. Lietuvos paštas išleidžia dizainerės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą tema ,,Iš pašto istorijos“. Pašto ženklo nominalas – 0,60 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Naujasis pašto ženklas skirtas Lietuvos narystės šimtmečiui Pasaulinėje pašto sąjungoje paminėti. Mūsų šalis į šią organizaciją įstojo 1922 m. sausio 1 dieną, o savo narystę atkūrė po Nepriklausomybės atgavimo, 1992 m.

Paštas yra viena iš labiausiai per praėjusį amžių dėl technologijų pažangos paveiktų paslaugų. Ir nors popierinius laiškus ilgainiui masiškai pakeitė elektroninis paštas, tačiau tradicinės pašto paslaugos neabejotinai tebeturi ištikimą savo vartotojų ratą.

Pavyzdžiui, nepaisant pašto transformacijos, popieriniai atvirukai vis dar neišeina iš mados, o jų pardavimai šventiniu laikotarpiu visada išauga. Kita ypatingu lojalumu tradicinėms pašto paslaugoms pasižyminti grupė – pašto ženklus kolekcionuojantys ir jais besimainantys filatelistai iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) buvo įkurta 1874 m. spalio 9 dieną Šveicarijos sostinėje Berne. Būtent ši diena buvo paskelbta Pasauline pašto diena 1969 m. Japonijos sostinėje Tokijuje vykusiame Pasaulinės pašto sąjungos kongrese.  

Pagrindiniu PPS tikslu yra sklandaus pašto tarnybų darbo užtikrinimas visame pasaulyje. Ši organizacija siekia, kad visi naudotojai turėtų teisę naudotis kokybiškomis pašto paslaugomis visoje jų teritorijoje už prieinamą kainą bei sukurti palankias sąlygas tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai šioje srityje.

Šiuo metu Pasaulines pašto sąjungas priklauso nariai iš nariai iš 192 šalių.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2022-09-19

Lietuvos paštas kviečia dailininkus, meno studijų krypties studentus bei kitus kūrėjus dalyvauti kūrybiniame konkurse – kurti iliustracijas pašto ženklams net devyniomis skirtingomis temomis. Menininkų darbais iliustruoti pašto ženklai bus išleisti 2023 metais. Darbų laukiama dar iki šių metų lapkričio 18 dienos.

Pašto ženklas – tai ne tik išankstinė apmokėjimo už siuntimą priemonė, bet ir  šalies ambasadorius, kuris atspindi mūsų šaliai svarbius įvykius. Visuomenės, šiuo atveju, menininkų įsitraukimas labai svarbus ir galintis nulemti, kaip atrodys Lietuvos pašto ženklai. Kviečiame nedvejoti ir tapti pašto ženklų autoriais.

Menininkai kviečiami kurti šiomis temomis:

• Vilniaus miestui – 700 metų
• Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis
• Jurgio Baltrušaičio 150-osios gimimo metinės
• Lietuvos raudonoji knyga
• Lietuvos kurortai. Druskininkai
• Lietuvos skalikas
• Edukacinei komisijai – 250 metų
• Šiuolaikinis lietuvių menas. Šokis
• Šv. Kalėdos ir Naujieji metai

Konkursui pateiktus pašto ženklų projektus nagrinės ir vertins Pašto mokos ženklų leidybos komisija, į kurios sudėtį patenka menininkai, istorikai ir filatelijos žinovai. Geriausiai temas atspindėjusiems ir pasižymintiems meninio sprendimo originalumu, menininkams bus skirtos piniginės premijos nuo 150 iki 900 Eur.

Su konkurso laimėtojais, kurių projektai bus atrinkti spausdinti, bus sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutartys. O už pašto ženklą ir papildomą filatelinę produkciją, pavyzdžiui, pirmos dienos voką ir pirmos dienos datos spaudą, bus išmokami nustatyti papildomi autoriniai honorarai.

Daugiau informacijos apie konkursą ir jo sąlygas čia.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2022-09-15

Penktadienį, rugsėjo 16 d. Lietuvos paštas išleidžia menininko Tomo Dragūno kurtą pašto ženklą Lietuvoje saugomam paukščiui kukučiui. Pašto ženklo nominalas – 0,85 Eur, tiražas – 35 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Naujasis pašto ženklas priklauso „Lietuvos raudonosios knygos“ serijai. Po vieną ar kelis pašto ženklus, kuriame vaizduojami mūsų šalyje saugomi reti gyvūnai ar augalai, pasirodo kasmet nuo pat 1991 m.

Uputis, kukucis, luputis – tokiais pačiais įvairiausiais vardais kukutis yra vadinamas skirtinguose Lietuvos regionuose. Šis margais sparnais ir pašiaušta skiautere išsiskiriantis paukštis labiausiai paplitęs Dzūkijoje – būtent čia gyvena didžiausia lietuviškosios kukučių populiacijos dalis. Maža to, dzūkai 2015 m. jam suteikė ir regiono paukščio titulą.

Įdomi detalė ir ta, kad nacionaliniu paukščiu kukutį yra išrinkęs ir Izraelis. Taip, minint 60-ąsias šios valstybės nepriklausomybės metines, nusprendė specialioje apklausoje savo balsą atidavę izraeliečiai.

Nors ryški ir išsiskirianti kukučio išvaizda patraukia žmonių dėmesį, tačiau pats paukštis, anot gamtininkų, į juos dėmesio beveik nekreipia. Tai judrus ir ganėtinai drąsus paukštis, itin mėgstantis vietoves su neaukšta žole.

Neretas atvejis, kuomet kukutis įsikuria žmonių gyvenamose sodybose, o lizdus šie paukščiai suka pačiose įvairiausiose vietose, pradedant drevėmis ir išpuvusiais kelmais, baigiant pastatų plyšiais, pastogėmis ar inkilais.

Lietuvoje į šalies raudonąją knygą kukutis buvo įtrauktas dar 1989 m.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2022-08-16

Ketvirtadienį, rugpjūčio 18 d. Lietuvos paštas kviečia į proginį antspaudavimą tema ,,Lietuvos karaimams – 625 metai“. Antspaudavimas vyks Trakų pašte, įsikūrusiame Vytauto g. 22. Tą pačią dieną bus pristatytas ir karaimų įsikūrimo mūsų šalyje metinėms skirtas atvirlaiškis.

2022-ieji Lietuvoje yra paskelbti karaimų metais, kadangi sukanka 625 metai nuo to laiko, kuomet kunigaikščio Vytauto pakviesti karaimai įsikūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šio jubiliejaus minėjimas šiemet yra prasmingas ne vien karaimams, bet ir visai Lietuvai – karaimai yra integrali mūsų daugiatautės šalies kultūros bei istorijos dalis.

Proginiame pašto spaude matomas Karaimų metų logotipas, įkvėptas tradicinės šios tautos ornamentikos, bei visiems karaimams svarbių simbolių kontūrai – pilies, kenesos, karaimų herbo ir Gediminaičių stulpų. Spaude taip pat svarbus yra ir Trakų paminėjimas, mat šis miestas neretai laikomas viso pasaulio karaimų sostine. Rugpjūčio 18 d. būtent Trakuose prasidės ir itin reikšmingas karaimų bendruomenei įvykis – Tarptautinis karaimų suvažiavimas.

Tuo tarpu proginiame atvirlaiškyje matomi papuošimai išryškina karaimų herbą bei augalinius ornamentus, kuriuos pagal tradicinius šaltinius sukomponavo karaimas dizaineris Garri Babadžan.

Lietuvos paštas jau ne pirmą sykį karaimų bendruomenę įtraukia į pašto atributus. 2014 m. apyvartoje pasirodė net du pašto ženklai, kuriuose pagerbti karaimai. Viename jų pavaizduotas pasaulinio garso orientalistas, karaimų muziejaus įkūrėjas Seraja Šapšalas, kitame – Vilniuje esantys karaimų maldos namai kenesa.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2022-08-11

Penktadienį, rugpjūčio 12 d. Lietuvos paštas išleidžia grafikės, tapytojos Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą lietuviškam desertui šakočiui. Pašto ženklo nominalas – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Tai jau antrasis U. Žilytės kurtas pašto ženklas Lietuvos kulinarinio paveldo tema. Ji nupiešė ir 2020 m. išleistą pašto ženklą šaltibarščiams.

Apie šakočio kepimą Europos šalyse jau yra žinoma nuo XV a. Jį kepdavo vienuoliai, kurie šio skanumyno gamybos receptus laikė paslaptyje. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje šiuo metu egzistuoja net apie 60 skirtingų šakočio receptų, todėl jie gali skirtis ir savo išvaizda, ir skoniu.

Pagrindiniai lietuviško šakočio ingredientai – kvietiniai miltai, cukrus arba medus, kiaušiniai bei grietinė.

Manoma, kad šis saldumynas į Lietuvą iš Vokietijos atkeliavo XIX a. antroje pusėje, kuomet jį pradėta kepti pirmiausiai dvaruose ir klebonijose. Kai kuriuose Lietuvos regionuose jis vadinamas ragiumi, raguotiniu arba bankuchenu – pastarasis žodis kilęs nuo vokiškio šio deserto pavadinimo Baumkuchen (medis-pyragas).

Šakočiai yra vieni iš garsiausių Lietuvos kulinarinio paveldo kepinių, kurie itin dažnai sutinkami ant vestuvių, krikštynų ar jubiliejų vaišių stalo. Maža to, 2015 m. mūsų šalyje per dvi valandas buvo iškeptas ir didžiausias šakotis visame pasaulyje, kuris įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Jo svoris siekė 85,8 kg, o aukštis 3 m. 72 cm. Iš viso jam pagaminti buvo sunaudota 1700 kiaušinių, 64 kg miltų, 48 kg cukraus, 45 kg sviesto ir 29 kg grietinės.