2023-10-12

Penktadienį, spalio 13 d, Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą pašto ženklą „Edukacinei komisijai – 250 metų“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas –18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

1773 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybėje įkurta Edukacinė komisija buvo pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija visoje Europoje.

Ši komisija įvedė gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymą, o bendrojo lavinimo elementus sujungė su praktiniu žemės ūkio ir amatų įgūdžių ugdymu. Taip pat komisija buvo viena pirmųjų tokio pobūdžio institucijų Europoje, pradėjusių sistemingai rūpintis fiziniu mokinių ugdymu.

Edukacinės komisijos dėka mokymo įstaigose taip pat buvo atsisakyta fizinių bausmių, mokytojo autoritarizmo, skelbta visų luomų lygybė. Be to, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose lotynų kalbą pakeitė lenkų kalba.

Edukacinės komisijos 250-osioms metinėms atminimui šiais metais bus išleistas ne tik pašto ženklas. Visai neseniai šiai sukakčiai atminti Lietuvos bankas pristatė ir kolekcinę 10 eurų nominalo sidabro monetą.

Naujajame pašto ženkle panaudota „Vilniaus universitetas po Edukacinės komisijos reformos“ iliustracija iš knygos „Prospectus lectionum in Alma Universitate et Academia Vilnensi nomine Scholae Principis M. D. L.“ (Vilnius, 1781). Vilniaus universiteto biblioteka.

2023-10-05

Penktadienį, spalio 6 d. Lietuvos paštas kviečia į proginį antspaudavimą tema „Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės“. Antspaudavimas vyks Kauno pašte, įsikūrusiame Karaliaus Mindaugo pr. 49. 

Korespondencija siunčiama iš šio pašto, kliento pageidavimu, bus antspauduojama šiuo spaudu.  

Be to, tą pačią dieną prekyboje pasirodys ir šioms metinėms įamžinti skirtas atvirukas. Pastarojo kompozicijoje panaudotas Lietuvos šaulių sąjungos medalio aversas, kurio autorius Petras Rimša (1881-1961).

Atviruko ir spaudo autorė – Augustina Lubė. 

V. Putvinskis-Pūtvis buvo garsus XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjas. Vienu didžiausių jo indėlių į nepriklausomos Lietuvos valstybės raidą yra 1919 m. įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Iki 1922 m. jis buvo sąjungos pirmininkas, o nuo 1928 m. ėjo garbės pirmininko pareigas.

2023-09-27

Penktadienį, rugsėjo 29 d, Lietuvos paštas išleidžia menininko Vlado Polikšos kurtą pašto ženklą „Lietuvių skalikas“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Telšių pašte, adresu Plungės g. 4.

Lietuvių skalikais vadinama medžioklinių mūsų šalyje išvestų šunų veislė. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad drauge su jais stambūs žvėrys buvo medžiojami jau XVI a.

Šie šunys laikomi itin draugiškais, ramiais, patikliais, labai ištvermingais ir turinčiais gerą uoslę. Jiems yra būtinas ir nemažas fizinis krūvis. 

Tarpukario Lietuvoje lietuvių skalikai buvo labai paplitę, bet po karo ši veislė labai išretėjo, o taip pat buvo mišrinama su įvairiais šunimis.

Praėjusio amžiaus viduryje lietuvių skalikai jau buvo bebaigę nykti, o už šios veislės atkūrimą turėtume dėkoti telšiškiui Zigmantui Goštautui. Pastarasis, dirbęs gamtos apsaugos Telšių komitete, pasitaręs su Vilniaus universiteto gamtos fakulteto dėstytoju Viktoru Bergu, žinomu kinologu, ir pradėjo sunkų selekcininko darbą atkuriant veislę.

Jau 1981 m. jo įdirbis davė vaisių – tais metais įvyko pirmoji lietuvių skalikų paroda. Šiam šuniui dedikuota skulptūra šiuo metu puošia ir Telšių Turgaus aikštę, o šalia miesto taip pat yra įsikūręs ir vienas iš šalyje veikiančių lietuvių skalikų veislynų.

Šiandien vienintelė nacionalinė šunų veislė vis dažniau pasitelkiama ne medžioklei, o auginimui namuose – jie tampa mylimu kasdieniu žmogaus palydovu ir draugu. Be to, kasmet visoje Lietuvoje yra organizuojamos ir skalikų parodos. 

2023-09-21

Kaip ir kasmet, Lietuvos paštas kviečia menininkus ir visus, save laikančius kūrėjais, dalyvauti kūrybiniame pašto ženklų konkurse. Šį sykį visi norintieji kviečiami siūlyti savo idėjas net 8 kitąmet pasirodysiantiems pašto ženklams.

Visi jie atspindės įvairius Lietuvai svarbius įvykius, jos tradicijas, žmones ir vietoves.

Kūrybinių sprendimų dabar yra ieškoma pašto ženklams, kuriuose bus įamžintos šios temos:

• Baltų gentys. Aukštaičiai
• Lietuvos raudonoji knyga
• Povandeninė fauna ir flora
• Didžiųjų burlaivių regata
• Dainų šventei – 100 metų
• 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės
• Lietuvos kurortai. Birštonas
• Šv. Kalėdos ir Naujieji metai

Konkurse dalyvaujančius pašto ženklų pasiūlymus vertins iš filatelijos, meno ir istorijos ekspertų sudaryta Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Geriausiai temas atspindėjusiems ir pasižymintiems meninio sprendimo originalumu konkurso nugalėtojams bus skirtos piniginės premijos nuo 150 iki 900 Eur.

Pašto ženklų kūrimo tvarka turi atitikti tam tikrus specifinius reikalavimus, todėl visi konkurso dalyviai kviečiami susipažinti su jų kūrimo ir darbo pateikimo komisijai reikalavimais. Jie pateikti filatelijai skirtame Lietuvos pašto svetainės polapyje.

Pateikti savuosius pašto ženklų siūlymus temoms „Lietuvos raudonoji knyga“ ir „Baltų gentys. Aukštaičiai“ galima iki 2023 m. lapkričio 18 d. Pasiūlymų likusiomis temomis yra laukiama iki 2024 m. sausio 15 d.

2023-09-14

Rugsėjo 15 d. Lietuvos paštas išleidžia dailininkės Vilijos Mačiulytės kurtus pašto ženklus „Lietuvos dvarai. Dvaro rūmai“. Pašto ženklų nominalai – po 1,20 Eur, tiražas – po 18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Viename iš naujųjų pašto ženklų vaizduojama Verkių dvaro rytinė oficina, kitame – Trakų Vokės dvaro rūmai.

Abu sostinėje esantys dvarai yra gerai žinomi daugeliui vilniečių – šie objektai yra tapę pamėgta gyventojų laisvalaikio leidimo erdve, į kurią užsukama visais metų laikais.

Vilniuje, ant stataus Neries kranto, prie Verkės upelio žiočių, išsidėstę Verkių rūmai buvo įkurti XVIII a. Juos pastatė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis pagal Lauryno Gucevičiaus ir Martyno Knakfuso projektus.

Verkių rūmų architektūros ansamblis su šalia esančiu peizažiniu parku atspindi to meto Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūrą. Rūmų teritorijoje yra išlikę net 15 pastatų – dvi rūmų oficinos bei tarp jų buvusių centrinių rūmų pamatai, senosios arklidės, vandens malūnas, kiti pastatai. Šiuo metu Verkių rūmų kompleksas priklauso Gamtos tyrimų centro Botanikos institutui, o į jį nevengia užsukti ir kinematografai, kuriems rūmai dažnai tampa tobula filmavimo aikštele.

Kitame pašto ženkle įamžintų Trakų Vokės dvaro rūmų sodyba formavosi XIX a., kai iš tuometinių savininkų Dombrovolskių Trakų Vokę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų Trakų Vokės dvaro rūmai buvo suprojektuoti pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį, o parkas formuotas garsaus to laikmečio prancūzų kraštovaizdžio architekto.

Trakų Vokės dvaro rūmai yra dviaukščiai, o pastato prieangis puoštas gipso skydu su Tiškevičių giminės herbu.  Kaip ir Verkių, taip ir Trakų Vokės dvarą yra pamėgę ne tik eiliniai lankytojai, bet ir kino kūrėjai – jame taipogi filmuojami įvairūs istoriniais įvykiais paremti serialai ir filmai.

2023-08-24

Penktadienį, rugpjūčio 25 d, Lietuvos paštas išleidžia Audronės Uzielaitės kurtus pašto ženklus „Lietuvos raudonoji knyga“. Pašto ženklų nominalai – po 1,40 Eur, tiražas – po 18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Viename pašto ženkle vaizduojama Vėjalandė šilagėlė (lot. Pulsatilla patens), o kitame – Plačialapė gegūnė (lot. Dactylorhiza majalis). „Lietuvos raudonoji knyga“ yra tęstinė pašto ženklų serija, o ženklus šia tema Lietuvos paštas leidžia kasmet. Praėjusiais metais jis buvo dedikuotas paukščiui kukučiui.

Vėjalandė šilagėlė, kurios pavadinimą tikriausiai yra girdėjęs retas, Lietuvoje žydi balandžio – gegužės mėnesiais ir dažniausiai aptinka tik šalies pietryčiuose. Šios gėlės auga sausuose pušynuose ir sauso miško aikštelėse, pamiškėse, smėlio dirvožemiuose ir ant sausų šlaitų. 

Savo spalvomis ir išvaizda dėmesį patraukiančios vėjalandės šilagėlės visos dalys yra nuodingos, ant akių, jautresnių odos vietų ir burnos gleivinės patekusios jos sultys gali sukelti uždegimą. 

Kitame pašto ženkle įamžinta Plačialapė gegūnė yra viena iš visiems girdėtos gėlės orchidėjos rūšių. Jos dažniausiai aptinkamos azoto stokojančiose pelkingose vietovėse ir yra paplitę įvairiose Europos ir Vidurio bei Šiaurės Azijos šalyse.  Plačialapių gegūnių žydėjimo periodas žemesnėse vietovėse prasideda gegužės mėnesį, o aukštesnėse – tik liepos pabaigoje. 

2023-08-10

Penktadienį, rugpjūčio 11 d, Lietuvos paštas išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtą pašto ženklą „Lietuvos kurortai. Druskininkai“. Pašto ženklo nominalas – 1,20 Eur, tiražas – 17 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Druskininkų pašte, adresu M. K. Čiurlionio g. 111.

Tai – jau antras Lietuvos kurortams dedikuotas pašto ženklas. Pirmasis buvo išleistas 2021 m. kovą ir dedikuotas Lietuvos vasaros sostine vadinamai Palangai.

Druskininkai yra seniausias ir didžiausias ištisus metus veikiantis Lietuvos balneologijos, purvo ir klimato terapijos kurortas. Oficialia Druskininkų, kaip kurorto, įkūrimo data laikomi 1794 metai. Tuomet Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis dekretu suteikė Druskininkams gydomosios vietovės statusą.

Gydomosios Druskininkų mineralinių vandenų savybės buvo ištirtos ir moksliškai patvirtintos XIX a. pirmojoje pusėje. Netrukus po to mieste buvo pastatytos pirmosios gydyklos, įrengti teniso kortai ir boulingo takeliai. Įdomu ir tai, kad Druskininkuose duris buvo atvėręs vienas pirmųjų fotografijų salonų dabartinės Lietuvos teritorijoje.

XX amžiaus pradžioje Druskininkai tapo pamėgta vasaros leidimo vieta tarp aukštuomenės ir meno žmonių, kur vykdavo spektakliai, koncertai bei šokių vakarai. 

Po dviejų pasaulinių karų, sovietinės okupacijos metais, Druskininkuose buvo statomos masiniam turizmui pritaikytos įvairios sanatorijos. Skaičiuojama, kad tuomet į Druskininkus poilsiauti ir gydytis atvykdavo apie 100 tūkst. žmonių per metus.

Tikras Druskininkų atgimimas prasidėjo XXI a. pradžioje, kuomet pradėta renovuoti miesto infrastruktūra ir iškilo daugybė poilsio bei pramogų vietų – pradedant viešbučiais ir atnaujintomis sanatorijomis, baigiant restoranais, vandens pramogų parku, žiemos pramogų kompleksu ir t.t. Šiuo metu Druskininkus kasmet aplanko apie 350 tūkst. turistų.

2023-07-13

Penktadienį, liepos 14 d, Lietuvos paštas išleidžia menininko Arvydo S. Každailio kurtą pašto ženklą Lietuvos jūrinės istorijos tema. Pašto ženklo nominalas – 1,40 Eur, tiražas – 17 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7.

Naujajame pašto ženkle pavaizduoti vėjų rožė ir kurėnas. Vėjų rožė – tai žvaigždės formos figūra, kurios spinduliai rodo vėjo kryptis. Įprastai tai būna 32 geografinės kryptys, prie kurių kartais surašomi ir tos vietovės vėjų pavadinimai.

Anot autoriaus, pašto ženklo piešinio idėja siejasi su senovinių lietuviškų vėjų pavadinimais, kuriuos ypač dažnai naudojo Kuršių marių žvejai. Audenis, launagis, žiemelis, ožinis, pilvinis – vos keli išradingi ir plačiai vietinių naudoti vėjų pavadinimai, kurie dažniausiai buvo skirstomi pagal jų kryptį. Būtent vėjų rožė šiame piešinyje ir tapo simboliniu lietuviškų vėjų pavadinimų akcentu, priderintu prie kurėno – iki XX a. vidurio Kuršių mariose kasdien naudoto dvistiebio, plokščiadugnio, burinio laivo, kurio pagrindinė varomoji jėga buvo vėjas.

Kurėnus dažniausiai naudojo kuršininkai žvejai, gyvenę Rytprūsių, vėliau Lietuvos pamario, įskaitant Kuršių neriją gyvenvietėse iki XX a. vidurio. Pamario gyventojams kurėnas buvo vienas svarbiausių buities atributų: jais plaukdavo žvejoti, gabendavo prekes ir gyvulius, taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemones. Kurėnais plaukiodavo ne tik mariomis, bet ir jūra. Unikalių įvairių tipų plokščiadugnių, mažos grimzlės kurėnų, pritaikytų sekliam marių vandeniui, iki karo pamario kaimuose buvo šimtai, bet Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą ir pokariu išsikėlus seniesiems žvejams kuršininkams, naujakuriai jų nebevertino, nestatė, o senieji laiveliai supuvo.

Tai jau trečiasis pašto ženklas Lietuvos jūrinės istorijos tema – pernai Lietuvos paštas išleido pašto ženklą laivui „Sūduvis“, o užpernai – motoriniam burlaiviui „Jūratė“.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia nuo 20 iki 25 pašto ženklų, kurie be savo pagrindinės mokos priemonės funkcijos atlieka ir svarbiausių istorinių įvykių, tendencijų, svarbių valstybės žinių įamžinimo funkciją. Jį galima paversti ir puikia reprezentacine priemone šalies pasiekimams, paveldui ir svarbiausiems įvykiams įamžinti.  

2023-07-05

Penktadienį, liepos 7 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės  kurtą keturių  pašto ženklų bloką „VDU botanikos sodui – 100 metų“. Pašto ženklų nominalas – 1,80 Eur, tiražas – 6,70 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo per. 49.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas buvo įkurtas 1923 m. Kaune, Aukštojoje Fredoje. 62,5 hektaro plotą užimantį sodą įsteigė tuomečio Lietuvos universiteto (dabartinio VDU) Matematikos-gamtos fakultetas.

Sodo teritorijoje auga daugiau kaip 15 tūkst. augalų rūšių, veislių ir formų, o pats sodas lankytojams yra atvertas ištisus metus. Svarbiausios sodo funkcijos yra augalų kolekcijų formavimas, kaupimas, atnaujinimas ir tyrimas. 

Visos Botanikos sode esančios kolekcijos yra itin svarbios botaninei įvairovei išsaugoti, mokslo tyrimams, studijoms, edukacijai ir visuomenės ekologiniam švietimui.

Ypač gausios yra sodo dekoratyvinių augalų kolekcijos: didžiausiame Lietuvos rožyne auginama daugiau kaip 1,5 tūkst. veislių ir rūšių rožių, tūkstančius lankytojų kasmet sutraukia tulpių, bijūnų, rododendrų, viendienių, jurginų kolekcijų didieji žydėjimai. Eksponuojamos ir čia, VDU Botanikos sode, sukurtos dekoratyvinių ir uoginių augalų veislės. 

Per šimtą savo gyvavimo metų VDU Botanikos sodas virto unikalia vieta ir traukos objektu, kuriame turtinga istorija persipina su botaninės įvairovės išsaugojimo ir gamtos tausojimo dvasia. Sodas tapo aktualia miesto ir bendruomenių švenčių bei edukacijos erdve: kiekvienais metais čia organizuojami festivaliai, mugės, koncertai, parodos ir didžiausia botaninė vasaros šventė Lietuvoje – „Kvapų naktis“.
 

2023-06-29

Penktadienį, birželio 30 d., Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „NATO viršūnių susitikimas Vilniuje“. Pašto ženklo nominalas – 1,80 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiančio renginio metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. 

Skaičiuojama, kad susitikimo metu Lietuvos sostinėje viešės 40 šalių delegacijos, kurias sudarys apie 5 tūkst. žmonių. 

Nuo Aljanso įkūrimo 1949 m., iš viso jau yra įvykę arti 40 NATO viršūnių susitikimų. Paskutinį sykį jis buvo organizuotas 2022 m. Ispanijos sostinėje Madride.

Viršūnių susitikimo proga taip pat yra organizuojama akcija „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“. Jos metu liepos 7 d. ant namų, biurų, balkonų, langų ar automobilių kviečiama iškelti Ukrainos vėliavas ir tokiu būdu išreikšti pritarimą šalies narystei NATO. Vėliavą gyventojai kviečiami laikyti iškeltą iki pat NATO viršūnių susitikimo pabaigos liepos 13 d.

Lietuvos paštas primena, kad įsigyti Ukrainos simbolika pažymėtų prekių – vėliavų, skarelių ir lipdukų – galima visuose šalyje veikiančiuose pašto skyriuose. Parama, gauta iš parduotų Ukrainos simbolika pažymėtų prekių, pervedama organizacijai „Mėlyna/Geltona“.

Praėjusių metų pavasarį Lietuvos paštas taip pat išleido du Ukrainos laisvės kovai dedikuotus pašto ženklus – „Ap(si)kabinkime Ukrainą“ ir „Sumestinis Bayraktaras“. Perkant minėtus pašto ženklus, organizacijai „Mėlyna ir geltona“ pirkėjai skiria pusę sumos. Šiuos Ukrainai palaikyti skirtus pašto ženklus galima įsigyti didžiųjų miestų pašto skyriuose ir Lietuvos pašto elektroninėje parduotuvėje.