2022-01-27

Penktadienį, sausio 28 d., Lietuvos paštas išleis menininkės Romos Auškalnytės kurtą pašto ženklų bloką „Šimtmečių įvykiai“, skirtą svarbiausiems Lietuvos šimtmečio įvykiams paminėti. Pašto bloke – keturi pašto ženklai po 0,60 Eur, tiražas – 6,5 tūkst. vnt. Kartu su pašto bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Išleidžiamame pašto ženklų bloke vaizduojami prieš šimtą metų įvykę įvykiai: Lietuvos Konstitucijos išleidimas, Lietuvos žemės reforma, pirmosios krepšinio varžybos ir oficialios Lietuvos valiutos – lito – įvedimas.

Pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas

Prieš 100 m., rugpjūčio 1-ąją, Steigiamajame Seime sukurta specialioji komisija parengė bei išleido svarbiausią šalies įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstituciją. Joje pirmą kartą buvo skelbiama, kad Lietuva yra laisva demokratinė respublika, jos valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Įtvirtinti ir pagrindiniai Lietuvos simboliai – trispalvė vėliava ir Vytis. Lietuvių kalba Konstitucijoje tapo valstybine šalies kalba. Įstatyme įvardijama, kad Lietuvos Respublikos piliečiai negali būti diskriminuojami dėl savo kilmės, tikėjimo ar tautybės.


Pirmasis Lietuvos valiutos įstatymas

Iškart po Konstitucijos išleidimo, Steigiamasis Seimas ėmėsi ir „Piniginio vieneto įstatymo“. Svarstant naujo lietuviško pinigo pavadinimą, buvo teikiama galybė pasiūlymų, kaip Lietuva turėtų pavadinti savo būsimus pinigus. Daugiausia palaikymo sulaukė du pavadinimai: muštukas ir litas. Visgi, po įvairių svarstymų ir argumentų, nugalėjo litas. Pašto ženkle pavaizduotas Vladas Jurgutis buvo pirmasis Lietuvos banko valdytojas, daug prisidėjęs prie lito įvedimo, todėl jis ir prisimenamas kaip lito „tėvas“.

Pokyčius paskatinusi žemės reforma

1922 m. įvykusi Lietuvos žemės reforma laikoma dideliu žingsniu valstybingumo link. Reforma įvardijama kaip viena svarbiausių tarpukariu įvykusių reformų. Jos iniciatorius Mykolas Krupavičius ir vaizduojamas išleidžiamame pašto ženkle. Įstatymo pagrindinis tikslas – žemę, kuri priklauso dvarams, išdalinti bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Įstatymu taip pat numatyta nusavinti ir išdalinti kitų šalių kariuomenėse tarnavusių ar prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių savininkų valdas.


Lietuvos krepšinio 100-metis

Tais pačiais metais Kaune įvyko ir dar vienas svarbus istorinis įvykis – pirmosios šalyje oficialios moterų ir vyrų krepšinio varžybos. Moterys buvo pirmos sumaniusios surengti krepšinio pirmenybes Lietuvoje. Kiek vėliau paskelbta ir apie vyrų krepšinio rungtynes, kuriose varžėsi Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno rinktinės komandos. Rungtynės buvo užbaigtos rezultatu 8:6, laimėtojų komanda – LFLS.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2022-01-13

Penktadienį, sausio 14 d., Lietuvos paštas išleis menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus ,,LDK simboliai. Lietuvos valdovai“. Tai tęstinė serija, kurią papildė dar du pašto ženklai – 0,10 Eur, kurio tiražas 200 tūkst. vnt. ir 0,55 Eur, kurio tiražas 600 tūkst. vnt. Viename pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila, kitame Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Pašto ženkluose kunigaikščių portretai vaizduojami jau ne pirmą kartą – kaip LDK simboliai praėjusiais metais pašto ženklų serijoje buvo vaizduojami taip pat A. Slapšio kurti pirmojo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo portretai. A. Slapšys yra vienas žymiausių portretų kūrėjų Lietuvoje, 2014 m. A. Slapšiui suteiktas Lietuvos meno kūrėjo vardas. Nuo 2008 m. dailininkas aktyviai dalyvauja Lietuvos pašto ženklų kūrimo konkursuose, be rytoj išleidžiamų pašto ženklų, kuriuose vaizduojami Jogaila ir Vytautas Didysis, anksčiau jau yra išleisti penki jo  kurti ženklai.

Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila

0,10 Eur nominalo pašto ženkle įamžintas Lietuvos Didysis kunigaikštis (1377–81, 1382–92) ir Lenkijos karalius (1386–1434) Jogaila, pradėjęs Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.

Paveldėjęs Lietuvos sostą po Algirdo mirties (1377 m.), valdžią iš pradžių Jogaila dalijosi su dėde Kęstučiu. 1381 m. tarp Jogailos ir Kęstučio bei jo sūnaus Vytauto kilo konfliktas. Kęstutis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Po Kęstučio mirties 1384 m. iš Mažosios Lenkijos ponų Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus titulą turinčią Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį ir sujungė LDK su Lenkija.

Jogailai dar esant Lenkijos karaliumi, valdžią Lietuvoje jam pamažu (1392–1401) teko perduoti Vytautui.

Lietuvos Didysis kunigaikštis – Vytautas Didysis

0,55 Eur nominalo pašto ženkle įamžintas vienas žymiausių Europos politikų ir karvedžių Vytautas Didysis (1350–1430) – Lietuvos Didysis kunigaikštis nuo 1392 m. iki mirties (Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis).

1392 m. pagal Astravos sutartį Vytautas atgavo visą Kęstučio tėvoniją, įskaitant Trakus, ir išsikovojo teisę valdyti visą LDK.

Nepaisant pusbrolių varžymosi, valdant Jogailai susiformavo Lenkijos-Lietuvos sąjunga. Jogaila ir Vytautas vykdė bendrą užsienio politiką, kuri greitai davė rezultatų. Pirmiausia atsisukta prieš Vokiečių ordiną: karą su juo vainikavo 1410 m. Žalgirio mūšis, baigęsis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pergale. Ordinas prarado nenugalimumo aureolę, tačiau dar ilgą laiką išliko stiprus. Tik 1422 m. Melno taika buvo pasiektas ilgalaikis santykių sureguliavimas.

1413 m. Horodlės sutartimi Vytautui pripažintas Didžiojo kunigaikščio titulas ir pilnas savarankiškumas. Nuo XVI a. pradžios bajoriškoje Lietuvos savimonėje Vytautas imtas laikyti Lietuvos interesų gynėju. Jis buvo laikomas didžiausiu kada nors valdžiusiu Lietuvos valdovu, jo vardas įkūnijo valdovo idealą. Nuo XIX a. tautinio sąjūdžio laikų jo vardu pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas, 1918–1939 m. jam pastatyta daugybė paminklų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Šie pašto ženklai yra pirmieji šiais metais išleidžiami pašto ženklai. Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.