2023-06-15

Penktadienį, birželio 16 d., Lietuvos paštas išleidžia dizainerės Alicijos Širvinskienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos narystei Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje – 100 metų“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. International Telecommunication Union, ITU) yra specializuotoji Jungtinių Tautų institucija. Ji įkurta dar 1865 m. ir pradžioje vadinosi Tarptautine telegrafo sąjunga. Pagrindinis institucijos uždavinys – teikti rekomendacijas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą telekomunikacijų srityje. Sąjunga taip pat reguliuoja radijo dažnių tarptautinius klausimus, padeda plėtoti komunikacijų sistemas silpnesnės ekonomikos šalyse. 

2019 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos specialistų pastangomis, Portugalijos diplomatijos archyve buvo rasti dokumentai, liudijantys, kad mūsų valstybė tuometės Tarptautinės telegrafo sąjungos nare tapo 1923 m. liepos 1 d. 

Lietuvą 1940 m. okupavus Sovietų Sąjungai, šalies narystė organizacijoje buvo sustabdyta ir atnaujinta buvo tik 1991 m., po Nepriklausomybės atkūrimo. 

Šiuo metu ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas užima praėjusiais metais Lietuvos nominuotas Tomas Lamanauskas. 

2023 m. ITU vienijo 193 šalis ir apie 900 telekomunikacijų sektoriaus įmonių bei akademinių institucijų. 

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia nuo 20 iki 25 pašto ženklų. 
 

2023-06-13

Pašto mokos ženklų leidybos komisija, sprendžianti kokioms temoms skirti pašto ženklai išvys dienos šviesą, pradėjo dirbti atnaujinta sudėtimi. Komisijos pirmininke nuo šių metų birželio 1 d. tapo Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė. Be to, į Komisijos veiklą nuo šiol įtraukta ir Kultūros ministerija.

Nuo 2021 m. iki šiol, komisijai vadovavo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

„Matome, kad pašto ženklus, be jų pagrindinės funkcijos būti mokos priemone, galima puikiai paversti ir reprezentacine priemone šalies pasiekimams, paveldui ir svarbiausiems įvykiams įamžinti. Nuoširdžiai dėkoju visiems leidybos komisijos nariams už šią unikalią ir labai įdomią patirtį pažintinėje kelionėje į pašto ženklų leidybos ir filatelijos pasaulį – nuo aktualių diskusijų dėl vienos ar kitos temos įtraukimo į Leidybos planą iki atsakingo gautų projektų ir pateiktų kūrinių vertinimo bei aptarimo“, – sako Agnė Vaiciukevičiūtė.

Pašto ženklas – tai pirmiausiai yra patvirtinimas, kad už laiško ar kitos siuntos siuntimo išlaidas yra sumokėta. Dėl šios priežasties  daugelyje pasaulio šalių už pašto ženklų leidybą pilnai atsakingos yra tik nacionalinės pašto bendrovės.

„Lietuvos paštas į pašto ženklų leidimo procesą kviečia įsitraukti ir visus tam neabejingus gyventojus. Nors galutinį sprendimą, kas bus pavaizduota ant lietuviškų pašto ženklų, visada priima už tai atsakinga komisija, tačiau savo pasiūlymus gali teikti visi norintieji“, – sako Deimantė Žebrauskaitė.

Siųsti pasiūlymas ir temas būsimiems lietuviškiems pašto ženklams gyventojai kviečiami elektroniniu paštu expressinfo@post.lt

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia nuo 20 iki 25 pašto ženklų.

2023-05-08

Antradienį, gegužės 9 d., Lietuvos paštas išleidžia Liuksemburgo menininkių Lindos Bos ir Runos Egilsdottir kurtą pašto ženklą ,,Europa. Taika – didžiausia žmonijos vertybė“. Pašto ženklo nominalas – 1,45 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Ant naujojo pašto ženklo esantis motyvas, anot menininkių, simbolizuoja naująjį taikos simbolį –  taikios ir integruotos visuomenės, kurioje žmonės priima vienas kito kultūras.

Taikai dedikuotas pašto ženklas yra iš Europos šalių leidžiamų pašto ženklų serijos „Europa“. Šios serijos pašto ženklai yra leidžiami jau daugiau nei du dešimtmečius ir tais pačiais metais pasirodo skirtingose senojo žemyno šalyse, dažniausiai iki birželio mėnesio pabaigos.

Kiekvienais metais yra parenkama vis kita žemyno šalims aktuali tema, kuri ir būna įamžinama filatelijos kolekcininkų ypatingai pamėgtose šios serijos pašto ženkluose. 2022 m. „Europos“ pašto ženklų serija buvo skirta padavimams ir mitams.

Visus ženklus galima peržiūrėti čia.

2023-04-27

Penktadienį, balandžio 28 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą ,,Jurgio Baltrušaičio 150-osioms gimimo metinėms“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

Poetas, vertėjas ir eseistas Jurgis Baltrušaitis yra laikomas vienu garsiausių lietuvių simbolistų. Dalyje jo kūrinių yra itin ryški Lietuvos išlikimo tema, pasitelkiami įvairūs kaimo buities ir gamtos vaizdai. Būtent lietuviškomis pasakomis, dainomis bei padavimais remiasi visa simbolistinė J. Baltrušaičio poezija.

Gimęs ir augęs carinės Rusijos okupacijos laikais, J. Baltrušaitis dalį kūrinių parašė rusų kalba.

Tarpukariu Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru mūsų šalies ambasadoje Sovietų Sąjungoje. Galiausiai nuo 1939 m. J. Baltrušaitis užėmė patarėjo pareigas Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje.

Prancūzijos sostinėje poetas bei diplomatas parašė net tris lietuviškų eilėraščių rinkinius ir poemą „Įkurtuvės“. Šiame mieste J. Baltrušaitis praleido paskutinius savo gyvenimo metus ir mirė dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. Poetas palaidotas Paryžiaus Mon Ružo kapinėse.

2023-03-16

Penktadienį, kovo 17 d., Lietuvos paštas išleidžia Ados Šiaučiulytės kurtą pašto ženklą ,,Vaikų piešiniai. Mano augintinis“. Pašto ženklo nominalas – 1,40 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt.

Naujasis pašto ženklas su pavaizduotu triušiu buvo sukurtas trylikametės Vilniaus Gabijos progimnazijos moksleivės Ados Šiaučiulytės. Ji dalyvavo praėjusių metų spalį Lietuvos pašto paskelbtame konkurse, kuriame 3-16 metų amžiaus vaikai buvo kviečiami sukurti savąjį pašto ženklą tema „Mano augintinis“.

Tokiu būdu Lietuvos paštas ne tik tikėjosi išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, bet ir paskatinti susidomėjimą kartais egzotiškai skambančia filatelijos sritimi.

Visus minėtajam konkursui pateiktus vaikų pašto ženklų piešinius vertino Pašto mokos ženklų leidybos komisija, atrinkusi tris laimėtojus.

Planuojama, kad kitų dviejų konkurso nugalėtojų sukurti pašto ženklai su augintiniais bus išleisti 2024 ir 2025 metais.

2023-02-23

Penktadienį, vasario 24 d., Lietuvos paštas išleidžia menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus iš serijos ,,LDK valdovai“. Pašto ženklų nominalai – 0,05 Eur, 0,20 Eur ir 1,20 Eur, tiražas – 300 tūkst. vnt., 300 tūkst. vnt. ir 400 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

„LDK valdovai“ yra tęstinė pašto ženklų serija, pradėta leisti 2021 m. Naujai išleistuose pašto ženkluose yra pavaizduoti trys didieji Lietuvos kunigaikščiai – Vytenis, Algirdas ir Kęstutis. Visi jie įnešė savo svarbų vaidmenį į Lietuvos valstybės raidą.

Vytenio pastangomis buvo sustabdyti Livonijos ordino antpuoliai į Lietuvą, o Žemaitija apginta nuo Vokiečių ordino pavergimo. Be to, įvairūs archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad jo valdymo laikais Vilnius iš nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės ėmė virsti tikru miestu.

Kunigaikštis Algirdas per savo valdymo laikotarpį toliau siekė atremti Vokiečių ordiną, o Lietuvos valstybės valdomus plotus padvigubino. Algirdas taip pat skatino LDK miestų plėtrą ir prekybą, o vilniečius atleido nuo muitų. Mažai žinomas faktas apie Algirdą tas, kad jis buvęs griežtu blaivininku ir negėrė alaus, vyno, midaus ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Kęstutis Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išbuvo itin trumpai – nuo 1381 m. pabaigos iki 1382 m. vidurio. 1381 m. lapkritį užėmęs Vilnių jis pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau jau ateinančių metų vasaros gale Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas vienoje iš pilių, kur buvo nužudytas Jogailos tarnų. Po mirties Kęstutis pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas Vilniuje.
 

2023-02-09

Penktadienį, vasario 10 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą pašto ženklą ,,Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis“. Pašto ženklo nominalas – 1,20 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7.

Klaipėdos kraštu yra vadinama šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis palei Nemuno žemupį ir Baltijos jūrą. Jį sudaro dabartiniai Klaipėdos ir Neringos miestai, o taip pat dalis Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Kretingos rajonų ir Pagėgių savivaldybių teritorijų.

Istoriškai Klaipėdos kraštas nuo pat XIII a. iki XX a. pradžios buvo valdomas vokiečių – pradžioje Kalavijuočių ordino, vėliau Prūsijos karalystės ir galiausiai suvienytos Vokietijos imperijos. Tačiau pasibaigus Vokietijos pralaimėtam Pirmajam pasauliniam karui, kraštas buvo laikinai atiduotas administruoti Prancūzijai, kurios kariuomenė čia buvo 1920-1923 m. 

1923 m. sausį įvyksta Klaipėdos krašto sukilimas – prijungimo prie Lietuvos karinė akcija, po kurios šis regionas tapo Lietuvos dalimi. Skaičiuojama, kad per šį sukilimą žuvo 12 savanorių iš Didžiosios Lietuvos, 2 prancūzų kariai ir 1 vokiečių policininkas.

2023 metus Seimas, atsižvelgdamas į Klaipėdos sukilimo šimtmetį, paskelbė Klaipėdos krašto metais. Šią sukaktį planuojama pažymėti įvairiomis veiklomis ir projektais, kurie iliustruotų didžiulę šio istorinio įvykio reikšmę Lietuvos raidai.
 

2023-01-19

Penktadienį, sausio 20 d., Lietuvos paštas išleidžia menininko Vlado Polikšos kurtą pašto ženklų bloką tema ,,Vilniaus miestui – 700 metų“.  Pašto bloką, kurio tiražas siekia 8 tūkst. vnt., sudaro keturi ženklai po 0,95 Eur. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Oficialia Vilniaus gimtadienio data laikoma sausio 25 d. Būtent šią dieną 1323 m. Lietuvos sostinės vardas buvo pirmą sykį paminėtas didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Europos miestams. LDK valdovas tokiu būdu kvietė į Vilnių atvykti įvairių sričių amatininkus, riterius ir žemdirbius iš Vakarų Europos miestų, taip prisidedant prie Lietuvos sostinės klestėjimo. 

Tautinė ir kultūrinė įvairovė – svarbus Vilniaus istorijos bruožas. Nors šiuo metu lietuviai sudaro arti 70 proc. miesto gyventojų, tačiau, pavyzdžiui, XIX a. pab. dominuojančia tautine ir religine vilniečių grupė buvo žydai. 

Nuo XVIII a. Vilnius buvo pripažįstamas kaip vienas iš pasaulinių žydų kultūros ir intelektualinio bei meninio gyvenimo centrų ir vadintas Šiaurės Jeruzalės vardu. Tuo metu čia paplito posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių.

Šiandien Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, turintis virš 626 tūkst. gyventojų ir laikomas vienu sparčiausiai augančių miestų visame Baltijos šalių regione. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje moteriškos lyties atstovių šiuo metu yra per 43 tūkst. daugiau negu vyrų. 

Vilnius taip pat yra laikomas vienu iš žaliausių Europos miestų – apie 46 proc. jo teritorijos užima parkai ir miškai. Dar vienas džiugus rodiklis, kuriuo didžiuojasi Lietuvos sostinė yra miestiečių požiūris į gyvenimą čia. Viena iš atliktų apklausų parodė, kad net 98 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų pasakė, kad yra patenkinti gyvenimu savo mieste. 

2023-01-11

2023 sausio 1 d. buvo išleistas asmeninis pašto ženklas, pašto vokas ir atvirlaiškis „Respublikinei Panevėžio ligoninei 100 metų“, skirtas paminėti ligoninės 100 metų jubiliejų.

Ligoninės atidarymo iškilmės įvyko 1923 m. gruodžio 16 d. Tuomet duris atvėrusiame naujame mediniame pastate iš viso buvo 80 lovų, įrengta operacinė, chirurginis ir ginekologinis skyriai.  

Iki pat XX a. antrojo dešimtmečio pabaigos medicinos pagalba Panevėžyje buvo nepatogiai išblaškyta po įvairias patalpas. Todėl 1921 metais vietos apskrities savivaldybė priėmė sprendimą įkurti ligoninę vienose patalpose.

Šiuo metu Respublikinė Panevėžio ligoninė teikia aukščiausiojo lygio medicinos pagalbą šiaurės rytų Lietuvos gyventojams. Nuolat atsinaujinanti  ligoninė žengia modernių ir naujų gydymo  metodų taikymo keliu.  Joje dabar įrengtos 685 lovos, dirba 2053 specialistai, iš kurių 378 gydytojai, o 746 slaugos personalo darbuotojai.

Skaičiuojama, kad per metus ligoninėje atliekama virš 20 tūkst. chirurginių operacijų.

2022-12-15

Penktadienį, gruodžio 16 d., Lietuvos paštas išleidžia Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą tema ,,Šiuolaikinis lietuvių menas. Kinas“. Jame pavaizduotas lietuvių kilmės JAV menininkas, poetas, kino kritikas ir filmų kūrėjas Jonas Mekas. Pašto ženklo nominalas – 0,70 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukęs iš Lietuvos, J. Mekas 1949 m. atvyko į JAV, kur įsigijęs pirmąją 16 mm filmavimo kamerą pradėjo fiksuoti savo gyvenimo įvykius. Susidomėjęs avangardiniu kinu, jis rengė šio žanro filmų festivalius ir iš viso per savo gyvenimą sukūrė 160 avangardistinio kino portretų. 

Menininkas bendravo ir dirbo kartu su tokiais žymiais menininkais kaip Salvador Dali, Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, John Lennon bei Yoko Ono.

J. Meko filmuose rodomas žmogus kasdienybėje, atskleidžiami jo jausmai, emocijos, išaukštinami nereikšmingi gyvenimo momentai.

Geriausiais menininko filmais laikomi „Medžių ginklai“ (1961 m.), „Brigada“ (1964 m.), „Voldenas“ (1969 m.), „Dingęs, dingęs, dingęs” (1975 m.); ,,Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972 m.), „Zefiro Torna, arba Vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (1992 m.) bei  „Kadangi aš judėjau į priekį, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“ (2001 m.).

Nuo 2007 m. Vilniuje veikia Jono Meko vizualiųjų menų centras, kurio viena pagrindinių misijų –Jurgio Mačiūno ir Jono Meko kūrybinio palikimo perkėlimas į Lietuvą. 
Kūrėjas 2019 m. sausį mirė savo namuose Niujorke, Brukline, o po pusmečio urna su jo pelenais buvo palaidota gimtajame Semeniškių kaime Biržų rajone. 

Pašto ženklas, dedikuotas J. Mekui, yra paskutinysis, kurį Lietuvos paštas išleido 2022 metais. 

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.