2023-07-13

Penktadienį, liepos 14 d, Lietuvos paštas išleidžia menininko Arvydo S. Každailio kurtą pašto ženklą Lietuvos jūrinės istorijos tema. Pašto ženklo nominalas – 1,40 Eur, tiražas – 17 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7.

Naujajame pašto ženkle pavaizduoti vėjų rožė ir kurėnas. Vėjų rožė – tai žvaigždės formos figūra, kurios spinduliai rodo vėjo kryptis. Įprastai tai būna 32 geografinės kryptys, prie kurių kartais surašomi ir tos vietovės vėjų pavadinimai.

Anot autoriaus, pašto ženklo piešinio idėja siejasi su senovinių lietuviškų vėjų pavadinimais, kuriuos ypač dažnai naudojo Kuršių marių žvejai. Audenis, launagis, žiemelis, ožinis, pilvinis – vos keli išradingi ir plačiai vietinių naudoti vėjų pavadinimai, kurie dažniausiai buvo skirstomi pagal jų kryptį. Būtent vėjų rožė šiame piešinyje ir tapo simboliniu lietuviškų vėjų pavadinimų akcentu, priderintu prie kurėno – iki XX a. vidurio Kuršių mariose kasdien naudoto dvistiebio, plokščiadugnio, burinio laivo, kurio pagrindinė varomoji jėga buvo vėjas.

Kurėnus dažniausiai naudojo kuršininkai žvejai, gyvenę Rytprūsių, vėliau Lietuvos pamario, įskaitant Kuršių neriją gyvenvietėse iki XX a. vidurio. Pamario gyventojams kurėnas buvo vienas svarbiausių buities atributų: jais plaukdavo žvejoti, gabendavo prekes ir gyvulius, taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemones. Kurėnais plaukiodavo ne tik mariomis, bet ir jūra. Unikalių įvairių tipų plokščiadugnių, mažos grimzlės kurėnų, pritaikytų sekliam marių vandeniui, iki karo pamario kaimuose buvo šimtai, bet Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą ir pokariu išsikėlus seniesiems žvejams kuršininkams, naujakuriai jų nebevertino, nestatė, o senieji laiveliai supuvo.

Tai jau trečiasis pašto ženklas Lietuvos jūrinės istorijos tema – pernai Lietuvos paštas išleido pašto ženklą laivui „Sūduvis“, o užpernai – motoriniam burlaiviui „Jūratė“.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia nuo 20 iki 25 pašto ženklų, kurie be savo pagrindinės mokos priemonės funkcijos atlieka ir svarbiausių istorinių įvykių, tendencijų, svarbių valstybės žinių įamžinimo funkciją. Jį galima paversti ir puikia reprezentacine priemone šalies pasiekimams, paveldui ir svarbiausiems įvykiams įamžinti.  

2023-07-05

Penktadienį, liepos 7 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės  kurtą keturių  pašto ženklų bloką „VDU botanikos sodui – 100 metų“. Pašto ženklų nominalas – 1,80 Eur, tiražas – 6,70 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo per. 49.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas buvo įkurtas 1923 m. Kaune, Aukštojoje Fredoje. 62,5 hektaro plotą užimantį sodą įsteigė tuomečio Lietuvos universiteto (dabartinio VDU) Matematikos-gamtos fakultetas.

Sodo teritorijoje auga daugiau kaip 15 tūkst. augalų rūšių, veislių ir formų, o pats sodas lankytojams yra atvertas ištisus metus. Svarbiausios sodo funkcijos yra augalų kolekcijų formavimas, kaupimas, atnaujinimas ir tyrimas. 

Visos Botanikos sode esančios kolekcijos yra itin svarbios botaninei įvairovei išsaugoti, mokslo tyrimams, studijoms, edukacijai ir visuomenės ekologiniam švietimui.

Ypač gausios yra sodo dekoratyvinių augalų kolekcijos: didžiausiame Lietuvos rožyne auginama daugiau kaip 1,5 tūkst. veislių ir rūšių rožių, tūkstančius lankytojų kasmet sutraukia tulpių, bijūnų, rododendrų, viendienių, jurginų kolekcijų didieji žydėjimai. Eksponuojamos ir čia, VDU Botanikos sode, sukurtos dekoratyvinių ir uoginių augalų veislės. 

Per šimtą savo gyvavimo metų VDU Botanikos sodas virto unikalia vieta ir traukos objektu, kuriame turtinga istorija persipina su botaninės įvairovės išsaugojimo ir gamtos tausojimo dvasia. Sodas tapo aktualia miesto ir bendruomenių švenčių bei edukacijos erdve: kiekvienais metais čia organizuojami festivaliai, mugės, koncertai, parodos ir didžiausia botaninė vasaros šventė Lietuvoje – „Kvapų naktis“.
 

2023-06-29

Penktadienį, birželio 30 d., Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „NATO viršūnių susitikimas Vilniuje“. Pašto ženklo nominalas – 1,80 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiančio renginio metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. 

Skaičiuojama, kad susitikimo metu Lietuvos sostinėje viešės 40 šalių delegacijos, kurias sudarys apie 5 tūkst. žmonių. 

Nuo Aljanso įkūrimo 1949 m., iš viso jau yra įvykę arti 40 NATO viršūnių susitikimų. Paskutinį sykį jis buvo organizuotas 2022 m. Ispanijos sostinėje Madride.

Viršūnių susitikimo proga taip pat yra organizuojama akcija „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“. Jos metu liepos 7 d. ant namų, biurų, balkonų, langų ar automobilių kviečiama iškelti Ukrainos vėliavas ir tokiu būdu išreikšti pritarimą šalies narystei NATO. Vėliavą gyventojai kviečiami laikyti iškeltą iki pat NATO viršūnių susitikimo pabaigos liepos 13 d.

Lietuvos paštas primena, kad įsigyti Ukrainos simbolika pažymėtų prekių – vėliavų, skarelių ir lipdukų – galima visuose šalyje veikiančiuose pašto skyriuose. Parama, gauta iš parduotų Ukrainos simbolika pažymėtų prekių, pervedama organizacijai „Mėlyna/Geltona“.

Praėjusių metų pavasarį Lietuvos paštas taip pat išleido du Ukrainos laisvės kovai dedikuotus pašto ženklus – „Ap(si)kabinkime Ukrainą“ ir „Sumestinis Bayraktaras“. Perkant minėtus pašto ženklus, organizacijai „Mėlyna ir geltona“ pirkėjai skiria pusę sumos. Šiuos Ukrainai palaikyti skirtus pašto ženklus galima įsigyti didžiųjų miestų pašto skyriuose ir Lietuvos pašto elektroninėje parduotuvėje.

2023-06-15

Penktadienį, birželio 16 d., Lietuvos paštas išleidžia dizainerės Alicijos Širvinskienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos narystei Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje – 100 metų“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. International Telecommunication Union, ITU) yra specializuotoji Jungtinių Tautų institucija. Ji įkurta dar 1865 m. ir pradžioje vadinosi Tarptautine telegrafo sąjunga. Pagrindinis institucijos uždavinys – teikti rekomendacijas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą telekomunikacijų srityje. Sąjunga taip pat reguliuoja radijo dažnių tarptautinius klausimus, padeda plėtoti komunikacijų sistemas silpnesnės ekonomikos šalyse. 

2019 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos specialistų pastangomis, Portugalijos diplomatijos archyve buvo rasti dokumentai, liudijantys, kad mūsų valstybė tuometės Tarptautinės telegrafo sąjungos nare tapo 1923 m. liepos 1 d. 

Lietuvą 1940 m. okupavus Sovietų Sąjungai, šalies narystė organizacijoje buvo sustabdyta ir atnaujinta buvo tik 1991 m., po Nepriklausomybės atkūrimo. 

Šiuo metu ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas užima praėjusiais metais Lietuvos nominuotas Tomas Lamanauskas. 

2023 m. ITU vienijo 193 šalis ir apie 900 telekomunikacijų sektoriaus įmonių bei akademinių institucijų. 

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia nuo 20 iki 25 pašto ženklų. 
 

2023-06-13

Pašto mokos ženklų leidybos komisija, sprendžianti kokioms temoms skirti pašto ženklai išvys dienos šviesą, pradėjo dirbti atnaujinta sudėtimi. Komisijos pirmininke nuo šių metų birželio 1 d. tapo Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė. Be to, į Komisijos veiklą nuo šiol įtraukta ir Kultūros ministerija.

Nuo 2021 m. iki šiol, komisijai vadovavo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

„Matome, kad pašto ženklus, be jų pagrindinės funkcijos būti mokos priemone, galima puikiai paversti ir reprezentacine priemone šalies pasiekimams, paveldui ir svarbiausiems įvykiams įamžinti. Nuoširdžiai dėkoju visiems leidybos komisijos nariams už šią unikalią ir labai įdomią patirtį pažintinėje kelionėje į pašto ženklų leidybos ir filatelijos pasaulį – nuo aktualių diskusijų dėl vienos ar kitos temos įtraukimo į Leidybos planą iki atsakingo gautų projektų ir pateiktų kūrinių vertinimo bei aptarimo“, – sako Agnė Vaiciukevičiūtė.

Pašto ženklas – tai pirmiausiai yra patvirtinimas, kad už laiško ar kitos siuntos siuntimo išlaidas yra sumokėta. Dėl šios priežasties  daugelyje pasaulio šalių už pašto ženklų leidybą pilnai atsakingos yra tik nacionalinės pašto bendrovės.

„Lietuvos paštas į pašto ženklų leidimo procesą kviečia įsitraukti ir visus tam neabejingus gyventojus. Nors galutinį sprendimą, kas bus pavaizduota ant lietuviškų pašto ženklų, visada priima už tai atsakinga komisija, tačiau savo pasiūlymus gali teikti visi norintieji“, – sako Deimantė Žebrauskaitė.

Siųsti pasiūlymas ir temas būsimiems lietuviškiems pašto ženklams gyventojai kviečiami elektroniniu paštu expressinfo@post.lt

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia nuo 20 iki 25 pašto ženklų.

2023-05-08

Antradienį, gegužės 9 d., Lietuvos paštas išleidžia Liuksemburgo menininkių Lindos Bos ir Runos Egilsdottir kurtą pašto ženklą ,,Europa. Taika – didžiausia žmonijos vertybė“. Pašto ženklo nominalas – 1,45 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Ant naujojo pašto ženklo esantis motyvas, anot menininkių, simbolizuoja naująjį taikos simbolį –  taikios ir integruotos visuomenės, kurioje žmonės priima vienas kito kultūras.

Taikai dedikuotas pašto ženklas yra iš Europos šalių leidžiamų pašto ženklų serijos „Europa“. Šios serijos pašto ženklai yra leidžiami jau daugiau nei du dešimtmečius ir tais pačiais metais pasirodo skirtingose senojo žemyno šalyse, dažniausiai iki birželio mėnesio pabaigos.

Kiekvienais metais yra parenkama vis kita žemyno šalims aktuali tema, kuri ir būna įamžinama filatelijos kolekcininkų ypatingai pamėgtose šios serijos pašto ženkluose. 2022 m. „Europos“ pašto ženklų serija buvo skirta padavimams ir mitams.

Visus ženklus galima peržiūrėti čia.

2023-04-27

Penktadienį, balandžio 28 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą ,,Jurgio Baltrušaičio 150-osioms gimimo metinėms“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

Poetas, vertėjas ir eseistas Jurgis Baltrušaitis yra laikomas vienu garsiausių lietuvių simbolistų. Dalyje jo kūrinių yra itin ryški Lietuvos išlikimo tema, pasitelkiami įvairūs kaimo buities ir gamtos vaizdai. Būtent lietuviškomis pasakomis, dainomis bei padavimais remiasi visa simbolistinė J. Baltrušaičio poezija.

Gimęs ir augęs carinės Rusijos okupacijos laikais, J. Baltrušaitis dalį kūrinių parašė rusų kalba.

Tarpukariu Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru mūsų šalies ambasadoje Sovietų Sąjungoje. Galiausiai nuo 1939 m. J. Baltrušaitis užėmė patarėjo pareigas Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje.

Prancūzijos sostinėje poetas bei diplomatas parašė net tris lietuviškų eilėraščių rinkinius ir poemą „Įkurtuvės“. Šiame mieste J. Baltrušaitis praleido paskutinius savo gyvenimo metus ir mirė dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. Poetas palaidotas Paryžiaus Mon Ružo kapinėse.

2023-03-16

Penktadienį, kovo 17 d., Lietuvos paštas išleidžia Ados Šiaučiulytės kurtą pašto ženklą ,,Vaikų piešiniai. Mano augintinis“. Pašto ženklo nominalas – 1,40 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt.

Naujasis pašto ženklas su pavaizduotu triušiu buvo sukurtas trylikametės Vilniaus Gabijos progimnazijos moksleivės Ados Šiaučiulytės. Ji dalyvavo praėjusių metų spalį Lietuvos pašto paskelbtame konkurse, kuriame 3-16 metų amžiaus vaikai buvo kviečiami sukurti savąjį pašto ženklą tema „Mano augintinis“.

Tokiu būdu Lietuvos paštas ne tik tikėjosi išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, bet ir paskatinti susidomėjimą kartais egzotiškai skambančia filatelijos sritimi.

Visus minėtajam konkursui pateiktus vaikų pašto ženklų piešinius vertino Pašto mokos ženklų leidybos komisija, atrinkusi tris laimėtojus.

Planuojama, kad kitų dviejų konkurso nugalėtojų sukurti pašto ženklai su augintiniais bus išleisti 2024 ir 2025 metais.

2023-02-23

Penktadienį, vasario 24 d., Lietuvos paštas išleidžia menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus iš serijos ,,LDK valdovai“. Pašto ženklų nominalai – 0,05 Eur, 0,20 Eur ir 1,20 Eur, tiražas – 300 tūkst. vnt., 300 tūkst. vnt. ir 400 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

„LDK valdovai“ yra tęstinė pašto ženklų serija, pradėta leisti 2021 m. Naujai išleistuose pašto ženkluose yra pavaizduoti trys didieji Lietuvos kunigaikščiai – Vytenis, Algirdas ir Kęstutis. Visi jie įnešė savo svarbų vaidmenį į Lietuvos valstybės raidą.

Vytenio pastangomis buvo sustabdyti Livonijos ordino antpuoliai į Lietuvą, o Žemaitija apginta nuo Vokiečių ordino pavergimo. Be to, įvairūs archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad jo valdymo laikais Vilnius iš nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės ėmė virsti tikru miestu.

Kunigaikštis Algirdas per savo valdymo laikotarpį toliau siekė atremti Vokiečių ordiną, o Lietuvos valstybės valdomus plotus padvigubino. Algirdas taip pat skatino LDK miestų plėtrą ir prekybą, o vilniečius atleido nuo muitų. Mažai žinomas faktas apie Algirdą tas, kad jis buvęs griežtu blaivininku ir negėrė alaus, vyno, midaus ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Kęstutis Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išbuvo itin trumpai – nuo 1381 m. pabaigos iki 1382 m. vidurio. 1381 m. lapkritį užėmęs Vilnių jis pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau jau ateinančių metų vasaros gale Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas vienoje iš pilių, kur buvo nužudytas Jogailos tarnų. Po mirties Kęstutis pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas Vilniuje.
 

2023-02-09

Penktadienį, vasario 10 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą pašto ženklą ,,Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis“. Pašto ženklo nominalas – 1,20 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7.

Klaipėdos kraštu yra vadinama šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis palei Nemuno žemupį ir Baltijos jūrą. Jį sudaro dabartiniai Klaipėdos ir Neringos miestai, o taip pat dalis Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Kretingos rajonų ir Pagėgių savivaldybių teritorijų.

Istoriškai Klaipėdos kraštas nuo pat XIII a. iki XX a. pradžios buvo valdomas vokiečių – pradžioje Kalavijuočių ordino, vėliau Prūsijos karalystės ir galiausiai suvienytos Vokietijos imperijos. Tačiau pasibaigus Vokietijos pralaimėtam Pirmajam pasauliniam karui, kraštas buvo laikinai atiduotas administruoti Prancūzijai, kurios kariuomenė čia buvo 1920-1923 m. 

1923 m. sausį įvyksta Klaipėdos krašto sukilimas – prijungimo prie Lietuvos karinė akcija, po kurios šis regionas tapo Lietuvos dalimi. Skaičiuojama, kad per šį sukilimą žuvo 12 savanorių iš Didžiosios Lietuvos, 2 prancūzų kariai ir 1 vokiečių policininkas.

2023 metus Seimas, atsižvelgdamas į Klaipėdos sukilimo šimtmetį, paskelbė Klaipėdos krašto metais. Šią sukaktį planuojama pažymėti įvairiomis veiklomis ir projektais, kurie iliustruotų didžiulę šio istorinio įvykio reikšmę Lietuvos raidai.