Prieš 75-erius metus, 1946 m. spalio 20 d., JAV, Čikagoje, buvo įkurta Lietuvos filatelistų draugija „Lietuva“. Minėdamas šią reikšmingą veiklos sukaktį Lietuvos paštas išleido specialiai šiai progai sukurtą reprezentacinį pašto ženklą.

Draugijos įkūrimas buvo reikšmingas įvykis visai Lietuvos filatelijai. Po daugiau nei dvidešimt metų nepriklausomybės, praūžus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva liko okupuota Sovietų Sąjungos. Netekdama savo šviesiausių protų, iškiliausių žmonių, kurie buvo arba išžudyti, arba ištremti į Sibirą, arba siekdami išvengti okupacijos pabėgo į Vakarų Europą.

Iki Nepriklausomybės atkūrimo ši draugija skelbė pasauliui apie Lietuvos tragediją  – prarastą laisvę, taip pat reguliariai organizavo Lietuvos filatelistų parodas (LITHPEX), kuriose didžiausias dėmesys buvo skiriamas garbingai ir šimtametei mūsų šalies istorijai, kultūrai ir tradicijoms. Buvo leidžiami ir platinami specialūs, proginiai vokai ir lipinukai apie įžymius Lietuvos žmones ir išgyvenamą Sovietų okupacijos žiaurumą. Draugijos leidžiami biuleteniai ne tik informuodavo apie organizacijos veiklą, įvairias parodas, pašto ženklų studijas, bet taip pat primindavo pasauliui apie Lietuvos siekį būti laisva ir nepriklausoma šalimi. Šie leidiniai pasiekdavo ne tik JAV, bet ir kitose užsienio šalyse gyvenančius draugijos narius.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prie draugijos veiklos prisijungė ir gausus filatelistų būrys iš Lietuvos. Jos nariai, kartu su visa tauta nepaprastai džiaugėsi atkurta nepriklausoma valstybe ir atgijusia Lietuvos pašto veikla. O draugijos leidžiami biuleteniai iš informacinio leidinio išaugo iki gausiai iliustruoto spalvoto žurnalo, skirto tarpukario ir šiuolaikinei filatelijai.

Šiandien filatelistų draugijos „Lietuva“ strateginiai tikslai iš esmės išlieka tie patys – skleisti žinią apie Lietuvos kultūrą ir istoriją, skatinti ir remti pašto ženklų bei pašto istorijos studijas, o taip pat suburti filatelistus iš įvairių šalių. Šiuo metu draugija yra subūrusi apie šimtą keturiasdešimt aktyvių narių iš trylikos šalių.

Daugiau informacijos apie draugiją galima rasti: https://lithuanianphilately.com/lps/

Audrius Brazdeikis

Filatelistų draugijos „Lietuva“ Prezidentas

Ketvirtadienį, rugsėjo 2 d., Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Chotino mūšiui – 400 metų“. Dailininko J. Ochendzano kurtame pašto ženkle vaizduojamas J. Brandto tapyto paveikslo „Mūšis prie Chotino“ fragmentas. Pašto ženklo nominalas – 1,29 Eur, tiražas 10 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu išleistas ir pirmos dienos vokas, kurio proginis antspaudavimas rugsėjo 2 d. vyks Vilniaus pašte, įsikūrusiame Totorių g. 8.

Chotino mūšis itin svarbus įvykis ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Ukrainos istorijoje, todėl šis pašto ženklas – pirmasis bendras Lietuvos pašto ir Lenkijos bei Ukrainos paštų projektas. Tą pačią dieną pašto ženklas su tokia pačia iliustracija bus išleistas ir Lenkijoje bei Ukrainoje.

400-osioms Chotino mūšio metinėms įamžinti pašto ženkle vaizduojamas 1867 m. J. Brandto tapyto paveikslo „Mūšis prie Chotino“ fragmentas. Chotino mūšis – Abiejų Tautų Respublikos karo su Turkija mūšis, įvykęs 1621 m. prie Dniestro, Ukrainoje, ties Turkijos pasienio tvirtove Chotinu. Istorikų vertinimu Chotino mūšyje sprendėsi Vidurio Europos likimas. 70 tūkstančių Lenkijos ir Lietuvos valstybės karių, iš kurių pusę – apie 35 tūkstančius sudarė Zaporožės kazokai, sėkmingai atrėmė 220 tūkstančių Osmanų imperijos kariuomenės puolimą.

Paveikslo fragmente užfiksuota akimirka, kaip ant balto žirgo joja Lietuvos-Lenkijos karo vadas, žymus Lietuvos valstybės veikėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Būtent jo mūšyje vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė keliskart gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą ir taip šlovingai sustabdė Vidurio Europai grasinusią Osmanų imperijos jėgą.

Jonas Karolis Chodkevičius – ne tik vienas žymiausių 17 a. pradžios Europos karvedžių, bet ir garsus Lietuvos valstybės veikėjas – Žemaitijos seniūnas, LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada, Šklovo, Myšo ir Bychavo grafas, LDK valstybės karo, švietimo ir kultūros veikėjas. Šiemet taip pat minimos ir jo 400-osios mirties metinės.

Šiuos, 2021-uosius, metus Lietuvos Respublika paskelbė Jono Karolio Chodkevičiaus metais.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, liepos 23 d., Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „XXXII Olimpiados žaidynės“. Tomo Dragūno kurtame pašto ženkle vaizduojamos šiuolaikinės penkiakovės rungtys. Pašto ženklo nominalas – 0,84 Eur, tiražas 25 tūkst. vnt. Su pašto ženklu išleidžiamas ir pirmos dienos vokas, kurio proginis antspaudavimas liepos 23 d. vyks Vilniaus pašte, įsikūrusiame Totorių g. 8.

Antrą kartą Lietuvos pašto istorijoje pašto ženklas bus pasiekiamas ir virtualioje erdvėje – jį galima rasti socialiniams tinklams skirtoje platformoje „Giphy“. Socialinių tinklų naudotojai kviečiami juo žymėti savo įrašus (angl. stories) ir taip virtuliai išsiųsti palaikymą žaidynėse dalyvaujantiems sportininkams.

XXXII olimpiados žaidynės vyks 2021 m. liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis Tokijuje, Japonijoje. Tai pirmosios olimpiados žaidynės pasaulio istorijoje, kurios buvo atidėtos. XXXII olimpiada turėjo vykti 2020 m., tačiau dėl 2020 m. pradžioje kilusios koronaviruso pandemijos buvo nukelta į 2021 metus. Iki šiol trys olimpinės žaidynės neįvyko dėl pasaulinių karų.

Teisę rengti šių metų vasaros olimpines žaidynes iškovojęs Tokijas taps pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės bus vykusios du kartus (pirmą kartą – 1964 m.). Rinkimuose Japonijos sostinė pranoko kitus kandidatus – Stambulą (Turkija) ir Madridą (Ispanija).

Pašto ženkle vaizduojama šiuolaikinės penkiakovės sporto šaka neatsitiktinai. Tai vienintelė sporto šaka, sukurta būtent olimpiadai. Šią sporto šaką sukūrė moderniųjų olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre‘as de Coubertin‘as. Antikinėse olimpinėse žaidynėse vykdavo penkiakovė, kurią sudarė bėgimo lenktynės, imtynės, šuolis į tolį, ieties metimas ir disko metimas. Šiuolaikinėje penkiakovėje sportininkai rungiasi šiose penkiose rungtyse: šaudymas pistoletu, fechtavimasis su špaga, 200 metrų plaukimas laisvuoju stiliumi, konkūrinis jojimas ir kroso bėgimas. Dėl modifikacijų penkiakovėje, modernioje Olimpiadoje buvo pridėtas žodis šiuolaikinė penkiakovė. 1912 metais vasaros olimpinėse žaidynėse buvo surengtos pirmosios šiuolaikinės penkiakovės varžybos. Nuo 1996 metų modernioji penkiakovė trunka vieną dieną.

Šių metų olimpiados žaidynėse taip pat bus penkios naujos arba į olimpinę šeimą sugrįžtančios sporto šakos. Po 13-os metų pertraukos į olimpines žaidynes grįš beisbolas ir softbolas (moterų beisbolas). Pirmąkart olimpinių žaidynių programoje atsiras karatė, banglenčių sportas, sportinis laipiojimas ir riedlenčių sportas.

Iš viso olimpiados žaidynėse dalyvaus 206 šalių rinktinės, o joms atstovaus 11 091 atletas. Jie kovos dėl 339 medalių komplektų 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybose – 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių. Kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes taip pat iškovojo 37 Lietuvos atletai.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, liepos 9 d., Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Jono Kubiliaus 100-osios gimimo metinės“. I. Kuodžiūtės kurtame pašto ženkle įamžintas ilgametis Vilniaus universiteto rektorius profesorius Jonas Kubilius. Pašto ženklo nominalas – 0,55 Eur, tiražas 20 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu išleidžiamas ir pirmos dienos vokas. Proginis antspaudavimas liepos 9 d. vyks Vilniaus pašte, įsikūrusiame Totorių g. 8.

Jonas Kubilius (1921-07-27 – 2011-10-30) – žymiausias Lietuvos matematikas, visuomenės veikėjas ir ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, savo darbais plačiai žinomas pasaulyje. Profesorius buvo tikimybių teorijos ir skaičių teorijos Lietuvos mokyklos pradininkas ir vadovas, taip pat tikimybinės skaičių teorijos kūrėjas. Š. m. liepos 27 d. jam būtų sukakę 100 metų.

1946 metais Jonas Kubilius baigė Vilniaus universitetą, pradėjo dėstyti ir dėstė jame iki pat 2011 metų. 1958-ieji metai Jonui Kubiliui itin reikšmingi – tąmet tapo habilituotu daktaru profesoriumi, Vilniaus universiteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vedėju ir universiteto rektoriumi. Ilgamečiu rektoriumi profesorius vadinamas pelnytai – juo buvo net 32 metus. Tais pačiais metais jo svarbiausias tikimybinės skaičių teorijos ciklo darbas „Tikimybių metodai skaičių teorijoje“ įvertintas Lietuvos mokslo premija. Knyga išversta į anglų kalbą. Tai – pirmoji Lietuvos istorijoje matematikos monografija.

Paraleliai 1952–1956 metais Jonas Kubilius dirbo Fizikos ir technikos institute, 1956–1962 metais Fizikos ir matematikos institute, 1956–1958 metais buvo direktoriaus pavaduotojas ir Matematikos sektoriaus vadovas.

Be darbo universitete profesorius aktyviai veikė kitose mokslinėse bendruomenėse – 1962–1992 metais buvo Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys, 1962 metais įkūrė Lietuvos matematikų draugiją ir tapo jos prezidentu. Savo mokslinėmis žiniomis su studentais profesorius dalinosi daugelyje pasaulio mokslo centrų ir iš viso profesorius paskelbė daugiau kaip 1000 mokslinių straipsnių. Taip pat buvo Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Santarvės fondo laureatas. 

Jonas Kubiliui rūpėjo ir visuomeninė sritis – jo pastangomis buvo suremontuoti senieji universiteto rūmai, pradėtas statyti universiteto miestelis Saulėtekio alėjoje, atgautas ir restauruotas Šventųjų Jonų bažnyčios pastatas (jame įkurtas Mokslo muziejus), 1979 metais organizuotas universiteto 400 metų sukakties minėjimas. 2000 metais Jonas Kubilius tapo visuomeninės organizacijos „Sambūris patirtis“ pirmininku.

2009 metais už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir pasauliniam mokslui profesoriui suteiktas Jurbarko rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, birželio 25 d., Lietuvos paštas išleis pašto ženklą „Lietuvos jūrinė istorija“. Dailininko V. Baran kurtame pašto ženkle įamžintas motorinis burlaivis ,,Jūratė“. Pašto ženklo nominalas – 0,84 Eur, tiražas 21 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu išleidžiamas ir pirmos dienos vokas. Proginis antspaudavimas birželio 25 d. simboliškai vyks Klaipėdos pašte, įsikūrusiame H. Manto g. 7.

Burlaivis „Jūratė“ pašto ženkle įamžintas ne atsitiktinai – šiemet minimas Lietuvos jūrų laivyno 100-metis, primenantis, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Prieš šimtą metų, 1921 metų kovo 4 d., burlaivis „Jūratė“ pirmasis įplaukė į Klaipėdos uostą ir tapo Lietuvos jūrų laivyno pradžios simboliu. Tai reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis, leidęs Lietuvai įsitvirtinti tarptautinėje jūrinėje bendruomenėje.

Pradžios simboliu tapęs burlaivis buvo pastatytas 1920 metais „Lietuvos garlaivių bendrovės“ užsakymu Vokietijoje. Savo laiku „Jūratė“ buvo itin manevringas ir pritaikytas būtent jūros pakrančių ir upių laivybai. Laivas pasižymėjo greičiu – pasiekdavo iki 5 mazgų greitį, o su burėmis galėjo plaukti dar du kartus greičiau. „Jūratės“ stiebai buvo suprojektuoti taip, kad ji galėtų praplaukti po tiltais – juos buvo galima nuleisti ir sutrumpinti. Burlaivis taip pat turėjo dvi už bortų nuleidžiamas medines lentas (švertus), kurios mažino laivo šoninį dreifą. Tai taip pat buvo vienas pirmųjų laivų, plaukiojusių su Lietuvos vėliava.

1923–1924 m. „Jūratei“ vadovavo kapitonas Juozas Andžejauskas. 1923 m. šiuo burlaiviu, pakrautu įvairiomis prekėmis, į Klaipėdą užsukdavo kas savaitę, kursavo tarp Talino ir Klaipėdos. Burlaivis Baltijos jūroje gabeno krovinius iki 195 tonų.

1927 m. laivą nupirko kapitonas iš Olandijos. Savo plaukiojimus „Jūratė“ užbaigė XX a. 6 dešimtmetyje Karibų jūroje.  

Šiuo metu didelio formato burlaivio „Jūratė“ fotografiją galima išvysti neįprastoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijoje – galerijoje po atviru dangumi. Galerija pasakoja apie laivyno istoriją 1921–1940 metais. Ekspozicija įkurta senamiestyje, pakeliui į Senąją perkėlą ant „Memelio miesto“ sienos. Tarp visų nespalvotų nuotraukų vienoje švysteli ryški trispalvė – ji puošia motorinį burlaivį „Jūratė“. 

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, balandžio 30 d., Lietuvos paštas išleidžia Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą „Vinco Čepinskio 150-osios gimimo metinės“. Pašto ženklo nominalas – 0,84 Eur, tiražas – 21 tūkst. vnt. Su pašto ženklu išleidžiamas ir pirmos dienos vokas. Proginis antspaudavimas balandžio 30 d. vyks Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, įsikūrusiame pašte.

Vincas Čepinskis (1871 05 03 – 1940 08 22) yra vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas. Fiziko-chemiko specialybę jis įgijo Sankt Peterburgo universitete, po kurio baigimo dar kelis metus karjerą tęsė Rusijoje, vienu tarpu dirbo D. Mendelejevo laborantu. Beveik 20 metų dirbo Liepojos komercijos mokykloje (I pasaulinio karo pradžioje mokykla evakuota į Rusiją), didžiąją dalį laiko buvo jos direktorius. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. buvo paskirtas Švietimo ministerijos Aukštųjų mokyklų skyriaus vedėju, buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą. Nuo 1922 m. savo mokslinę veiklą tęsė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. vadintame Lietuvos universitetu). Karjerą pradėjęs kaip dėstytojas, ilgainiui tapo ne vienos katedros vedėju, prorektoriumi, pabaigoje ir garbės profesoriumi.

Mokslininkas pasižymėjo ne vienu pasiekimu: įkūrė ir išplėtojo Eksperimentinės fizikos ir Fizikinės chemijos katedras, parašė pirmuosius lietuviškus vadovėlius, bandymais įrodė ne vieną mokslui svarbią teoriją. Šalia praktinės mokslininko veiklos daug dėmesio skyrė aktualioms mokslo ir visuomenės problemoms, tikėjo išskirtiniu mokslo vaidmeniu visuomenės gyvenime, skatino tiriamuosius gamtos mokslų darbus, rūpinosi, kad gabiausi universiteto darbuotojai tobulintųsi užsienio mokslo centruose. 

Neatsitiktinai Vincui Čepinskiui skirto pašto ženklo antspaudavimas vyksta Kauno pašte – šiame mieste jis gyveno paskutinius 20 metų (1920–1940 m.). Mieste galima rasti ne vieną šio garsaus mokslininko pėdsaką: jo vardu pavadinta gatvė, memorialine lenta pažymėtas namas, kuriame jis gyveno, jo vardas suteiktas ir ne vienai mokslinei laboratorijai Vytauto Didžiojo (VDU) bei Kauno technologijos (KTU) universitetuose, VDU jo vardu įsteigta stipendija. 

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas penktadienį, balandžio 23 d., išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.  

Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža jūros kiaulytė“. Šis jūros žinduolis gali būti iki 2,5 m ilgio ir sverti iki 300 kg. Po vandeniu ruonis išbūna iki 20 min. Gyvena apie 40 metų. Ruoniai pagrinde minta žuvimi, todėl galimybė laisvai ir saugiai medžioti jiems yra itin svarbi. Pilkieji ruoniai paplitę Kanados, JAV, Šiaurės ir Vakarų Europos pakrantėse, tarp jų ir Baltijos jūroje. Į Lietuvos raudonąją knygą ši rūšis įrašyta nuo 1989 metų. Didžiausią grėsmę pilkųjų ruonių išnykimui kelia žmonių vystoma žvejyba – ruoniai gali užstrigti ar susižeisti žvejų tinkluose. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Baltijos jūroje buvo apie 20 tūkst. ruonių, šiuo metu Lietuvos vandenyse laikinai susiformuojančią populiaciją sudaro nuo 10 iki 50 ruonių. Klaipėdos jūrų muziejuje slaugomi pajūryje surasti ligoti ar sužeisti ruoniai, taip pat čia jie yra veisiami – siekiant palaikyti pilkųjų ruonių populiaciją, dalis jauniklių išleidžiami į laisvę.

Antrajame pašto ženkle pavaizduota lūšis. Šis plėšrūnas primena katiną, tačiau yra gerokai didesnis, be to, turi ir kelis išskirtinius bruožus – ilgas kojas, trumpą uodegą ir smakro šonuose bei ant ausų styrančius ilgesnių plaukų kuokštus. Tai miško gyvūnas, mėgsta tankius spygliuočių ar mišrius miškus. Minta pelėmis, pelėnais, stirnomis, elniais, bet dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Nors į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų, Lietuvoje lūšis nemedžiojama nuo 1979 metų. Didžiausią žalą lūšims daro kertami miškai, miškuose besilankantys žmonės, taip pat brakonieriavimas, ypač kilpininkavimas. Dabar Lietuvos miškuose gyvena apie 30 – 40 žvėrių, jos randamos tik kai kuriuose miškų masyvuose – Biržų, Karšuvos, Žaliojoje girioje, Taujėnų – Užulėnio, Kulių, Rokiškio r.

Tiek pilkieji ruoniai, tiek lūšys Lietuvos raudonojoje knygoje yra priskirti pirmai kategorijai, kuri reiškia, kad rūšis yra ties išnykimo riba ir ją galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones.

Pašto ženklų serija „Europa“ leidžiama kiekvienais metais nauja tema – anksčiau buvo senieji keliai, nacionaliniai paukščiai ir pan. Lietuvos paštas kasmet leidžia ir pašto ženklus su Lietuvos raudonojoje knygoje esančiais gyvūnais. Šiemet sutapus nykstančių gyvūnų temai su „Europos“ pašto ženklų serijos tema, atskiri ženklai Lietuvos raudonajai knygai nebus leidžiami.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Palanga turi ne vieną žinomą lankytiną vietą, tačiau neabejotinai populiariausia – beveik pusę kilometro į jūrą nusidriekęs tiltas. Neatsitiktinai būtent jis saulėlydžio fone įamžintas ir naujausiame, penktadienį, kovo 26 d., Lietuvos pašto išleidžiamame Lauros Aleknavičiūtės kurtame pašto ženkle „Lietuvos kurortai. Palanga“. Pašto ženklo nominalas – 0,81 Eur, tiražas – 21 tūkst. vnt. Su pašto ženklais išleidžiamas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas kovo 26 d. vyksta Palangoje, Vytauto g. 53, įsikūrusiame pašte.

Palanga yra populiariausias kurortas Lietuvoje, pagal bendrą turistų skaičių šį miestą lenkia tik nuo sostinė Vilnius. Simboliška, šiais metais minimos 100-osios Palangos grąžinimo Lietuvai metinės, paskatinusios išleisti pašto ženklą šiam kurortui. 1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos nubrėžus naują sieną su Latvija.

Pirmą kartą Palangos vardas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m. Vokiečių ordino kronikose, kuriose pasakojama apie danų karaliaus Valdemaro I-jo kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m. Per visą miesto istoriją buvo ne vienas šių žemių užkariautojas, Lietuvai jis atiteko 1435 m. Bresto taikos sutartimi su kryžiuočiais. 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. 1824 m., kaip atskirą guberniją, Palangą nusipirko caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius. Šios grafų šeimos valdymo laikotarpiu Palangoje įkurti iki šiol miesto svečius džiuginantys objektai – parkas, dvaro rūmai, bažnyčia ir t. t. Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, tačiau Nepriklausomybės akte signatarai pamiršo apibrėžti šalies ribas, taip dar kelis metus Palanga priklausė latviams.

Palanga neatsiejama nuo jūros. Dažniausiai Palangos vardas kildinamas iš baltų kalbose vartojamų archaiškų žodžių palvė, palios, pala, palas (reiškiančių žemas, pelkėtas vietas) arba iš upėvardžių Palanga, Palangis, Alanga, Langa, tačiau yra ir kita versija – pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės. Ilgus metus Palangos gyventojų pagrindinė veikla buvo žvejyba, taip pat jie rinko jūros išmestą gintarą, prekiavo su kitais Baltijos pakrantės miestais.

Žymiojo Palangos tilto istorija siekia 1882 m., kai grafas Juozapas Tiškevičius pastatė jūros tiltą, skirtą plytų eksportui. Vasarą šis tiltas būdavo užleidžiamas gyventojų ir miesto svečių pasivaikščiojimams. Įdomus faktas – čia net buvo pravestas tramvajus – šaltuoju metų laiku juo buvo gabenamos plytos, o vasarą – miesto svečiai. Nuo 1892 m. tiltas galiausiai skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį, tad 1998 m. pastatytas naujas – dabartinis tiltas. Jis taip ir išliko populiaria Palangos vieta. Tikriausiai, kiekvienas miesto svečias bent kartą per savo viešnagę ateina čia pasigrožėti jūra, saulėlydžiu.

Pašto ženklas, skirtas Lietuvos kurortams, išleidžiamas pirmą kartą.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

SVARBU. Siekiant apsaugoti sveikatą, atvykus įsigyti naujų pašto ženklų, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, prieš liečiant bendro naudojimo daiktus dezinfekuoti rankas, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę ar pieštukinius klijus.

Penktadienį, kovo 12 d., Lietuvos paštas išleidžia dailininko Artūro Slapšio kurtą pašto ženklų seriją „LDK simboliai. Lietuvos valdovai“. Seriją sudaro du pašto ženklai – 0,10 Eur, kurio tiražas 200 tūkst. vnt. ir 0,49 Eur, kurio tiražas 300 tūkst. vnt. Viename pašto ženkle vaizduojamas pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos – Gediminas, kitame – Lietuvos didysis kunigaikštis, pirmasis Lietuvos karalius –  Mindaugas. Su pašto ženklais išleidžiamas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas kovo 12 d. vyksta Vilniuje, Totorių g. 8, įsikūrusiame pašte.

Pašto ženkluose vaizduojami kunigaikščių portretai panaudoti iš to paties dailininko iliustruotos knygos „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“. A. Slapšys yra vienas žymiausių portretų kūrėjų Lietuvoje. Jo darbų yra įsigiję kolekcionieriai iš JAV, Ukrainos, Anglijos, Lietuvos, dailininkas yra surengęs ne vieną parodą, 2014 m. A. Slapšiui suteiktas Lietuvos meno kūrėjo vardas. Nuo 2008 m. dailininkas aktyviai dalyvauja Lietuvos pašto ženklų kūrimo konkursuose, be šiandien išleistų pašto ženklų, anksčiau jau yra išleisti trys ženklai.

Pirmasis Lietuvos karalius – Mindaugas

0,49 Eur nominalo pašto ženkle įamžintas Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas (valdė nuo 1236 m.), 1253-1263 m. valdęs kaip Lietuvos karalius.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Mindaugas minimas 1219 m. tarp penkių vyriausių Lietuvos kunigaikščių. Manoma, kad pradinės Mindaugo valdos apėmė Pietų Lietuvą. Siekdamas valdžios, jis kitus kunigaikščius vertė savo vasalais. 1245 m. jis minimas jau kaip visos Lietuvos valdovas.

Savo valdymo metais Mindaugas prie Lietuvos prijungė Juodosios Rusios žemes, tačiau dėl jų ir dėl kitų žemių ilgus metus malšino brolėnų Tautvilo ir Edivydo bei jų dėdės Vykinto maištą. Ilgainiui prie maištininkų prisijungė ir Livonijos ordinas, Rygos vyskupas, dalis žemaičių. Siekdamas suskaldyti priešų koaliciją ir atskirti nuo jos pavojingiausią priešą – Livonijos ordiną, 1251 pradžioje priėmė katalikybę, po kelių metų tapo Lietuvos karaliumi.

Nors po šių įvykių Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu, iki pat mirties Mindaugas kariavo dėl Lietuvos žemių. Po 1260 m. Durbės mūšio Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, rėmė prūsus jų Didžiojo sukilimo metu. 1263 m. buvęs bendražygis Treniota ir Nalšios kunigaikštis Daumantas nužudė Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Repeikį.

Gediminas – kunigaikštis, įtvirtinęs galingą Lietuvą

Gediminas, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis, valdė 1316-1341 m. Valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius pripažino jį lietuvių ir daugelio rusų karaliumi.

Valdant Gediminui, Lietuvoje buvo įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, sustiprinta valdymo sistema, suformuota didžiojo kunigaikščio taryba, į kurią buvo kviečiami sritiniai kunigaikščiai. Toks valstybės galios stiprinimas sudarė sąlygas plisti žemdirbystei, augti miestams, amatams ir kilti prekybai. Laiškuose Vakarų Europos miestams Gediminas kvietė į Lietuvą atvykti amatininkus ir pirklius. Gediminas sustiprino Vilniaus pilį, įtvirtino šį miestą kaip LDK sostinę.

Valdydamas Gediminas daug dėmesio skyrė užsienio politikai. Joje vyravo dvi kryptys: atremti kryžiuočių agresiją ir varžytis su vis stiprėjančia Maskvos didžiąja kunigaikštyste į rytus plečiant LDK teritoriją. Laiške popiežiui Jonui XII pareiškė norą krikštytis ir įvesti Lietuvoje krikščionybę, jeigu Ordinas nutrauks agresiją ir oficialiai bus pripažinta Lietuvos valstybė. 1324 m., atvykus popiežiaus pasiuntiniams, krikštytis atsisakė, motyvuodamas, kad Ordinas siekia pavergti Lietuvą. Sumanios diplomatijos dėka išvengė didelių mūšių su Aukso Orda, prie LDK galutinai prijungė Pinską, Turovą, Minsko kunigaikštystę, Palenkę, Vitebską, Volynę. Į LDK politinę įtaką pateko Pskovas, Mozyrius, Kijevas. 1333 m. įkurdino vietininką Novgorode. Gedimino valdoma LDK 14 a. pirmoje pusėje tapo galingiausia Rytų Europoje, jos interesų paisė ir Vidurio Europos valstybės.

1341 m. Gediminas bandė antrą kartą apsikrikštyti, tačiau tų metų paskutinę savaitę buvo nužudytas.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

*Lietuvos kunigaikščių aprašymai pateikti remiantis Visuotinės lietuvių enciklopedijos informacija.

Šiandien minima viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas tapo pagrindu tautos laisvei. Šis svarbus įvykis užfiksuotas ir pašto ženkluose – po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos paštas šia tema išleido net 26 pašto ženklus. Kas vaizduojama šiuose pašto ženkluose?

„Pašto ženklai yra daugiau nei tik būdas apmokėti laiško ar atviruko siuntimą – juose užfiksuojami visai šaliai svarbūs istoriniai įvykiai, asmenybės, kultūros objektai ir kita. Pašto ženklai padeda pasakoti Lietuvos istoriją visam pasauliui. Apie Lietuvai ypatingą Vasario 16-osios šventę pasauliui žinia siųsta beveik 30-čia pašto ženklų, kurie išleisti atgavus Nepriklausomybę,“ – sako Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Pirmasis Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas pašto ženklas išleistas 1991 metais, simboliškai taip pat vasario 16-ą. Jame pavaizduota vieno tuomet modernių Lietuvos skulptorių Juozo Zikaro sukurta skulptūra „Laisvė“. Ji sukurta dar 1921 m., o 1989-ųjų vasario 16-ą iškilmingai atidengta Kaune, Karo muziejaus sodelyje. Ten ją galima pamatyti ir dabar.

Nuo 1993 metų pradėta leisti pašto ženklų serija, kurioje įamžinti visi 20 Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai. Šių pašto ženklų leidyba truko dešimt metų, iki 2003-ųjų. Kasmet pasirodydavo po du pašto ženklus, simboliškai jie visada būdavo išleidžiami vasario 16-ą . Visus juos kūrė dailininkas Jokūbas Zovė. Įdomi detalė, kad keliuose pašto ženkluose pašto ženklo nominalas, kuris paprastai būna išreikštas pinigine suma, yra nurodytas raidėmis – „A“, „B“ – ženklai buvo skirti naudoti pereinamuoju laikotarpiu, kai Lietuvoje buvo ruošiamasi lito įvedimui.

1998 metais vasario 16-ą, minint 80-tąsias Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo metines, kartu su pašto ženklais, kuriuose buvo vaizduojami signatarai, išleistas ir atskiras blokas, kurio pašto ženkle įamžintas Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekstas.

2008 metų vasario 16-ą išleistas dailininko S. Luzino kurtas pašto ženklas, kuriame vaizduojamas Jono Basanavičiaus portretas, o fone – stalas su pasirašytu Nepriklausomybės Aktu. Būtent J. Basanavičiui pirmininkaujant Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16-ą buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

2016 metų lapkritį, artėjant Lietuvos šimtmečiui, išleistas pirmasis pašto ženklų blokas, skirtas paminėti šiai ypatingai progai. Bloke įamžintas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho Jono Basanavičiaus portretas ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas – pašto ženkluose pavaizduotos pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės.

2018 metų vasarį, Lietuvos šimtmečio proga išleistas pašto ženklų blokas iš dviejų pašto ženklų. Viename jų įamžinti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namai, kitame – prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės skelbimo notifikavimo originalas.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.

Lietuvos pašto internetiniame puslapyje galima sužinoti apie jau išleistus pašto ženklus, taip pat susipažinti su būsimų pašto ženklų planu