2023-11-23

Penktadienį, lapkričio 24 d. Lietuvos paštas išleidžia du dailininkės J. Ivanauskaitės-Pečiulės kurtus pašto ženklus „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“. Pašto ženklų nominalas – po 1,20 Eur, tiražas – po 60 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Šiųmetinių šventinių pašto ženklų centre – ant pačiūžų šokanti pora.

Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams skirtus pašto ženklus Lietuvos paštas leidžia kasmet nuo 1994 m. Paprastai didžiosioms metų šventėms skirti pašto ženklai yra paskutiniai kalendoriniais metais išleidžiami pašto ženklai.

Šiuose ženkluose vaizduojami įvairūs šventiniai vaizdai ir simboliai. Pavyzdžiui, pernai ant ženklų buvo atvaizduotas apsnigtas Vilniaus senamiestis su praeiviais bei pasakos motyvus atspindintis vaizdas – apšviestą eglutę stebinti lapė. O štai 2018 ir 2019 m. įamžinti buvo kalėdiniai kulinariniai atributai – apelsinas ir imbierinis sausainis bei kūčiukai ir aguonų pienas.

Iš viso per 2023 metus Lietuvos paštas išleido 24 pašto mokos ženklus.

2023-11-09

Penktadienį, lapkričio 10 d. Lietuvos paštas išleidžia menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Šventasis Juozapatas“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 17,5 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Naujajame pašto ženkle panaudotas Šv. Juozapato portretas iš 1625 m. Vilniuje išleistos knygos, saugomos Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekoje – Leono Kreuza‘os „Kazanie o swiqtoblywym zywoäey chwalebney śmierci“.

Šv. Juozapatas, kurio pilnasis vardas Ivanas Kuncevičius, XVI a. pab. gimė dabartinės Ukrainos teritorijoje. Vėliau jis atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato, čia taip pat įstojo į Švč. Trejybės bazilijonų vienuolyną.

Pats I. Kuncevičius priklausė vadinamajai unitų, arba graikų apeigų katalikų bažnyčiai. Paprasčiau tariant, unitais vadinti Romos popiežiaus viršenybę pripažinę stačiatikiai. Visą gyvenimą kovojęs už vieningą krikščionių bažnyčią, jis į savo gyvenimo pabaigą tapo Polocko arkivyskupu. Pastarajame mieste tarp unitų ir jų priešininkų kilus įtampai, lygiai prieš 400 metų, 1623 m. jis buvo žiauriai nužudytas.

Šia proga 2023-ieji Lietuvoje yra paskelbti mūsų šalį ir Ukrainą siejančio Šv. Juozapato metais.

Dėl savo gyvenime nuveiktų darbų ir ištikusios kankinio mirties I. Kuncevičius buvo pripažintas šventuoju ir tapo pirmuoju unitų šventuoju.

2023-10-26

Spalio 27 d., Lietuvos paštas išleidžia Gintarės Kuznecovaitės kurtą pašto ženklą „Šiuolaikinis lietuvių menas. Šokis“. Pašto ženklo nominalas – 1,20 Eur, tiražas –18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Tai bus jau septintasis pašto ženklas, skirtas šiuolaikiniam lietuvių menui. Pirmasis pašto ženklas šia tema pasirodė dar 2015 m. – jį papuošė garsaus Lietuvos dizainerio Juozo Statkevičiaus kurta spiralinė suknelė. Lietuvių menui dedikuotose pašto ženkluose taip pat jau buvo įamžintos ir kitos sritys – fotografija, grafika, kinas, teatras ir skulptūra.

„Pašto ženklo vizualinį sprendimą lėmė noras šokėjus pavaizduoti šiuolaikiškai, moderniai ir išskirtinai. Šokėjų figūras vaizduoju plastiškas, išraiškingas ir laisvas, taip sukurdama paslankaus kūno pojūtį. Kūnai vaizduojami tarsi nuogi, tarsi su triko, kuria šiuolaikiškumo, laisvumo ir  įvairiapusiškumo pojūtį. Lietuvos vėliavos spalvinė gama pasirinkta neatsitiktinai, būtent taip norėjau pabrėžti lietuvybę“, – sako pašto ženklą sukūrusi G.Kuznecovaitė.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia apie 20-25 naujus pašto mokos ženklus. Skaičiuojama, kad per metus šalyje parduodama apie 1,5 mln. vienetų pašto ženklų – nemaža dalis jų nugula ne tik ant siunčiamų laiškų, bet ir filatelistų kolekcijose.

Detaliau susipažinti ir įsigyti įvairius lietuviškus pašto ženklus galima Lietuvos pašto elektroninėje parduotuvėje http://eparduotuve.post.lt/

2023-10-12

Penktadienį, spalio 13 d, Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą pašto ženklą „Edukacinei komisijai – 250 metų“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas –18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

1773 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybėje įkurta Edukacinė komisija buvo pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija visoje Europoje.

Ši komisija įvedė gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymą, o bendrojo lavinimo elementus sujungė su praktiniu žemės ūkio ir amatų įgūdžių ugdymu. Taip pat komisija buvo viena pirmųjų tokio pobūdžio institucijų Europoje, pradėjusių sistemingai rūpintis fiziniu mokinių ugdymu.

Edukacinės komisijos dėka mokymo įstaigose taip pat buvo atsisakyta fizinių bausmių, mokytojo autoritarizmo, skelbta visų luomų lygybė. Be to, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose lotynų kalbą pakeitė lenkų kalba.

Edukacinės komisijos 250-osioms metinėms atminimui šiais metais bus išleistas ne tik pašto ženklas. Visai neseniai šiai sukakčiai atminti Lietuvos bankas pristatė ir kolekcinę 10 eurų nominalo sidabro monetą.

Naujajame pašto ženkle panaudota „Vilniaus universitetas po Edukacinės komisijos reformos“ iliustracija iš knygos „Prospectus lectionum in Alma Universitate et Academia Vilnensi nomine Scholae Principis M. D. L.“ (Vilnius, 1781). Vilniaus universiteto biblioteka.

2023-10-05

Penktadienį, spalio 6 d. Lietuvos paštas kviečia į proginį antspaudavimą tema „Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės“. Antspaudavimas vyks Kauno pašte, įsikūrusiame Karaliaus Mindaugo pr. 49. 

Korespondencija siunčiama iš šio pašto, kliento pageidavimu, bus antspauduojama šiuo spaudu.  

Be to, tą pačią dieną prekyboje pasirodys ir šioms metinėms įamžinti skirtas atvirukas. Pastarojo kompozicijoje panaudotas Lietuvos šaulių sąjungos medalio aversas, kurio autorius Petras Rimša (1881-1961).

Atviruko ir spaudo autorė – Augustina Lubė. 

V. Putvinskis-Pūtvis buvo garsus XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjas. Vienu didžiausių jo indėlių į nepriklausomos Lietuvos valstybės raidą yra 1919 m. įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Iki 1922 m. jis buvo sąjungos pirmininkas, o nuo 1928 m. ėjo garbės pirmininko pareigas.

2023-09-27

Penktadienį, rugsėjo 29 d, Lietuvos paštas išleidžia menininko Vlado Polikšos kurtą pašto ženklą „Lietuvių skalikas“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Telšių pašte, adresu Plungės g. 4.

Lietuvių skalikais vadinama medžioklinių mūsų šalyje išvestų šunų veislė. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad drauge su jais stambūs žvėrys buvo medžiojami jau XVI a.

Šie šunys laikomi itin draugiškais, ramiais, patikliais, labai ištvermingais ir turinčiais gerą uoslę. Jiems yra būtinas ir nemažas fizinis krūvis. 

Tarpukario Lietuvoje lietuvių skalikai buvo labai paplitę, bet po karo ši veislė labai išretėjo, o taip pat buvo mišrinama su įvairiais šunimis.

Praėjusio amžiaus viduryje lietuvių skalikai jau buvo bebaigę nykti, o už šios veislės atkūrimą turėtume dėkoti telšiškiui Zigmantui Goštautui. Pastarasis, dirbęs gamtos apsaugos Telšių komitete, pasitaręs su Vilniaus universiteto gamtos fakulteto dėstytoju Viktoru Bergu, žinomu kinologu, ir pradėjo sunkų selekcininko darbą atkuriant veislę.

Jau 1981 m. jo įdirbis davė vaisių – tais metais įvyko pirmoji lietuvių skalikų paroda. Šiam šuniui dedikuota skulptūra šiuo metu puošia ir Telšių Turgaus aikštę, o šalia miesto taip pat yra įsikūręs ir vienas iš šalyje veikiančių lietuvių skalikų veislynų.

Šiandien vienintelė nacionalinė šunų veislė vis dažniau pasitelkiama ne medžioklei, o auginimui namuose – jie tampa mylimu kasdieniu žmogaus palydovu ir draugu. Be to, kasmet visoje Lietuvoje yra organizuojamos ir skalikų parodos. 

2023-09-21

Kaip ir kasmet, Lietuvos paštas kviečia menininkus ir visus, save laikančius kūrėjais, dalyvauti kūrybiniame pašto ženklų konkurse. Šį sykį visi norintieji kviečiami siūlyti savo idėjas net 8 kitąmet pasirodysiantiems pašto ženklams.

Visi jie atspindės įvairius Lietuvai svarbius įvykius, jos tradicijas, žmones ir vietoves.

Kūrybinių sprendimų dabar yra ieškoma pašto ženklams, kuriuose bus įamžintos šios temos:

• Baltų gentys. Aukštaičiai
• Lietuvos raudonoji knyga
• Povandeninė fauna ir flora
• Didžiųjų burlaivių regata
• Dainų šventei – 100 metų
• 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės
• Lietuvos kurortai. Birštonas
• Šv. Kalėdos ir Naujieji metai

Konkurse dalyvaujančius pašto ženklų pasiūlymus vertins iš filatelijos, meno ir istorijos ekspertų sudaryta Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Geriausiai temas atspindėjusiems ir pasižymintiems meninio sprendimo originalumu konkurso nugalėtojams bus skirtos piniginės premijos nuo 150 iki 900 Eur.

Pašto ženklų kūrimo tvarka turi atitikti tam tikrus specifinius reikalavimus, todėl visi konkurso dalyviai kviečiami susipažinti su jų kūrimo ir darbo pateikimo komisijai reikalavimais. Jie pateikti filatelijai skirtame Lietuvos pašto svetainės polapyje.

Pateikti savuosius pašto ženklų siūlymus temoms „Lietuvos raudonoji knyga“ ir „Baltų gentys. Aukštaičiai“ galima iki 2023 m. lapkričio 18 d. Pasiūlymų likusiomis temomis yra laukiama iki 2024 m. sausio 15 d.

2023-09-14

Rugsėjo 15 d. Lietuvos paštas išleidžia dailininkės Vilijos Mačiulytės kurtus pašto ženklus „Lietuvos dvarai. Dvaro rūmai“. Pašto ženklų nominalai – po 1,20 Eur, tiražas – po 18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Viename iš naujųjų pašto ženklų vaizduojama Verkių dvaro rytinė oficina, kitame – Trakų Vokės dvaro rūmai.

Abu sostinėje esantys dvarai yra gerai žinomi daugeliui vilniečių – šie objektai yra tapę pamėgta gyventojų laisvalaikio leidimo erdve, į kurią užsukama visais metų laikais.

Vilniuje, ant stataus Neries kranto, prie Verkės upelio žiočių, išsidėstę Verkių rūmai buvo įkurti XVIII a. Juos pastatė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis pagal Lauryno Gucevičiaus ir Martyno Knakfuso projektus.

Verkių rūmų architektūros ansamblis su šalia esančiu peizažiniu parku atspindi to meto Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūrą. Rūmų teritorijoje yra išlikę net 15 pastatų – dvi rūmų oficinos bei tarp jų buvusių centrinių rūmų pamatai, senosios arklidės, vandens malūnas, kiti pastatai. Šiuo metu Verkių rūmų kompleksas priklauso Gamtos tyrimų centro Botanikos institutui, o į jį nevengia užsukti ir kinematografai, kuriems rūmai dažnai tampa tobula filmavimo aikštele.

Kitame pašto ženkle įamžintų Trakų Vokės dvaro rūmų sodyba formavosi XIX a., kai iš tuometinių savininkų Dombrovolskių Trakų Vokę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų Trakų Vokės dvaro rūmai buvo suprojektuoti pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį, o parkas formuotas garsaus to laikmečio prancūzų kraštovaizdžio architekto.

Trakų Vokės dvaro rūmai yra dviaukščiai, o pastato prieangis puoštas gipso skydu su Tiškevičių giminės herbu.  Kaip ir Verkių, taip ir Trakų Vokės dvarą yra pamėgę ne tik eiliniai lankytojai, bet ir kino kūrėjai – jame taipogi filmuojami įvairūs istoriniais įvykiais paremti serialai ir filmai.

2023-08-24

Penktadienį, rugpjūčio 25 d, Lietuvos paštas išleidžia Audronės Uzielaitės kurtus pašto ženklus „Lietuvos raudonoji knyga“. Pašto ženklų nominalai – po 1,40 Eur, tiražas – po 18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Viename pašto ženkle vaizduojama Vėjalandė šilagėlė (lot. Pulsatilla patens), o kitame – Plačialapė gegūnė (lot. Dactylorhiza majalis). „Lietuvos raudonoji knyga“ yra tęstinė pašto ženklų serija, o ženklus šia tema Lietuvos paštas leidžia kasmet. Praėjusiais metais jis buvo dedikuotas paukščiui kukučiui.

Vėjalandė šilagėlė, kurios pavadinimą tikriausiai yra girdėjęs retas, Lietuvoje žydi balandžio – gegužės mėnesiais ir dažniausiai aptinka tik šalies pietryčiuose. Šios gėlės auga sausuose pušynuose ir sauso miško aikštelėse, pamiškėse, smėlio dirvožemiuose ir ant sausų šlaitų. 

Savo spalvomis ir išvaizda dėmesį patraukiančios vėjalandės šilagėlės visos dalys yra nuodingos, ant akių, jautresnių odos vietų ir burnos gleivinės patekusios jos sultys gali sukelti uždegimą. 

Kitame pašto ženkle įamžinta Plačialapė gegūnė yra viena iš visiems girdėtos gėlės orchidėjos rūšių. Jos dažniausiai aptinkamos azoto stokojančiose pelkingose vietovėse ir yra paplitę įvairiose Europos ir Vidurio bei Šiaurės Azijos šalyse.  Plačialapių gegūnių žydėjimo periodas žemesnėse vietovėse prasideda gegužės mėnesį, o aukštesnėse – tik liepos pabaigoje. 

2023-08-10

Penktadienį, rugpjūčio 11 d, Lietuvos paštas išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtą pašto ženklą „Lietuvos kurortai. Druskininkai“. Pašto ženklo nominalas – 1,20 Eur, tiražas – 17 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Druskininkų pašte, adresu M. K. Čiurlionio g. 111.

Tai – jau antras Lietuvos kurortams dedikuotas pašto ženklas. Pirmasis buvo išleistas 2021 m. kovą ir dedikuotas Lietuvos vasaros sostine vadinamai Palangai.

Druskininkai yra seniausias ir didžiausias ištisus metus veikiantis Lietuvos balneologijos, purvo ir klimato terapijos kurortas. Oficialia Druskininkų, kaip kurorto, įkūrimo data laikomi 1794 metai. Tuomet Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis dekretu suteikė Druskininkams gydomosios vietovės statusą.

Gydomosios Druskininkų mineralinių vandenų savybės buvo ištirtos ir moksliškai patvirtintos XIX a. pirmojoje pusėje. Netrukus po to mieste buvo pastatytos pirmosios gydyklos, įrengti teniso kortai ir boulingo takeliai. Įdomu ir tai, kad Druskininkuose duris buvo atvėręs vienas pirmųjų fotografijų salonų dabartinės Lietuvos teritorijoje.

XX amžiaus pradžioje Druskininkai tapo pamėgta vasaros leidimo vieta tarp aukštuomenės ir meno žmonių, kur vykdavo spektakliai, koncertai bei šokių vakarai. 

Po dviejų pasaulinių karų, sovietinės okupacijos metais, Druskininkuose buvo statomos masiniam turizmui pritaikytos įvairios sanatorijos. Skaičiuojama, kad tuomet į Druskininkus poilsiauti ir gydytis atvykdavo apie 100 tūkst. žmonių per metus.

Tikras Druskininkų atgimimas prasidėjo XXI a. pradžioje, kuomet pradėta renovuoti miesto infrastruktūra ir iškilo daugybė poilsio bei pramogų vietų – pradedant viešbučiais ir atnaujintomis sanatorijomis, baigiant restoranais, vandens pramogų parku, žiemos pramogų kompleksu ir t.t. Šiuo metu Druskininkus kasmet aplanko apie 350 tūkst. turistų.