2024-06-19

Šių metų pavasarį pasirodęs lietuviškas pašto ženklas su plačiažnypliu vėžiu gali tapti gražiausiu visos Europos pašto ženklu, dedikuotu Senojo žemyno povandeninei faunai ir florai. Jis dalyvauja Europos pašto operatorių asociacijos „PostEurop“ paskelbtame konkurse, kuriame varžosi virš pusšimčio skirtingose šalyse išleistų pašto ženklų.

Atiduoti balsą už gražiausią pašto ženklą Europos povandeninės faunos ir floros tema galima adresu www.europastamps.eu/europa2024. Konkursas truks iki šių metų rugsėjo 9 d. imtinai, o jo laimėtojas bus paskelbtas spalio mėnesį.

„Europa garsėja savo povandeninių ekosistemų grožiu ir įvairove – ar tai būtų ramūs Šiaurės šalių ir Lietuvos ežerai, ar sraunios Alpių upės bei Atlanto vandenynas. Šiose vandenyse gyvena gausybė žuvų, vabzdžių ir kitų gyvūnų, kurie šiais metais ir buvo pavaizduoti ant daugiau nei 50-ies Europos šalių pašto ženklų. Tarp jų puikuojasi ir plačiažnyplis vėžys, Lietuvoje laikomas nykstančia rūšimi. Visus, neabejingus šiam pašto ženklui, kviečiame už jį balsuoti „PostEurop“ konkurse ir paraginti tai daryti kitus “, – sako Aušrutė Varnienė, Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė.

Kasmet Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia apie 20-25 pašto mokos ženklus. Temas, kurios būna atvaizduojamos ant lietuviškų pašto ženklų, patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Pastaroji atrenka visai šaliai svarbius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius.

Pašto ženklų leidybos ir antspaudavimo planai yra skelbiami Lietuvos pašto tinklalapyje: https://www.post.lt/pasto-zenklu-leidybos-ir-antspaudavimi-planai.

2024-06-13

Penktadienį, birželio 14 d. Lietuvos paštas išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos didžiųjų burlaivių regata“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7.

Didžiųjų burlaivių lenktynių „The Tall Ships Races“ starto uostu šįmet pirmą kartą istorijoje taps Klaipėda. Į Lietuvos uostamiestį birželio 27-30 d. suplauks didieji burlaiviai, o birželio 30-ąją iš Klaipėdos startavę burlaiviai lenktyniaus iki Helsinkio. 

Liepos 7 dieną jie jau kels bures ir nelenktyniniame etape plauks iki Estijos sostinės Talino. Liepos 14 d. startuos antrasis lenktynių etapas palei Suomijos pakrantę iki Auros upės Turku mieste. Liepos 21 d. startuos nelenktyninis etapas iki Mariehamno, Alandų salyno administracinio centro, kur nuo seno puoselėjamos buriavimo tradicijos. 

Paskutiniame lenktynių etape, prasidėsiančiame liepos 27 d., burlaiviai įveiks 400 jūrmylių į pietus per Baltijos jūrą iki Ščecino uostamiesčio Lenkijoje.

Tarptautinį renginį organizuojančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė džiaugiasi, jog jūrine kultūra alsuojantis ir burėmis pasipuošęs miestas žinią apie marinistinį renginį Lietuvoje skleis alternatyviomis formomis: „Šia proga išleidžiamas Lietuvos pašto ženklas yra labai svarbus įvertinimas jūrinės kultūros puoselėjimo kontekste. Džiugu, kad buriavimo tema yra aktuali ne tik prie jūros gyvenantiems žmonėms, tačiau ir valstybinėms institucijoms, jose dirbantiems specialistams. Esame jūrinė valstybė, tad tikim, kad organizuodami tokio pobūdžio renginius einame teisingu keliu ir jūrine dvasia užkrečiame visos Lietuvos gyventojus“.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia apie 20-25 pašto mokos ženklus. Temas, kurios būna atvaizduojamos ant lietuviškų pašto ženklų, kasmet patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Pastaroji atrenka visai šaliai svarbius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius.

Naujausi pašto ženklų leidybos ir antspaudavimo planai yra skelbiami Lietuvos pašto tinklalapyje: https://www.post.lt/pasto-zenklu-leidybos-ir-antspaudavimi-planai.

2024-05-30

Penktadienį, gegužės 31 d. Lietuvos paštas išleidžia dar vieną pašto ženklą, kurio autorius yra ne profesionalus menininkas, bet vaikas. Tai – buvusi Vilniaus darželio-mokyklos „Saulutė“ auklėtinė, dešimtmetė Kira Čaiko. Ji dalyvavo 2022 metų rudenį vykusiame konkurse, kurio metu 3-16 metų vaikai kviesti sukurti savąjį pašto ženklą tema „Mano augintinis“.

Naujojo pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt.

Minėtame konkurse dalyvavusius vaikų pašto ženklų piešinius vertino Pašto mokos ženklų leidybos komisija, atrinkusi tris laimėtojus. Pašto ženklas su pirmojo laimėtojo pasiūlytu piešiniu – triušiu – pasirodė praėjusiais metais.

Trečiąjį vaikų sukurtą pašto ženklą su augintiniu planuojama išleisti 2025 metais.

Pašto ženklą sukurti kvietęs Lietuvos paštas tokiu būdu ne tik siekė išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, bet ir sudominti juos neretai egzotiškai skambančia filatelijos sritimi.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia apie 20-25 pašto mokos ženklus. Temas, kurios būna atvaizduojamos ant lietuviškų pašto ženklų, kasmet patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Pastaroji atrenka visai šaliai svarbius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius.

Naujausi pašto ženklų leidybos ir antspaudavimo planai yra skelbiami Lietuvos pašto tinklalapyje: https://www.post.lt/pasto-zenklu-leidybos-ir-antspaudavimi-planai 

2024-05-16

Penktadienį, gegužės 17 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Lietuva pirmininkauja Europos Tarybos Ministrų komitetui“.

Pašto ženklo nominalas – 1,70 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. 

Ant pašto ženklo yra pavaizduotas Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitetui progai sukurtas oficialus logotipas.

Lietuva Europos Tarybos Ministrų komitetui pirmininkaus nuo 2024 m. gegužės 17 iki lapkričio 13 d. Tai – jau antrasis kartas, kuomet mūsų šalis pirmininkaus šiam komitetui. Pirmasis Lietuvos pirmininkavimas vyko 2001–2002 m.

Šia proga įvairūs Lietuvos pirmininkavimui skirti renginiai bei kultūrinė programa vyks Strasbūre, kuriame įsikūrusi pati Europos Taryba, ir Vilniuje. 

Europos Taryba yra 46 Senojo žemyno valstybes vienijanti organizacija, tarp kurios svarbiausių tikslų yra žmogaus teisių, spaudos laisvės, susirinkimų laisvės, demokratijos apsauga ir įtvirtinimas. Ši organizacija padeda šalims narėms kovoje su korupcija ir terorizmu ir teisinių reformų vykdyme. 

Lietuva Europos Tarybos nare tapo 1993 m. gegužės 14 d.

Europos Tarybos Ministrų komitetas priima sprendimus dėl šios organizacijos politikos ir tvirtina jos biudžetą ir veiklos programą. Šį komitetą sudaro visų Europos Tarybos valstybių narių užsienio reikalų ministrai arba jų nuolatiniai diplomatiniai atstovai Strasbūre. 

2024-04-26

Šiandien, balandžio 26 d, Lietuvos paštas išleidžia menininkės Darios Podluzhnos kurtus pašto ženklus „Europa. Povandeninė fauna ir flora“. Ant naujausių pašto ženklų pavaizduoti Plačiažnyplis vėžys ir Mažažiedė vandens lelija.

Pašto ženklų nominalas – po 1,70 Eur, tiražas – po 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Pašto ženklų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama kasmet nuo 1993 m.

Viename iš naujausių lietuviškų pašto ženklų įamžintas Plačiažnyplis vėžys aptinkamas gėlo, švaraus vandens telkiniuose, upėse ir ežeruose. Jis yra paplitęs visoje Europoje, tačiau Lietuvoje laikomas nykstančia rūšimi. Įdomus faktas – šios rūšies vėžys yra pavaizduotas ir Švenčionėlių miesto herbe.

Tuo tarpu kitame pašto ženkle matomą Mažažiedę vandens leliją Lietuvoje galima išvysti įvairiuose  stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse. Ši gėlė kartais laikoma paprastosios vandens lelijos porūšiu. Ji žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.

2024-04-25

Penktadienį, balandžio 26 d. Lietuvos paštas visus gyventojus kviečia į proginį antspaudavimą tema „Lietuvos narystei NATO ir ES – 20 metų“. Antspaudavimas vyks Vilniaus pašto skyriuje, įsikūrusiame adresu Totorių g. 8.

Šią dieną visa korespondencija siunčiama iš minėto pašto skyriaus, kliento pageidavimu, bus antspauduojama proginiu spaudu. 

Be to, tą pačią dieną prekyboje pasirodys ir Lietuvos dvidešimtmečiui NATO ir ES įamžinti skirtas proginis vokas. 

Pastarojo voko autorė – menininkė Jolita Vaitkutė, jį bus galima įsigyti visuose didžiuosiuose Lietuvos pašto skyriuose. 

2024-04-18

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle.

Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki šių metų gegužės 31 d., temos pasiūlymą atsiunčiant el.paštu expressinfo@post.lt. 

„Formaliai pašto ženklai yra apmokėjimo už siunčiamą laišką ar atvirlaiškį įrodymas. Tačiau šiuo metu daug svarbesnė ne jų praktinė, o įvaizdinė pusė. Tai šalies vizitinė kortelė, kurioje galima pamatyti pačius įvairiausius konkrečiai šaliai svarbius reiškinius, įvykius ar objektus. Dėl to turinčius originalių idėjų, kas turėtų būti pavaizduota ant lietuviškų pašto ženklų,  kviečiame jomis pasidalinti su mumis“, – sako A.Varnienė.

Temas vertins Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kurią sudaro Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai. Pasiūlytų temų autoriai, kurių idėjoms bus pritarta, bus apdovanoti Lietuvos pašto prizais.

Išrinkus aktualiausias bei įdomiausias temas, bus paskelbtas konkursas pašto ženklams kurti.

Šiemet yra suplanuota išleisti pašto ženklus šiomis temomis: „Europa. Povandeninė fauna ir flora“, „Lietuva pirmininkauja Europos Tarybos Ministrų Kabinetui“, „Vaikų piešiniai. Mano augintinis“, „Didžiųjų burlaivių regata“, „Dainų šventei – 100 metų“, „Lietuvos filatelistų sąjungai – 100 metų“, „2024 m. vasaros olimpinės žaidynės“, „Lietuvos kurortai. Birštonas“, „Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje“, „Lietuvos paveldas. Dvarai“, „Pasaulinei pašto sąjungai – 150 metų“, „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–27 pašto ženklus.

2024-03-26

Nors siunčiamų popierinių laiškų ir atvirlaiškių kiekiai kasmet mažėja, tačiau susidomėjimas pašto ženklais tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse neblėsta. Tačiau retas žino tai, kad Lietuvoje pašto ženklą lengvai užsisakyti gali kiekvienas norintis – tiek bet kuri įmonė ar organizacija, tiek ir privatus asmuo. 

Anot Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, asmeniniai pašto ženklai, kurių iliustracijas pasirenka patys užsakovai, gali tapti unikaliu ir originaliu suvenyru ir įsimintina dovana. Tokius ženklus jau yra užsisakiusios keliasdešimt Lietuvoje veikiančių įvairių organizacijų, bendrovių ar fizinių asmenų.

„Paprastai kalbant, egzistuoja dveji pašto ženklų tipai. Pirmasis – įprastiniai ženklai, kurių temas kasmet patvirtina speciali Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Ji atrenka visai šaliai svarbius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius, kurie būna atvaizduojami ant kasmet pasirodančių lietuviškų pašto ženklų. Tuo tarpu už asmeninių pašto ženklų leidimą susimoka pats užsakovas, o jo norimas vizualinis sprendimas ir būna atvaizduojamas ant ženklo“, – sako A.Varnienė.

Svarbu pabrėžti, kad abiejų tipų pašto ženklai yra lygiaverčiai ir gali būti naudojami atsiskaitant už laiško, atvirlaiškio ar bet kurios kitos pašto siuntos siuntimą.

Tiesa, asmeniniams pašto ženklams yra keliami tam tikri reikalavimai, ko vaizduoti ant jų nėra galima – pradedant kūriniais be gauto autoriaus leidimo, baigiant vaizdais, kurie pagal teisės aktus laikomi draudžiamais ar įžeidžiančiais. Su visais jais galima susipažinti šiems ženklams skirtame Lietuvos pašto interneto svetainės polapyje. 

A.Varnienė pažymi, kad asmeninio pašto ženklų gamyba trunka iki 3 mėnesių. Mažiausia tokio ženklo užsakymo kaina siekia 2000 eurų, už ją užsakovas gauna 1000 vnt. pašto ženklų. Kiekvieno asmeninio pašto ženklo nominalas yra 1,00 Eur.

Visus susidomėjusius ir norinčius užsisakyti asmeninį pašto ženklą, Lietuvos paštas kviečia atsiųsti el.laišką adresu manozenklas@post.lt. Šiame laiške reikia pridėti ir norimą asmeninio pašto ženklo projektą.

2024-02-08

Penktadienį, vasario 9 d. Lietuvos paštas išleidžia Baltajam kiškiui skirtą grafikos dizainerės Giedrės Gabnienės sukurtą pašto ženklą „Lietuvos raudonoji knyga“. Pašto ženklo nominalas – 1,85 Eur, tiražas – 45 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

„Lietuvos raudonoji knyga“ – tęstinė pašto ženklų serija, kurią Lietuvos paštas leidžia kasmet, dar nuo 1991 metų. Pernai metais šios serijos ženkluose buvo įamžintos reto lietuvio ausiai girdėtos unikalios gėlės – vėjalandė šilagėlė ir plačialapė gegūnė. 

Baltasis kiškis (lot. Lepus timidus) – kiškinių šeimos žinduolis, esantis šiek tiek mažesniu už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą ši kiškių rūšis buvo įrašyta dar 1989 metais.

Šie saugomi kiškiai šeriasi du kartus per metus, tokiu būdu keisdami ir savo spalvą.  Rudenį, spalio mėnesį jų kailis tampa baltas, o kovo viduryje keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais.

Šiaurės kraštuose baltasis kiškis gyvena tundrose, miškatundrėse ir taigose, o Lietuvoje randamas spygliuočių ir mišriuose miškuose. Dažniausiai juos pamatyti galima aukštapelkių, miško pakraščių, ir jaunuolynų plotuose.
 

2024-01-25

Penktadienį, sausio 26 d.  Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą trijų pašto ženklų seriją „Baltų gentys. Aukštaičiai“. Pašto ženklų nominalai – 0,10 Eur, 0,35 Eur ir 1,55 Eur, tiražas – po 100 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu pašto ženklų išleidimo dieną vyks Kauno „Akropolyje“ esančiame pašto skyriuje, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

Šie pašto ženklai – pirmieji, kuriuos Lietuvos paštas išleidžia 2024-aisiais. Ant jų pavaizduoti trys skirtingi archeologiniai radiniai, būdingi aukštaičių genčiai – lankinė segė, kamanų apkaustai ir pasaginė segė. Prie kiekvieno iš jų nurodyta vieta, kurioje jie buvo rasti ir apytikslis šių daiktų naudojimo amžius.

„Pašto ženklų serija „Baltų gentys“ skirta istorinėms baltų gentimis pažymėti, kurių kultūros išskirtinumo kitaip nei archeologiniais radiniais parodyti neįmanoma. Aukštaičių genčiai skirti pašto ženklų vaizdiniai visiškai atitinka turimą archeologinę medžiagą. Ši gentis apėmė Vidurio Lietuvos plokštinių degintų kapų su griautiniais žirgų palaidojimais paplitimo arealą. Aukštaičių gentį, kaip ir kitas baltų gentis, pirmieji išskyrė archeologai pradedant Marija Gimbutiene“, – aiškina archeologas, Pašto mokos ženklų leidybos komisijos narys dr. Gintautas Zabiela.

Pats Aukštaitijos terminas rašytiniuose šaltiniuose minimas maždaug nuo 1300 m., kuomet jos teritoriją pasiekė Vokiečių ordinas, iš kurio dokumentų ir yra žinomi daugumos baltų genčių pavadinimai.

1420 m. Aukštaitijos sąvoka buvo pavartota ir LDK kunigaikščio Vytauto laiške. Jame paaiškinta jos reikšmė – tai esanti žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu.