Šiandien minima viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas tapo pagrindu tautos laisvei. Šis svarbus įvykis užfiksuotas ir pašto ženkluose – po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos paštas šia tema išleido net 26 pašto ženklus. Kas vaizduojama šiuose pašto ženkluose?

„Pašto ženklai yra daugiau nei tik būdas apmokėti laiško ar atviruko siuntimą – juose užfiksuojami visai šaliai svarbūs istoriniai įvykiai, asmenybės, kultūros objektai ir kita. Pašto ženklai padeda pasakoti Lietuvos istoriją visam pasauliui. Apie Lietuvai ypatingą Vasario 16-osios šventę pasauliui žinia siųsta beveik 30-čia pašto ženklų, kurie išleisti atgavus Nepriklausomybę,“ – sako Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Pirmasis Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas pašto ženklas išleistas 1991 metais, simboliškai taip pat vasario 16-ą. Jame pavaizduota vieno tuomet modernių Lietuvos skulptorių Juozo Zikaro sukurta skulptūra „Laisvė“. Ji sukurta dar 1921 m., o 1989-ųjų vasario 16-ą iškilmingai atidengta Kaune, Karo muziejaus sodelyje. Ten ją galima pamatyti ir dabar.

Nuo 1993 metų pradėta leisti pašto ženklų serija, kurioje įamžinti visi 20 Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai. Šių pašto ženklų leidyba truko dešimt metų, iki 2003-ųjų. Kasmet pasirodydavo po du pašto ženklus, simboliškai jie visada būdavo išleidžiami vasario 16-ą . Visus juos kūrė dailininkas Jokūbas Zovė. Įdomi detalė, kad keliuose pašto ženkluose pašto ženklo nominalas, kuris paprastai būna išreikštas pinigine suma, yra nurodytas raidėmis – „A“, „B“ – ženklai buvo skirti naudoti pereinamuoju laikotarpiu, kai Lietuvoje buvo ruošiamasi lito įvedimui.

1998 metais vasario 16-ą, minint 80-tąsias Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo metines, kartu su pašto ženklais, kuriuose buvo vaizduojami signatarai, išleistas ir atskiras blokas, kurio pašto ženkle įamžintas Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekstas.

2008 metų vasario 16-ą išleistas dailininko S. Luzino kurtas pašto ženklas, kuriame vaizduojamas Jono Basanavičiaus portretas, o fone – stalas su pasirašytu Nepriklausomybės Aktu. Būtent J. Basanavičiui pirmininkaujant Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16-ą buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

2016 metų lapkritį, artėjant Lietuvos šimtmečiui, išleistas pirmasis pašto ženklų blokas, skirtas paminėti šiai ypatingai progai. Bloke įamžintas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho Jono Basanavičiaus portretas ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas – pašto ženkluose pavaizduotos pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės.

2018 metų vasarį, Lietuvos šimtmečio proga išleistas pašto ženklų blokas iš dviejų pašto ženklų. Viename jų įamžinti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namai, kitame – prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės skelbimo notifikavimo originalas.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.

Lietuvos pašto internetiniame puslapyje galima sužinoti apie jau išleistus pašto ženklus, taip pat susipažinti su būsimų pašto ženklų planu

Lietuvos paštas penktadienį, vasario 12 d., išleidžia dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Bloke – du pašto ženklai, kuriuose pavaizduota dalis partizanų, pasirašiusių vieną svarbiausių šalies identitetui dokumentų – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Vieno pašto ženklo nominalas yra 0,81 Eur, jis skirtas siųsti į ES šalis, kito nominalas – 0,84 Eur, jį galima siųsti į ne ES šalis. Pašto ženklų bloko tiražas – 6500 vnt. Su pašto ženklų bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Proginis antspaudavimas vyks vasario 12 d. Vilniuje, pašto skyriuje adresu Totorių g. 8.

Tai jau trečias pašto ženklų blokas, skirtas už Lietuvos laisvę kovojusiems partizanams. Pirmajame (išleistas 2019 02 15) buvo pavaizduotas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija; antrajame (išleistas 2020 02 07) iliustruoti 4 iš 8 partizanų, pasirašiusių šį Lietuvai svarbų dokumentą; penktadienį išleidžiamas pašto ženklų blokas yra antrojo tęsinys – pašto ženkluose vaizduojami likę 4 partizanai, pasirašę deklaraciją: tai Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Bronius Liesys-Naktis ir Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis.

Lietuvos valstybės tęstinumą įamžinęs dokumentas

Sovietinei okupacijai partizanai pradėjo priešintis dar 1944 m. vasaros pabaigoje. Pradžioje tai buvo kuklūs pavieniai būriai. Vėliau, daugėjant savanorių ginti Lietuvos laisvę, jie išaugo į rinktines, apygardas ir sritis.

1949 m. vasario mėn. Minaičių bunkeryje tarp Baisogalos ir Radviliškio įvyko svarbus įvykis – partizanų vadų suvažiavimas. Apie 20 dienų trukusiame suvažiavime nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), sudaryta jo vadovybė, svarstyta politinė bei ginkluotojo pasipriešinimo programa ir kiti klausimai. Svarbiausiu suvažiavimo įvykiu tapo vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta Deklaracija. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo ir deklaraciją pasirašė 8 asmenys: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas V. Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis. Pirmojo posėdžio metu patvirtintas organizacijos pavadinimas „Lietuvos laisvės kovos sąjūdis“ ir suformuota visuotinai patvirtinta vadovybė – LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas (jam suteiktas partizanų generolo laipsnis); LLKS visuomeninės dalies viršininkas – J. Šibaila-Merainis; LLKS visuomeninės dalies skyriaus viršininkas – B. Liesys-Naktis.

LLKS Deklaracijoje buvo užtikrintos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams, LLKS įteisinta kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, o jos Tarybą – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje, deklaracija buvo kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris nustatė šios LLKS Deklaraciją pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.

1949 m. vasario mėn. įvykęs visuotinis LLKS vadų susirinkimas buvo pirmas ir vienintelis. Sudėtingėjant padėčiai krašte, mažėjo rėmėjų skaičių,  vis sunkiau buvo susisiekti ne tik sričių štabams, bet ir greta veikiantiems būriams. Vis daugiau partizanų žūdavo ar būdavo suimami. Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.

Pašto ženkluose įamžinti partizanai iš arčiau

Vasario 12 d. išleidžiamame pašto bloke pavaizduoti 4 iš LLKS Deklaraciją pasirašę partizanai.

Petras Bartkus-Žadgaila gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių apskrities Pakapurnio kaime. Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941 m., buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas. 1947 m. jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis. Tais pačiais metais Žadgaila organizavo naują – Prisikėlimo – apygardą, kuri buvo įkurta 1948 m. vasarą. 1949 m. LLKS suvažiavime buvo paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriumi. Partizanams Žadgaila žinomas ir Alkupėno slapyvardžiu – partizanų spaudoje jis parašė ne vieną eilėraštį. Petras Bartkus-Žadgaila žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške. Po mirties jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, o 1998 m. gegužės 19 d. – pulkininko laipsnis.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV, Niu Britene. 1921 m. kartu su tėvais grįžo į tėvynę. 1937 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Panevėžio pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. 1945 m. 1946 m. buvo išrinktas Merkio rinktinės vadu, o 1947 m. – Dainavos. Nuo 1948 m. – Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, rudenį paskirtas Gynybos pajėgų vadu. 1950 m. Adolfui Ramanauskui-Vanagui suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis, 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais. 1956 m. spalį Kaune jis buvo suimtas, kankinamas, 1957 m. lapkritį sušaudytas Vilniuje. 1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas, o 1999 m. – Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. 2018 m. Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti jo palaikai.

Bronius Liesys-Naktis gimė 1922 m. balandžio 16 d. progimnazijos direktoriaus šeimoje Ramygaloje. 1941 m. jo tėvai ištremti į Sibirą. Būsimas partizanas VDU studijavo žurnalistiką, buvo Lietuvos laisvės armijos narys. 1944 m. su broliu Antanu išvyko į Vokietijos žvalgybos mokyklą, ten mokėsi partizaninio karo taktikos. 1945 m. grįžo į Lietuvą, buvo Kęstučio apygardos partizanas. Nuo 1948 m. liepos buvo Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas. Nuo 1949 m. vasario mėn. – LLKS Tarybos prezidiumo narys. 1949 m. suvažiavimo metu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. Kaip ir Žadgaila rašė eilėraščius, partizanų bendruomenėje buvo žinomas Ėglio slapyvardžiu. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške. 1950 m. apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais, 1998 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis bei Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas.

Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio valsčiaus Pužonių kaime. Į partizaninę kovą įsitraukė 1944 m. Buvo Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo–Atžalyno rinktinės štabo viršininkas, vėliau – Prisikėlimo apygardos vadas. 1949 m. suvažiavime apdovanotas 3-iojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. 1950 m. gegužės 30 d. jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis. Žuvo 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos apylinkių Daugėliškių miške. 1950 m. apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais, 1998 m. suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas ir pulkininko laipsnis.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svetainėje. 

SVARBU. Siekiant apsaugoti sveikatą, atvykus įsigyti naujų pašto ženklų, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, prieš liečiant bendro naudojimo daiktus dezinfekuoti rankas, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę ar pieštukinius klijus.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, vasario 5 dieną, Lietuvos paštas išleis Ievos Kuodžiūtės kurtą ženklintą atviruką, skirtą Vytauto Didžiojo karo muziejaus 100-osioms metinėms paminėti. Atviruko tiražas – 1 300 vnt., jo pardavimo kaina – 1,49 Eur, pašto ženklo nominalas, kuriuo ženklintas atvirukas – 0,75 Eur, tad atviruką bus galima siųsti ir į užsienį. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, vasario 5 d, penktadienį.

Vytauto Didžiojo karo muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo istorija prasidėjo 1919 m., kai paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą pradėta kurti ir Lietuvos kariuomenė. Jos vadovybė tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune nusprendė įsteigti Karo muziejų. Eigoje darbai buvo pristabdyti, tačiau muziejaus kūrimą perimus generolui Vladui Nagevičiui, vos per keturias savaites sena, caro karių reikmėms naudota jojykla ir koplyčia buvo paversta Lietuvos kovų istoriją įamžinančia erdve. 1921 m. vasario 16 d. Karo muziejus buvo iškilmingai atidarytas.

Ženklintame atviruke įamžintas Karo muziejaus pastatas. Jo istorija ne ką mažiau įdomi nei muziejaus įkūrimo. Po kelerių metų nuo atidarymo, paaiškėjo, kad senosios patalpos yra labai prastos būklės, todėl geriausias sprendimas – statyti naują pastatą. 1936 m. oficialiai atidarytas naujasis muziejaus pastatas, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Iki šių dienų šis muziejaus pastatas laikomas vienu vertingiausių Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių. Išskirtinis ne tik pastatas, bet ir jo kiemelis, kuriame muziejaus įėjimą saugo iš Astravo dvaro atkeliavę liūtai. Jie, užsakius grafui Jonui Tiškevičiui, iš ketaus išlieti Sankt Peterburge XIX amžiaus viduryje. Pastačius naują Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą, grafo Tiškevičiaus sūnus Jonas Tiškevičius padovanojo liūtus muziejui.

Atviruką žyminčiame pašto ženkle matomas 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų, lėmusių tolimesnį Lietuvos likimą, simbolis – minosvaidis „Ehrhardt“. Remiantis Vytauto Didžiojo karo muziejaus informacija, būtent šiuos ginklus ką tik suformuotos Lietuvos kariuomenės kariai atėmė iš bermontininkų. Muziejuje saugomi 6 šių minosvaidžių vienetai. Vienas iš jų 170 mm kalibro 1914 m. modelio minosvaidis. Prie šio pabūklo pritvirtinta metalinė plokštelė, joje įspaustas įrašas nurodo, kad pabūklas pagamintas Vokietijoje 1916 m. Lietuvos kariuomenės ginkluotėje šis minosvaidis išliko iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio, o 1936 m. jis buvo perduotas muziejui.

Daugiau informacijos apie Vytauto Didžiojo karo muziejų galima rasti muziejaus tinklalapyje.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2021-aisiais net keliose šalyse bus minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia proga Lietuvos paštas tema ,,Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ sausio 22 dieną, penktadienį išleidžia Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą. Jo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte (Totorių g. 8).

Pašto ženklą kūrusi Eglė Kulbytė iliustracija norėjo ne tik paminėti 100-tąsias garsiosios archeologės gimimo metines, tačiau atspindėti ir jos išskirtinę asmenybę, paskatinti pasidomėti jos nuveiktais darbais, kurie svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. B. M. Alseikaitės-Gimbutienės gyvenimo istorija išties įdomi.

B. M. Alseikaitė-Gimbutienė gimė ir augo Vilniuje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo humanitarinius mokslus, o universitetui persikėlus į Vilnių ir įsteigus Archeologijos katedrą, perėjo į archeologiją. Per kelis studijų metus moteris parašė ne vieną mokslinį darbą, apsigynė ir filosofijos mokslų daktarės laipsnį, tačiau antras pasaulinis karas privertė jos visą šeimą pasitraukti į Vokietiją, kol galiausiai visam laikui ji persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Pradžioje išbandžiusi įvairius darbus, galiausiai be atlyginimo pradėjo dirbti Harvardo universiteto muziejuje. Ryžtinga ir kruopšti darbuotoja buvo pastebėta – gavo Nacionalinio mokslo fondo paramą parašyti knygai „Rytų Europos proistorė“. Tada ir prasidėjo jos didžiausi atradimai archeologijoje.

B. M. Alseikaitę-Gimbutienę labiausiai išgarsino tuo metu naujas požiūris į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o ji pradėjo aiškinti jų prasmę. Ji laikoma archeomitologijos – archeologijos krypties, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą, pradininke. Ji padėjo pagrindus ir naujai Europos priešistorės sampratai, jog neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės.

Dėl savo darbų B. M. Alseikaitė-Gimbutienė laikoma viena garsiausių archeologių pasaulyje. Ji yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993 m. jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.

LR Seimas 2021-uosius metus yra paskelbęs B. M. Alseikaitės-Gimbutienės metais. Šiais metais netruks garsiai archeologei dedikuotų renginių: planuojamos kelios parodos, mokinių piešinių konkursas, seminarų ciklas ir konferencija bei kitos iniciatyvos. 

SVARBU. Siekiant apsaugoti sveikatą, atvykus įsigyti naujų pašto ženklą, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, prieš liečiant bendro naudojimo daiktus dezinfekuoti rankas, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Su pašto ženklų leidybos planu 2021-ais metais galima susipažinti čia.

Valstybės archyvo 100-mečiui paminėti Lietuvos paštas simboliškai šiai progai skiria pirmąjį šiais metais išleidžiamą pašto ženklą. Dizainerės Giedrės Jaronytės sukurtas pašto ženklas bus išleistas penktadienį, sausio 8 dieną. Pašto ženklo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vienetų. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte (Totorių g. 8).

2021-ieji valstybės archyvams yra išskirtiniai – prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės archyvas. Minint šią sukaktį LR Seimas 2021-usius paskelbė archyvų metais.

Archyvai – tai vieta, kurioje saugomi patys įvairiausi valstybės istoriją atspindintys dokumentai. Oficialiai pirmasis valstybės archyvas Lietuvos Respublikoje buvo įkurtas 1921 m. spalio 19 d. Kaune – būtent šio archyvo šimtmetis ir minimas šiais metais. Archyvo atsiradimas lėmė archyvų srities reglamentavimą šalies mastu, valstybinės archyvų sistemos suformavimą. Per šimtmetį valstybės archyvai ne kartą buvo reorganizuoti, tačiau jie išliko valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai.

Lietuvoje yra 9 valstybės archyvai. Valstybiniuose archyvuose saugomi dokumentai sudaro net 116 kilometrų – kaip nuo Vilniaus iki Kauno. Dažnai gyventojai apsilankę archyvuose nustemba kokius istorinius dokumentus čia galima atrasti: tai 1922 m. Lietuvos konstitucija, Baltijos kelio fotografijos, Partizanų dokumentai, popiežiaus bulės, į UNESCO pasaulio paveldą įtraukti dokumentai, pats seniausias saugomo dokumento fragmentas datuojamas 1280 – 1300 m. išleistos liturginės knygos.

Apart dokumentų saugojimo, restauravimo ir skaitmeninimo, archyvuose vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, parodos, ekskursijos. Archyvus galima rasti ir virtualiose erdvėse. Daugiau informacijos apie archyvus, galite rasti čia: www.archyvai.lt.

SVARBU. Siekiant apsaugoti sveikatą, atvykus įsigyti naujų pašto ženklą, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, prieš liečiant bendro naudojimo daiktus dezinfekuoti rankas, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Su pašto ženklų leidybos planu 2021-ais metais galima susipažinti čia.

Lietuvos paštas ir Lietuvos filatelistų sąjunga, pagerbdami atsidavusius pašto ženklų kolekcionierius, yra įsteigusios „Metų filatelisto“ nominaciją. Ši garbinga nominacija šiemet atitenka daugiau nei 50 metų Lietuvos filatelijai paskyrusiam Antanui Jankauskui.

„Gauti metų filatelisto apdovanojimą, mano kukliam asmeniui, yra labai didelė garbė. Manau, tai ne mano pašto ženklų kolekcijos, bet ilgamečio, panašaus į mokslininko, darbo įvertinimas. Ne veltui žmona jau seniai mane juokais vadina „filatelijos akademiku“, – sako A. Jankauskas.  

Kaip ir daugelis tais laikais (A. Jankauskas gimė 1947 m.), jis pašto ženklus pradėjo kolekcionuoti dar būdamas moksleivis, tačiau šį hobį vėliau nukonkuravo muzika – grojo keliais instrumentais. Baigęs Kauno politechnikos institutą, tapo inžinieriumi energetiku ir net 45 metus paskyrė Lietuvos energetikos sistemos plėtrai. Grįžti į filatelijos pasaulį vyrą paskatino žmona. Nuo tada A. Jankauskas pradėjo rinkti įvairių šalių pašto ženklus su žymiausių dailininkų paveikslais.

Įstojęs į filatelistų klubą Kaune, A. Jankauskas pradėjo domėtis lietuviškais prieškariniais pašto ženklais. Kadangi apie tai informacijos buvo nedaug, filatelistui kilo mintis žiniomis pasidalinti ir su kolegomis. Net 20 metų jis sistemino ir kaupė informaciją, kuri 2012 m. virto beveik 500 puslapių knyga su 6000 iliustracijų – „Lietuva. Specializuotas pašto ženklų katalogas (1918-2012 m.)“. 2019 m. išleido dar vieną katalogą, kuriame sudėjo viską, ką pavyko rasti apie falsifikatus Lietuvos filatelijoje. Šios knygos yra unikalios – vienintelės tokios Lietuvoje, be to, sulaukusios ir tarptautinio įvertinimo.

Metų filatelistas ne tik prisidėjo prie informacijos apie Lietuvos filateliją sklaidos, bet ir pats yra sukūręs ne vieną pašto ženklą, eilę pirmos dienos vokų bei proginių antspaudų. Jis yra sukūręs ne tik pašto ženklus, bet ir nutapė daugiau nei 250 darbų, surengė dvi personalines parodas, keliolika metų vadovavo Tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus tapytojų sekcijai.

A. Jankauskas 1993 m. subūrė filatelistų klubą „Lituanica“, garsinusį Lietuvos filateliją visame pasaulyje. Klubo gyvavimo metu jam priklausė apie 50 aktyvių filatelistų, kurie buvo ne tik po skirtingas šalis išsibarstę lietuviai, bet ir užsieniečiai, besidomintys lietuviškais pašto ženklais. Iki 2013 m., kol veikė klubas, A. Jankauskas buvo ir klubo leidžiamo biuletenio „Phillit“ redaktorius – per klubo veiklos metus iš viso išleisti 63 dvikalbiai numeriai.

Nominuotas filatelistas ir šiandien prisideda prie Lietuvos filatelijos gerovės. „Maratono bėgikai po finišo iš inercijos paprastai dar apibėga stadiono ratą. Taip ir aš – teberenku ženklus, jų atmainas, prikimšau jų ne vieną albumą, tad būtų galima išleisti ir atnaujintą bei papildytą specializuoto katalogo laidą. Bet labai norėčiau, kad dar pavyktų pabaigti ir išleisti savo ruošiamą studiją apie Lietuvoje 1918-2020 m. naudotus pašto antspaudus“, – sako metų filatelistas.

Šiaulių rajone esantis „Jusaičių žirgynas“ – vienas iš nedaugelio tokių Lietuvoje. Į čia organizuojamas varžybas susirenka geriausi šalies raiteliai, šeimininkai žavi savo svetingumu ir noru supažindinti su žirgais kuo daugiau žmonių, čia veisiami kažkada prie išnykimo ribos buvę trakėnų žirgai. Nuo šiol žirgynas išsiskirs ir jam skirtu asmeniniu pašto ženklu.

Žirgyno užsakymu, gruodžio 2 dieną Lietuvos paštas išleidžia Dariaus Linkevičiaus kurtą pašto ženklą „Jusaičių žirgynas“. Pašto ženklo nominalas yra simbolinis – 0,39 Eur, tiražas – 1000 vnt.

„Žirgyno veiklą pradėjome iš idėjos, be jokių ambicingų tikslų – tiesiog turėjome didelį norą, kad kuo daugiau žmonių pažintų žirgus, gyvai juos pamatytų, pabūtų gamtoje. Per dvidešimt veiklos metų pavyko pasiekti šiek tiek daugiau – žirgais sudominome ne tik aplinkinių gyvenviečių jaunimą, bet ir subūrėme žirgų sporto entuziastų bendruomenę. Lygiai taip pat su pašto ženklu. Tai yra graži idėja, išskirtinė reprezentacinė priemonė, kuria nudžiuginsime partnerius, konkūrų dalyvius. Be to, tarp pašto ir arklių galima įžvelgti ryšį – juk kažkada arkliai buvo nepamainoma pašto dalis, leidžianti gyventojams pristatyti taip laukiamus laiškus“, – sako „Jusaičių žirgyno“ įkūrėjas Rimas Bajorinas.

Pašto ženkle pavaizduotas žirgyno logotipas, kuriame atsispindi pagrindiniai jo simboliai – tai, kas šiame žirgyne ypatinga. Ženklo centre – trakėnų žirgai ir jų simboliu laikomi septyniašakiai briedžio ragai. Trakėnai yra viena seniausių žirgų veislių. Ji išvesta 1732 metais Prūsijoje, visai netoli Lietuvos įkurtame Trakėnų dvare. Iki Antrojo pasaulinio karo veislė buvo išpuoselėta, žirgai gyvena puikiomis sąlygomis, turėjo didelę laisvę. Karo metu, prieš rusams užimant vokiečių žemes, žirgynas bandytas išgelbėti – žirgai buvo išvaryti per Vyslos įlanką, tačiau didžioji jų dalis buvo subombarduota. Iš tūkstančių žirgų išgyveno vos 600 kumelių ir 50 eržilų. Lietuvoje yra tik du žirgynai, kuriuose veisiami šios veislės žirgai, „Jusaičių žirgynas“ – vienas iš jų. „Žirgas mums yra jėgos, vikrumo ir elegancijos simbolis. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokios ypatingos žirgų veislės puoselėjimo“, – sako R. Bajorinas.

Dar vienas svarbus simbolis pašto ženkle – tai ąžuolo lapai. „Jusaičių žirgyno“ sodybos centre auga 600-700 metų senumo ąžuolas, netoliese – ir keliais šimtais metų jaunesnis dar vienas ąžuolais, kaip žirgyno šeimininkas juokauja, didžiojo jaunėlis brolis. R. Bajorinas pasakoja, kad sodyba nuo pat pradžių sužavėjo savo nuostabia aplinka, gražia gamta aplink. Dabar ji dar labiau išpuoselėta, galima susipažinti ne tik su žirgais, bet ir danieliais. Šalia pašto ženklo žirgyno šeimininkai norėtų išleisti ir specialų voką, kuriame atsispindėtų žirgyno gamtos grožis.

Lietuvos paštas iki šiol yra išleidęs 10 asmeninių pašto ženklų, tarp kurių ženklai skirti VU fiziko dienai, Kauno klinikoms, sūrio namams „Džiugas“. Užsisakyti asmeninį pašto ženklą gali visi norintys. Pašto ženklai pagaminami per tris mėnesius, mažiausias tiražas – 1000 vnt. Plačiau apie asmeninius pašto ženklus galima sužinoti čia.

Penktadienį, spalio 30 d., Lietuvos paštas išleis A. Ratkevičienės kurtą pašto ženklą tema „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Baltarusiai“. Pašto ženklo nominalas – 0,55 Eur, tiražas – 20 000 vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8, spalio 30 d., penktadienį.

SVARBU. Dėl Covid-19 situacijos, atvykus į pašto skyrių įsigyti pašto ženklų ar antspaudavimui, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę, prieš naudojantis antspaudu, dezinfekuoti rankas.

Baltarusiams skirtą pašto ženklą nuspręsta išleisti, nes tai viena didžiausių tautinių mažumų bendruomenių šalyje. Manoma, kad baltarusiai Lietuvoje, tiksliau, tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gyveno jau 13–18 amžiuje. Dauguma dabar Lietuvoje gyvenančių baltarusių Lietuvoje įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo. 2018 m. pradžioje baltarusiai sudarė 1,2 proc. visų gyventojų Lietuvoje. Tai yra trečia pagal dydį tautinė mažuma šalyje (pirmoje ir antroje, atitinkamai, rusai ir lenkai). Dauguma baltarusių gyvena Vilniuje, taip pat nemažai Klaipėdoje ir Visagine, mažiau jų galima sutikti Šalčininkuose, Švenčionyse, Trakuose. Plačiau apie baltarusius Lietuvoje galima sužinoti čia. 

Pašto ženkle vaizduojama moteris, vilkinti baltarusių tautiniais drabužiais – galima matyti tokius tradicinius elementus kaip sijonas (vadinamas spadnitsa), prijuostė, ilgarankovius marškinėlius, kurių rankovės ir apykaklė išsiuvinėta tradiciniais, ritualinę reikšmę turinčiais, raštais, plaukai paslėpti po nametka. Manoma, kad Baltarusijos tautinio kostiumo drabužių kompleksas atsirado viduramžiais. Jam įtakos turėjo tiek „kaimyninės“ kultūros – rusai, ukrainiečiai, lietuviai, lenkai, tiek tuometinė Europos mada. Kostiumai skyrėsi pagal žmogaus socialinį statusą, gyvenamąją vietą (kaimas ar miestas). Suskaičiuojama daugiau nei 30 skirtingų tautinio kostiumo variantų. Tikruoju tautiniu kostiumu iki šių dienų laikomas kaimo gyventojų kostiumas, kuris išsaugojo autentiškumo ir tapatybės bruožus, dominuojančią baltą spalvą. Balta kostiumo spalva yra užuomina į šalies pavadinimą (balta Rusija), o raudona simbolizuoja tautos laisvę.

Pašto ženklus tautinėms mažumoms Lietuvos paštas pradėjo leisti 2014 m. Jau yra išleisti ženklai karaimams, žydams, totoriams, lenkams.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. 2020-ųjų metų pradinį planą kiek pakoregavo karantinas – keitėsi leidimo datos bei keli ženklai. Su pašto ženklų leidybos planu galima susipažinti čia.

Menininkė Ugnė Žilytė yra sukūrusi ne vieno pašto ženklo iliustraciją. Žinomiausiu, tikriausiai, galima vadinti skirtą Lietuvos kultūriniam paveldui – šaltibarščiams, taip pat visai neseniai išleistą popiežiui Šv. Jonui Pauliui II, skirtą paminėti jo 100-osioms gimimo metinėms. U. Žilytė prasitaria, kad nors yra labai užimta, kelis pasiūlymus pateikė ir pašto ženklams, kurie bus leidžiami 2021 m.

Kviečiame geriau pažinti menininkę Ugnę Žilytę ir sužinoti, kas ją motyvuoja kurti pašto ženklus.

Kaip Jūsų gyvenime atsirado menas? Kiek jo yra Jūsų kasdienoje? Kur semiatės įkvėpimo kūrybai?

Menininkai, išgirdę abstrakčius klausimus apie meną, sutrinka: juk kuriantis žmogus neskirsto savo laiko į kasdienybę ir šventę, darbą ir laisvalaikį. Ir įkvėpimo specialiai „nepasisemia“: inspiracijos dažniausiai ištinka netikėtai – net ir pjaunat kieme žolę. Menininko protas turi savybę kurti ir aktyviai, ir pasyviai, t. y. nuolat. Įkvėpimas nepaiso susitarimų, o kūryba nėra terminuota užduotis.

Gimiau menininkų šeimoje, taigi ne menas „atsirado“ mano gyvenime, o aš „patekau“ į jį ir ilgai net neįtariau, kad pasaulyje yra žmonių, kurie gali apsieiti be paveikslų ant savo namų sienų, be spektaklių teatre, be grožinės literatūros. Baigiau Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Vilniaus dailės akademijoje grafikos studijas; kuriu lakštinę grafiką, aktyviai dalyvauju parodose Lietuvoje ir užsienyje, beveik kasmet surengiu personalinę savo darbų parodą. Esu kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ dailininkė, dėstau grafiką ir piešimą Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Menas – nauja knyga, koncertas ar aplankyta paroda – yra mano kasdienis poreikis. Kūryba – mano savastis; raižymas, tapymas, piešimas – įprastiniai būviai.

Dalyvavote jau ne viename Lietuvos pašto rengtame pašto ženklų konkurse. Kas paskatino dalyvauti? Ar yra tekę dalyvauti ir kituose panašiuose konkursuose? Jeigu taip, kaip sekėsi ten?

Nuolat dalyvauju grafikos meno bienalėse, trienalėse bei kitose vaizduojamosios dailės parodose, į kurias vyksta atrankos; esu tarptautinių grafikos konkursų laureatė. Ne sykį man buvo suteiktos ir meno kūrėjams skirtos stipendijos. Dalyvavimas konkursuose – natūrali aktyviai kuriančio menininko praktika, o konkursų laimėjimai – ne tik finansinė parama, bet ir moralinė paskata. Pašto ženklų konkursai – ne išimtis. Dalyvavimas juose ne tik atveria galimybę užsidirbti pinigų, bet ir suteikia moralinį pasitenkinimą. Juk pašto ženklai – kultūros dalis. Daugelis nesusimąstome, kad mus nuolat supa dailininkų ir dizainerių darbai: ir troleibuso bilietėlį, ir koncertą reklamuojantį plakatą sukūrė dailininkai. Taigi darbas taikomosios dailės srityje yra svarbus ir prasmingas. Deja, man nėra lengva prisitaikyti prie užsakovų, nes dažnai jų pageidavimai prasilenkia ne tik su mano sumanymais, bet ir su vizualikos taisyklėmis. Todėl taikomosios grafikos srityje dirbu mažai. 

Ar sunku pasiruošti tokiam konkursui? Kiek tai užtrunka laiko?

Tarptautiniai šiuolaikinio meno konkursai paprastai skelbiami likus metams iki parodų atidarymų. Lietuvos paštas pasiruošti konkursui skiria 1,5 mėnesio. Žinoma, laikas – reliatyvus dalykas. Jei išsyk šauna gera idėja, turbūt įmanoma sukurti ženklą ir per vieną naktį. Tačiau mano požiūris į konkursus labai paprastas: kam dalyvauti, jei jauti, kad nelaimėsi. Todėl pateikiu konkursams tik tuos projektus, kurie man pačiai patinka. Pamenu, džiaugiausi, kai iš dviejų mano pasiūlytų ženklų, skirtų Juozo Tumo Vaižganto metinėms paminėti, buvo pasirinktas ženklas su Kauku. Žinojau, kad pavaizduoti ženkle rašytojo augintinį buvo gera mintis. O juk daugiausiai laiko ir sugaištama renkant medžiagą, tyrinėjant temą, ieškant plastinio jos sprendimo, kitaip tariant – kuriant idėją! Nenorėčiau girtis, bet kol kas visos mano pateiktos paraiškos ženklų konkursams laimėjo prizines vietas. Lietuva – maža šalis, todėl kartais įtariu, jog man pasiseka šiuose konkursuose tik todėl, jog juose dalyvaujama anonimiškai. Tiesa, ne visi konkursuose laimėję ženklai yra išleidžiami.

Kiek pašto ženklų jau esate sukūrusi, kokie jie?

Sukūrusi esu nemažai, tačiau išleisti kol kas tik keli. Negaliu atskleisti visų planų, tačiau šiais metais Lietuvos paštas išleis dar vieną mano sukurtą pašto ženklą.

Koks jausmas, kai išleidžiamas pašto ženklas su Jūsų kurtu piešiniu? Ar sulaukiate atgarsio visuomenėje? Tikriausiai, daugiausiai dėmesio buvo, kai pasirodė šaltibarščiams skirtas pašto ženklas? Ką Jums tai duoda kaip menininkei?

Į savo profesinius pasiekimus žiūriu santūriai, bet užtikrintai: juk mokiausi šios specialybės nuo dvylikos, nuolat dirbau, tobulėjau, todėl sėkmę šioje srityje priimu kaip natūralią savo darbo pasekmę.

Pastaraisiais metais nemažai kuriu portreto žanre. Drauge su bičiuliais Pauliumi Juška ir Agne Juškaite ne vienerius metus kiekvieną penktadienį tapome portretus iš natūros, kultūros bendruomenė atpažįsta mano portretų braižą Litmenyje. Todėl ir pašto ženklais, kuriuose vaizduoju portretus, didžiuojuosi labiausiai (vienas tokių skirtas popiežiui Jonui Pauliui II). Tačiau furorą sukėlę mano šaltibarščiai, žinoma, taip pat suteikė daug malonių emocijų. Labai mėgstu šį patiekalą, turbūt todėl ir ženklas gerai pavyko. Ironiškai šyptelėjau, bet vėliau beveik susigraudinau, kai kaimynas, pamatęs mano šaltibarščius, pasakė, jog dabar tai jau tikrai patekau į istoriją. Pastebėjau, kad tik filatelistai nesidomi ženklų dailininkais. Kolekcionieriams, pasirodo, rūpi tik filatelinė ženklų vertė, bet ne meninė.

Nuotraukų galerijoje – jau išleisti U. Žilytės pašto ženklai. Kaip minėjo menininkė, šiais metais pasirodys dar ne vienas jos kurtas pašto ženklas. Kviečiame sekti filatelijos naujienas!

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Daugumos jų iliustracijas kuria menininkai, laimėję viešai organizuojamą konkursą. Su pašto ženklų leidybos planais galima susipažinti čia, o įsigyti pašto ženklų ar ženklintų atvirukų galima el. parduotuvėje.

Penktadienį, spalio 16 d., Lietuvos paštas išleis pašto ženklą tema „Šv. Jono Pauliaus II 100-osios gimimo metinės“. Pašto ženklo autorė – Ugnė Žilytė. Pašto ženklo nominalas – 0,75 Eur, tiražas – 20 000 vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8, spalio 16 d., penktadienį.

Šis pašto ženklas išleidžiamas neatsitiktinai – Seimas 2020-uosius yra paskelbęs Šventojo Jono Pauliaus II metais, taip minint jo gimimo 100-ąsias metines ir atsimenant Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje 1993-aisiais. Šį pašto ženklą planuota išleisti gegužės mėnesį, prieš Šv. Jono Pauliaus II gimtadienį, tačiau paskelbus karantiną, išleidimo data buvo perkelta į spalio 16 dieną – šią dieną 1978 m. jis išrinktas popiežiumi.

Šv. Jonas Paulius II (tikrasis vardas – Karolis Jozefas Voityla) – 264-asis Katalikų bažnyčios vadovas. Jis buvo ne tik jauniausias iki tol išrinktas popiežius, bet taip pat pirmasis ne italų kilmės popiežius (gimė Vadovicuose, Lenkijoje) bei antras pagal pontifikavimo ilgumą – Katalikų bažnyčią jis valdė iki pat savo mirties, beveik 27 metus. Labiausiai šį popiežių iš visų kitų išskiria meilė žmogui, tikėjimas jo kilnumu, paties popiežiaus atvirumas bei nuoširdumas. Pontifikavimo laikotarpiu Šv. Jonas Paulius II aplankė 129 valstybes, beatifikavo 1340 žmonių ir kanonizavo 483 šventuosius. Šis popiežius laikomas įtakingiausia 20 a. asmenybe, daug prisidėjusia prie komunistinės santvarkos žlugimo Europoje. 2011 m. Šv. Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju.

Šv. Jonas Paulius II itin svarbus ir Lietuvai. Tai buvo pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius, o jo vizitas 1993 m. suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą šaliai, tik ką atgavusiai nepriklausomybę – šis vizitas sustiprino tautos dvasią ir vienybės siekį.

Pašto ženklą sukūrusi Ugnė Žilytė popiežių pašto ženkle norėjo pavaizduoti žmogišką, tokį, kokį jį atsimena daugelis pasaulio žmonių: „Nesuklysiu sakydama, kad pašto ženklų, skirtų Šv. Jonui Pauliui II, yra išleista šimtais. Pastebėjusi, kad ženkluose dominuoja sudvasinto, maldoje panirusio, dažnai į tolį žvelgiančio popiežiaus atvaizdai, supratau, kad norėčiau Šv. Joną Paulių II pavaizduoti labiau žmogišką, galbūt netgi žemišką. Šv. Jonas Paulius II buvo mylimas tikinčiųjų dėl jo siekio sumažinti atotrūkį tarp bažnyčios ir žmogaus. Todėl ir portrete norėjosi perteikti jo šiltą, gyvą žvilgsnį: tarsi į mus žvelgtų ypatingas, tačiau realus, artimas žmogus,“ – sako dailininkė.

Norėdama pabrėžti popiežiaus asmenybę, U. Žilytė pasirinko kuklius būtent šiam popiežiui būdingus atributus – Jonas Paulius II, skirtingai nei kiti popiežiai, nešiojo paprastą auksinį žiedą su kryžiaus atvaizdu, tad kryžius bei žiedo forma, taip pat šio popiežiaus herbas, tapo svarbiomis pašto ženklo bei spaudo detalėmis, o pagrindiniu vizualiniu akcentu tapo Švč. Mergelės Marijos ikonografijai būdinga žydra „dangiškoji“ spalva ir subtili aureolė. Popiežiaus portretą U. Žilytė kūrė remdamasi mažiausiai penkiolika jo nuotraukų. Portretas nupieštas pastele ir anglimi.

Tai ne pirmas pašto ženklas Lietuvoje, išleistas popiežiui Jonui Pauliui II. 1993 metais, kai jis lankėsi Lietuvoje, buvo išleista 4 pašto ženklų serija.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.