Penktadienį, gegužės 20 d., Lietuvos paštas išleidžia grafikės Jolantos Mikulskytės kurtą pašto ženklą, skirtą pirmosios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdintos knygos 500-osioms metinėms. Pašto ženklo nominalas – 0,60 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ yra psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinys, kurį sudaro 22 surištos knygelės, devyniose iš jų yra paties P. Skorinos rašytas baigiamasis žodis. Leidinys buvo skirtas keliaujantiems tikintiesiems, miestelėnams. Daug dėmesio skirta knygos apipavidalinimui – ji papuošta unikaliomis graviūromis, iliuminacijomis, inicialais.

P. Skorinos darbų tyrinėtojai teigia, kad jis Vilniuje išleido mažiausiai 23 leidinius, tačiau neišliko nė vieno pilno ,,Mažosios kelionių knygelės‘‘ rinkinio. Šio rinkinio egzemplioriai, kuriuos sudaro 22 knygelės, saugomi Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Sankt Peterburge. Banko „Belgazprombank“ kolekcijoje Minske bei Danijos karališkojoje bibliotekoje (Kopenhaga) saugomus rinkinius sudaro 18 knygelių.

P. Skorina – pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, švietėjas humanistas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, medikas ir botanikas.

Atsižvelgdamas į ypatingą sukaktį, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius Lietuvoje paskelbė Pranciškaus Skorinos metais.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, gegužės 13 d., Lietuvos paštas išleis pašto ženklų bloką, skirtą Kaunui ir Ešui prie Alzeto – abu šie miestai šiemet yra Europos kultūros sostinės. Tai pirmoji bendra pašto ženklų laida su Liuksemburgo paštu. Pašto ženklų bloką sudaro du pašto ženklai po 1,20 Eur, tiražas – 10 tūkst. vienetų. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

Ešas prie Alzeto neretai pavadinamas Kauno broliu. Tai antras pagal dydį Liuksemburgo miestas, įsikūręs prie pat Prancūzijos sienos. Mieste aktyviai vystoma plieno pramonė – neatsitiktinai miesto simboliu laikomos prieš kelis dešimtmečius veikusios, mieste stūksančios milžiniškos plieno liejimo krosnys. Pačios krosnys jau kurį laiką paverstos turistiniu objektu – veikia muziejus, nuo stogo atsiveria miesto panorama. Čia vyksta ir dalis Ešo prie Alzeto, kaip Europos kultūros sostinės, renginių. 

Po dvylikos metų Europos kultūros sostinės titulas grįžo į Lietuvą – šį kartą juo didžiuojasi Nemuno ir Neries upių santakoje įsikūręs Kaunas. Miestas pilnas kultūros – nuo unikalios architektūros, iki galerijų ir teatrų. Šiam neeiliniam įvykiui Kaunas ruošėsi daugiau nei penkerius metus. Kultūros sostinės programa, kurią apjungia festivaliai, parodos, scenos meno renginiai ir koncertai, formuojama kaip vientisas draminis veikalas, įprasminantis miesto ir miestiečių tobulėjimo kelią.

Siekiant pažymėti šias dvi Europos kultūros sostines ir išleisti pašto ženklai. Jų iliustracijoms atrinkti šiuos miestus reprezentuojančių menininkų darbai. Viename pašto ženkle vaizduojamas lietuvių dailininko Stasio Ušinsko paveikslas „Maudynės“, kitame – liuksemburgiečio Foni Tissen paveikslas „Nemrod“. 

S. Ušinskas (1905–1974)  – vienas savičiausių 20 a. Lietuvos dailininkų, stebinantis talento platumu ir neįprastu pasaulio matymu. Jis neatsiejamas nuo tarpukario Kauno modernizmo. Savo tapyboje iš dinamiškų figūrų judesių, efektingų rakursų ir apšvietimo jis formavo didybės jausmą, vaizduojamiems žmonėms sukurdamas begalinės erdvės foną. S. Ušinsko talentas aprėpė daugelį kūrybos sričių – tapybą, vitražą, teatrą, animaciją, stiklą. Kiekvienoje iš šių sričių jis paliko ryškų pėdsaką.

F. Tissen (1909–1975) – Liuksemburgo menininkas, kuris geriausiai žinomas dėl savo hiperrealistinių, juodojo humoro paveikslų, kurių daugelis – autoportretai. Kaip ir S. Ušinsko, F. Tissen meninė išraiška neapsiribojo tapyba, o apėmė ir mozaikas, freskas, vitražus ir keramiką. Jo dirbtuvėse buvo gaminami plakatai, vėliavos, medaliai, pašto ženklai, kai kurie iš jų – naudojami ir šiandien. 

Šis pašto ženklų blokas gegužės 17 d. bus išleistas ir Liuksemburge.

Tai ne pirmas kartu su kita šalimi išleistas pašto ženklas. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas išleido pašto ženklų kartu su Lenkijos paštu: vienas jų buvo skirtas paminėti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų, taip pat minint 500-ąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo metines išleistas Augustą ir Barborą vaizduojantis pašto ženklas. Pernai kartu su Lenkijos ir Ukrainos paštais išleistas pašto ženklas „Chotino mūšiui – 400 metų“.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
 

Penktadienį, gegužės 6 d., Lietuvos paštas išleidžia išskirtinį pašto ženklą, skirtą Ukrainos laisvės gynėjams. Pašto ženklo siuntimo kaina – 1 Eur, tačiau pašto ženklo pardavimo kaina yra 2 Eur, 1 Eur nuo pašto ženklo kainos pirkėjas skirs organizacijai VšĮ „Mėlyna ir Geltona“ („Blue / Yellow“). Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Siekiant išleisti išskirtinį pašto ženklą, Lietuvos paštas organizavo konkursą ir kvietė menininkus kurti pašto ženklo iliustraciją. Konkursą laimėjo kūrybinė agentūra „Autoriai“, pašto ženklą sukūrė dizainerė Eglė Kirlytė. 

„Šiuo metu visos mintys yra apie Ukrainą ir jos žmones, norisi savais būdais išreikšti jai palaikymą. Kadangi mano kalba dažnai yra vizualinė, Lietuvos pašto konkursas paskatino tas mintis realizuoti ir sukurti kažką, kas skirta tik Ukrainai, – sako pašto ženklo autorė E. Kirlytė. – Kartais pagalvoju, kad norėčiau tiesiog visus Ukrainos žmones apkabinti ir pasakyti, kad mes esame kartu su jais, mes viską matome ir norime, kad jie būtų laisvi bei laimingi. Tad simboliškai nusprendžiau vaizduoti apsikabinusius žmones, kurie reprezentuoja ramybę, šilumą bei meilę“.

Laimėtoją E. Kirlytę dalyvauti konkurse paskatino ne tik noras išreikšti paramą Ukrainai, bet ir  agentūros „Autoriai“ palaikymas. „Sulaukus kvietimo iškart buvo aišku, kad mes tikrai skirsime laiko ir dalyvausime. Esame kūrybinė agentūra, turime daugybę kolegų Ukrainoje, tad prisidėti tuo, ką mokame geriausiai, yra būtina“, – sako Monika Mickutė, „Autoriai“ meno vadovė.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 

Penktadienį, balandžio 29 d., Lietuvos paštas išleidžia Gretos Gruzdaitytės kurtus du pašto ženklus tema „Europa. Padavimai ir mitai“. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 0,95 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklais išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Pašto ženklų laida „Europa“ kasmet leidžiama visose ES šalyse, ta pačia tema, parastai iki birželio mėn. pabaigos. Šiais metais laida dedikuota garsiems literatūriniams kūriniams bei burtais apipintoms istorijoms.

Viename iš Lietuvos pašto šiandien išleistų pašto ženklų vaizduojama viena žymiausių lietuvių liaudies pasakų „Eglė žalčių karalienė“. Nors skaičiuojama daugiau nei šimtas šios pasakos variantų, pagrindinė visų linija tokia pati – Eglės ir Žilvino, kitiems pasirodančio žalčio pavidalu, nelaiminga meilės istorija, pasibaigusi Žilvino atplaukimu kraujo puta, o Eglės ir jos vaikų – Ąžuolo, Uosio, Beržo ir Drebulės – virtimu medžiais. Pasak tautosakininkų, tai viena iš nedaugelio lietuviškų pasakų, kuri baigiasi nelaimingai. Šaltiniuose rašoma, kad pirmą kartą „Eglė žalčių karalienė“ publikuota 1837 m. Nuo to laiko pasaka ne kartą virto dar ne viena knyga ar spektakliu, Palangos botanikos sode iki šiol stovi šiai legendai skirta skulptūra.

Kitame pašto ženkle G. Gruzdaitytė atvaizdavo taip pat Lietuvoje simbolinę reikšmę ir visiems puikiai pažįstamą papartį, tiksliau, paparčio žiedą. Nors iš tiesų paparčiai nežydi, nuo seno jo paieška Joninių naktį apipinta ne vienu mitu. Pasak daugelio sakmių, paparčio žiedas pražysta tik stebuklingą naktį, vieną kartą per 100 metų ir tai įvyksta tik trumpiausią metuose naktį, per Rasų šventę. Rasti paparčio žiedą reiškia didžiulę sėkmę – žmogus tampa visažinis ir labai laimingas. 

Pernai metais pašto ženklų laida „Europa“ buvo dedikuota nykstantiems gyvūnams. Lietuvos paštas tą kartą išleido du pašto ženklus, kuriuose pavaizduoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti pilkasis ruonis ir lūšis.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 

Penktadienį, balandžio 8 d., Lietuvos paštas išleis dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklą tema „Monsinjoro K. Vasiliausko 100-osios gimimo metinės“. Pašto ženklo nominalas – 0,75 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. 

Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas yra vienas žymiausių kunigų Lietuvos istorijoje. Jis gimė 1922 m. balandžio 9 d. Kateliškių kaime. Jau nuo pat mažų dienų bažnyčia, ypač iš gimtojo miestelio matoma Vabalninko bažnyčia, berniukui buvo ramybės ir džiaugsmo oazė. Manoma, kad būtent apsilankymai šioje bažnyčioje ir paskatino svajonę tapti kunigu. 1941-aisiais K. Vasiliauskas įstojo į Kauno kunigų seminariją, o po ketverių metų rugpjūčio 15 d. pirmąsias mišias jis laikė būtent Vabalninko bažnyčioje. 

Deja, po trijų pirmųjų kunigystės metų K. Vasiliauskas buvo areštuotas ir ištremtas į Sibirą. Čia praleido beveik dešimtmetį – kasė anglį Intos ir Vorkutos kasyklose. Neprarasti vilties ir gyvenimo džiaugsmo tremtyje jam padėjo knygos bei poezija. Jis mokėjo mintinai visus Vytauto Mačernio, daugelį B. Brazdžionio, kitų žymiausių lietuvių poetų eilėraščių, grįžus iš tremties su ne vienu poetu kunigą siejo artima draugystė. Pats monsinjoras yra pasakęs, kad knygos buvo jo didžiausias turtas. 

Iš tremties K. Vasiliauskas buvo išleistas 1959 m., tačiau be teisės gyventi Lietuvoje. Apsistojęs Latvijoje dirbo kroviku, vėliau elektriku, buhalteriu. Tik dar po dešimtmečio grįžo į Lietuvą ir po dvidešimties metų pertraukos tęsė kunigystę. Šiuo laikotarpiu atsiskleidė monsinjoro asmenybės grožis ir šviesa, paprastumas, kurį puikiai iliustruoja jo citata „Jaučiuosi pats laimingiausias, kai sugebu padėti žmogui jo ašarą nušluostyti, nuo jo krūtinės akmenį nuristi“. 1989-aisiais monsinjoras buvo paskirtas Vilniaus arkikatedros klebonu, po dešimtmečio, pablogėjus sveikatai, jis paskirtas emeritu į Šv. Mikalojaus bažnyčią. 2001 m. rugsėjį jis simboliškai paskutinį kartą aplankė Vabalninką, o po mėnesio atsisveikino su šiuo pasauliu. 

Per gyvenimą monsinjoras K. Vasiliauskas pelnė ne vieną garbingą įvertinimą, tarp kurių – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas, Vilniaus garbės piliečio titulas ir kiti. 2022-uosius LR Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais.  

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 
 

Penktadienį, kovo 18 d., Lietuvos paštas išleis Edvino Špeto kurtus pašto ženklus tema „Lietuvos rezistencija“. Ukrainos įvykių kontekste pašto ženkluose vaizduojami įvykiai įgauna dar didesnę prasmę: viename iš ženklų įamžintas lietuviškosios kovos dėl laisvės simboliu laikomas Romas Kalanta, kitame užfiksuotas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-metis. Pašto ženklų nominalai – po 0,70 Eur, tiražas – po 25 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu lietuviams netrūko patriotiškumo ir ryžto ginti šalies laisvę. Iš pradžių tautiečiai bandė pasipriešinti naudodami ginklus, tačiau okupantai šį būdą greitai nuslopino. Po ginkluotų pasipriešinimų sekė kiti bandymai, vadinama „tylioji rezistencija“. Iki šių dienų žinomas ne vienas lietuvių pasipriešinimo žingsnis, juos lydėję įvykiai kovojant dėl laisvos Lietuvos. Keli jų ir užfiksuoti naujausiuose Lietuvos pašto išleidžiamuose pašto ženkluose.

Paliko ryškų pėdsaką kovoje už laisvę

1972 m. gegužės 14 d. vidurdienį Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinę santvarką ir Lietuvos okupaciją, Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylė benzinu ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save. Be sąmonės nuvežtas į ligoninę, R. Kalanta kitą dieną mirė. Jo užrašų knygelėje buvo rastas įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įvykis sukėlė didelę vietinės valdžios paniką, ji anksčiau nei buvo numatyta slapta palaidojo pasipriešinimo dalyvį. Tai sukėlė didelį žmonių, ypač jaunimo, pasipiktinimą. Kauno centre buvo surengtos masinės eitynės ir demonstracijos, skanduojami antisovietiniai politiniai šūkiai, reikalauta laisvos Lietuvos. Sovietinė valdžia konstatavo, jog R. Kalanta buvo psichiškai neįgalus, tačiau 1990 m. atlikta pomirtinė ekspertizė pripažino jį psichiškai sveiku. R. Kalanta dėl pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam rėžimu tapo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės simboliu. Jo mirtis ir įvykiai Kaune atkreipė viso pasaulio dėmesį į Lietuvos okupaciją.

Balsas apie persekiojamą bažnyčios bendruomenę

Pogrindinio leidinio idėja gimė slaptuose įvairių vyskupijų kunigų susirinkimuose. Dideliu aktyvumu pasižymėjo Vilkaviškio kunigai – pirmasis šią idėją 1972 m. įgyvendino Vilkaviškio vyskupijos kunigas Sigitas Tamkevičius, kuris ir tapo žurnalo redaktoriumi. Leidiniu buvo siekiama informuoti laisvąjį pasaulį apie vykstantį bažnyčios persekiojimą. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Norėdamas, kad naujasis leidinys būtų palaimintas, S. Tamkevičius nuvyko pas tremtinį vyskupą Vincentą Sladkevičių, kuris, pritaręs sumanymui, pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ („LKB Kronika“). Žurnale buvo skelbiami realūs faktai apie sovietų okupacinės valdžios antibažnytinę politiką – nuo kunigų ir tikinčiųjų persekiojimo bei diskriminavimo iki prievartinės jaunimo ateizacijos. „LKB Kronika“ buvo leidžiama iki 1989 m., jos leidimas nutrauktas pačių leidėjų sprendimu. Per 17 metų išėjo apie 80 žurnalo numerių. 2021 m. „LKB kronika“ įtraukta į UNESCO „Pasaulio atminties“ nacionalinį registrą.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, vasario 11 d., Lietuvos paštas išleis Giedrės Jaronytės, kurtą pašto ženklą „Vytauto Didžiojo universitetui – 100 metų“. Pašto ženklo kaina 0,95 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

Pirmasis nepriklausomas universitetas Lietuvoje

Pašto ženklas, skirtas VDU šimtmečiui, vaizduojamas ne atsitiktinai – tai vienas didžiausių universitetų šalyje, savo veikla svarbus nuo pat pirmų įkūrimo dienų.

Universiteto istorijos pradžia laikomi 1922 metai kai, reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus, įkurtas universitetas. Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune, kuris 1919–1939 m. buvo Lietuvos laikinąja sostine, įkurtas universitetas buvo vienintelė tuo metu lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas.

1950 m. sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija vystėsi išeivijoje, o 1989 m. bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas. 2019 metais susijungus Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetams, įsteigiant VDU Švietimo ir Žemės ūkio akademijas, universitetas tapo plačiausios aprėpties Lietuvoje – jame veikia net 11 fakultetų. VDU patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio universitetų. 

Minint šimto metų Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune sukaktį, Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais.

Autorė sukūrė jau ne vieną pašto ženklą

Prieš metus Lietuvos paštas išleido pirmąjį Giedrės Jaronytės pašto ženklą, kuris buvo skirtas pirmajam Lietuvos Respublikos valstybės archyvo 100-mečiui paminėti. Pašto ženklo kūrybinis procesas buvo įdomus ir naudingas, todėl G. Jaronytė nusprendė pabandyti ir vėl.

„Turbūt mažai kam žinomas faktas, kad tarpukario Lietuvoje pašto ženklus kūrė žymiausi Lietuvos menininkai: A. Varnas, A. Žmuidzinavičius, A. Galdikas, V. Dobužinskis, P. Galaunė, P. Rimša, D. Tarabildienė ir daugelis kitų. Tai iš ties svarbi detalė, nes ir meninė išliekamoji pašto ženklų vertė yra didelė. Šiuolaikiniai pašto ženklai tarsi maži simboliai, primenantys mums, kas svarbu. Manau, į vieną paveikslą sudėję kelias dešimtis ženklų gautume apčiuopiamą įspūdį apie mūsų šalį, kultūrą ir žmones. Pašto ženklai keliaudami po pasaulį ir neša šią žinią“, – nuomone apie pašto ženklų vertę dalijasi G. Jaronytė.
 

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, sausio 28 d., Lietuvos paštas išleis menininkės Romos Auškalnytės kurtą pašto ženklų bloką „Šimtmečių įvykiai“, skirtą svarbiausiems Lietuvos šimtmečio įvykiams paminėti. Pašto bloke – keturi pašto ženklai po 0,60 Eur, tiražas – 6,5 tūkst. vnt. Kartu su pašto bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Išleidžiamame pašto ženklų bloke vaizduojami prieš šimtą metų įvykę įvykiai: Lietuvos Konstitucijos išleidimas, Lietuvos žemės reforma, pirmosios krepšinio varžybos ir oficialios Lietuvos valiutos – lito – įvedimas.

Pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas

Prieš 100 m., rugpjūčio 1-ąją, Steigiamajame Seime sukurta specialioji komisija parengė bei išleido svarbiausią šalies įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstituciją. Joje pirmą kartą buvo skelbiama, kad Lietuva yra laisva demokratinė respublika, jos valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Įtvirtinti ir pagrindiniai Lietuvos simboliai – trispalvė vėliava ir Vytis. Lietuvių kalba Konstitucijoje tapo valstybine šalies kalba. Įstatyme įvardijama, kad Lietuvos Respublikos piliečiai negali būti diskriminuojami dėl savo kilmės, tikėjimo ar tautybės.


Pirmasis Lietuvos valiutos įstatymas

Iškart po Konstitucijos išleidimo, Steigiamasis Seimas ėmėsi ir „Piniginio vieneto įstatymo“. Svarstant naujo lietuviško pinigo pavadinimą, buvo teikiama galybė pasiūlymų, kaip Lietuva turėtų pavadinti savo būsimus pinigus. Daugiausia palaikymo sulaukė du pavadinimai: muštukas ir litas. Visgi, po įvairių svarstymų ir argumentų, nugalėjo litas. Pašto ženkle pavaizduotas Vladas Jurgutis buvo pirmasis Lietuvos banko valdytojas, daug prisidėjęs prie lito įvedimo, todėl jis ir prisimenamas kaip lito „tėvas“.

Pokyčius paskatinusi žemės reforma

1922 m. įvykusi Lietuvos žemės reforma laikoma dideliu žingsniu valstybingumo link. Reforma įvardijama kaip viena svarbiausių tarpukariu įvykusių reformų. Jos iniciatorius Mykolas Krupavičius ir vaizduojamas išleidžiamame pašto ženkle. Įstatymo pagrindinis tikslas – žemę, kuri priklauso dvarams, išdalinti bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Įstatymu taip pat numatyta nusavinti ir išdalinti kitų šalių kariuomenėse tarnavusių ar prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių savininkų valdas.


Lietuvos krepšinio 100-metis

Tais pačiais metais Kaune įvyko ir dar vienas svarbus istorinis įvykis – pirmosios šalyje oficialios moterų ir vyrų krepšinio varžybos. Moterys buvo pirmos sumaniusios surengti krepšinio pirmenybes Lietuvoje. Kiek vėliau paskelbta ir apie vyrų krepšinio rungtynes, kuriose varžėsi Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno rinktinės komandos. Rungtynės buvo užbaigtos rezultatu 8:6, laimėtojų komanda – LFLS.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, sausio 14 d., Lietuvos paštas išleis menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus ,,LDK simboliai. Lietuvos valdovai“. Tai tęstinė serija, kurią papildė dar du pašto ženklai – 0,10 Eur, kurio tiražas 200 tūkst. vnt. ir 0,55 Eur, kurio tiražas 600 tūkst. vnt. Viename pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila, kitame Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Pašto ženkluose kunigaikščių portretai vaizduojami jau ne pirmą kartą – kaip LDK simboliai praėjusiais metais pašto ženklų serijoje buvo vaizduojami taip pat A. Slapšio kurti pirmojo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo portretai. A. Slapšys yra vienas žymiausių portretų kūrėjų Lietuvoje, 2014 m. A. Slapšiui suteiktas Lietuvos meno kūrėjo vardas. Nuo 2008 m. dailininkas aktyviai dalyvauja Lietuvos pašto ženklų kūrimo konkursuose, be rytoj išleidžiamų pašto ženklų, kuriuose vaizduojami Jogaila ir Vytautas Didysis, anksčiau jau yra išleisti penki jo  kurti ženklai.

Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila

0,10 Eur nominalo pašto ženkle įamžintas Lietuvos Didysis kunigaikštis (1377–81, 1382–92) ir Lenkijos karalius (1386–1434) Jogaila, pradėjęs Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.

Paveldėjęs Lietuvos sostą po Algirdo mirties (1377 m.), valdžią iš pradžių Jogaila dalijosi su dėde Kęstučiu. 1381 m. tarp Jogailos ir Kęstučio bei jo sūnaus Vytauto kilo konfliktas. Kęstutis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Po Kęstučio mirties 1384 m. iš Mažosios Lenkijos ponų Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus titulą turinčią Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį ir sujungė LDK su Lenkija.

Jogailai dar esant Lenkijos karaliumi, valdžią Lietuvoje jam pamažu (1392–1401) teko perduoti Vytautui.

Lietuvos Didysis kunigaikštis – Vytautas Didysis

0,55 Eur nominalo pašto ženkle įamžintas vienas žymiausių Europos politikų ir karvedžių Vytautas Didysis (1350–1430) – Lietuvos Didysis kunigaikštis nuo 1392 m. iki mirties (Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis).

1392 m. pagal Astravos sutartį Vytautas atgavo visą Kęstučio tėvoniją, įskaitant Trakus, ir išsikovojo teisę valdyti visą LDK.

Nepaisant pusbrolių varžymosi, valdant Jogailai susiformavo Lenkijos-Lietuvos sąjunga. Jogaila ir Vytautas vykdė bendrą užsienio politiką, kuri greitai davė rezultatų. Pirmiausia atsisukta prieš Vokiečių ordiną: karą su juo vainikavo 1410 m. Žalgirio mūšis, baigęsis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pergale. Ordinas prarado nenugalimumo aureolę, tačiau dar ilgą laiką išliko stiprus. Tik 1422 m. Melno taika buvo pasiektas ilgalaikis santykių sureguliavimas.

1413 m. Horodlės sutartimi Vytautui pripažintas Didžiojo kunigaikščio titulas ir pilnas savarankiškumas. Nuo XVI a. pradžios bajoriškoje Lietuvos savimonėje Vytautas imtas laikyti Lietuvos interesų gynėju. Jis buvo laikomas didžiausiu kada nors valdžiusiu Lietuvos valdovu, jo vardas įkūnijo valdovo idealą. Nuo XIX a. tautinio sąjūdžio laikų jo vardu pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas, 1918–1939 m. jam pastatyta daugybė paminklų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Šie pašto ženklai yra pirmieji šiais metais išleidžiami pašto ženklai. Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 

Šeštadienį, lapkričio 27 d., likus kiek mažiau nei mėnesiui iki Šv. Kalėdų, Lietuvos paštas išleis menininkės Romos Auškalnytės kurtus pašto ženklus Šv. Kalėdoms bei Naujiesiems metams. Pašto ženklų nominalai atitinkamai yra 0,49 Eur ir 0,81 Eur, tiražai – 100 tūkst. vnt. ir 20 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Viename iš šventinių pašto ženklų vaizduojamas senovės lietuvių mitologinė būtybė – elnias devyniaragis, savo raguose nešantis dangaus kūnus. Įvairiuose mitologiniuose šaltiniuose rašoma, kad baltasis elnias išbėga į miškus per saulėgrįžą ir grįžta per Kalėdas. Šioje kelionėje elnias užtrunka devynias paras, todėl elnias vadinamas devyniaragiu. Manoma, kad savo raguose jis neša saulę, todėl elnias devyniaragis simbolizuoja į Žemę grąžintą šviesą, o kartu į kiekvienus namus atneštas pačias gražiausias metų šventes – Šv. Kalėdas.

Antrajame pašto ženkle vaizduojamas visiems puikiai pažįstamas švenčių simbolis – dovana. Ji papuošta kaspinu, kuris tarsi pratęsia pirmajame pašto ženkle pavaizduoto elnio devyniaragio nešamų dangaus kūnų iliustraciją. 

Šie šventiniai pašto ženklai yra paskutinieji šiais metais išleidžiami pašto ženklai.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.