2025-01-23

Penktadienį, sausio 24 d, Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtus pašto ženklus  „Baltų gentys. Žemaičiai“. Pašto ženklų nominalai – 0,10 Eur, 0,80 Eur, 2,00 Eur, tiražas – po 100 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Telšių pašte, adresu Plungės g. 4.

Baltų gentys – tęstinė pašto ženklų serija, kurią Lietuvos paštas pradėjo leisti 2024 metais. Praėjusiais metais buvo pristatyti aukštaičiams skirti pašto ženklai.

Ant žemaičių genčiai skirtų pašto ženklų pavaizduoti trys skirtingi archeologiniai radiniai – skliutakojė segė, laiptelinė segė ir kamanų apkalai. Prie jų yra nurodyta vietovė, kurioje jie buvo rasti ir apytikslis šių daiktų naudojimo amžius.

Žemaičių gentis V–VIII a. gyveno dabartinio Žemaitijos regiono centre. Šiaurės vakaruose jų kaimynais buvo kuršių, ties dabartine Taurage – skalvių, pietryčiuose ir rytuose – aukštaičių gentys.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia apie 15-20 pašto ženklų. Susipažinti su 2025 m. lietuviškų pašto ženklų leidybos ir antspaudavimų planu galima bendrovės tinklalapyje.

2024-12-31

2024 m. lapkritį sukako 50 metų, kai savo duris žiūrovams atvėrė pačioje sostinės širdyje iškilęs Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Ta proga „Lietuvos paštas“ išleido išskirtinį riboto tiražo pašto ženklą su teatro rūmų atvaizdu. Šį pašto ženklą įsigyti galima pačiame Operos ir baleto teatre.

LNOBT rūmų 50-mečiui dedikuotą pašto ženklą sukūrė dailininkas Liudas Parulskis. Jo miniatiūroje teatro pastatas įamžintas rakursu žvelgiant iš Vilniaus g. pradžios. 

Pagal architektės Elenos Nijolės Bučiūtės sukurtą projektą 1974 m. baigtas statyti teatras tapo pirmuoju specialiai operai ir baletui puoselėti skirtu pastatu Lietuvoje, mat tiek Kauno valstybinio muzikinio, tiek ir Vilniaus senojo teatro scenos šiems žanrams tebuvo pritaikytos. 

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, kai E. N. Bučiūtė pateikė savo architektūrinius pasiūlymus galutiniam teatro projektui parengti, jos darbas amžininkams atrodė įkvėptas modernios, itin drąsios tuometinei sovietmečio epochai avangardistinės dvasios. 

LNOBT rūmų statyba ir jų įrengimas užtruko dešimtmetį. Tuo laikotarpiu į darbą su jau kylančio teatro projektu įsitraukė ir architektės gyvenimo draugas – dailininkas, dizaineris Jurijus Markejevas, sukūręs originalius rūmų fasado apdailos ir interjerų elementus. 

„Operos teatras – anaiptol ne vien sienos ar jų architektūrinis grožis (nors svarbu ir tai). Kiekvienoje valstybėje, kiekviename mieste operos teatro pastatas būna miesto puošmena, reikšmingas jo centro akcentas. Nes opera visose valstybėse – tai kultūros centras, jos vedlė ir lyderė“, – pabrėžia LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė. 
 

2024-11-28

Jau rytoj, lapkričio 29 d. Lietuvos paštas išleidžia menininko Tomo Dragūno kurtus pašto ženklus  „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“. Pašto ženklų nominalai – 1,55 Eur ir 1,70 Eur, tiražas – 60 tūkst. vnt, ir 30 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Didžiosioms metų šventėms dedikuotus pašto ženklus šįmet puošia šiaudiniai sodai. Anot T. Dragūno, jų motyvas pasirinktas neatsitiktinai. Šis unikalus kultūrinis reiškinys, 2023 m. įrašytas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, puikiai atspindi įdomų ir originalų mūsų protėvių mąstymą.

„Taip pat sodai atlieka dekoratyvinę ir apeiginę reikšmę, susijusią su gerove bei dvasingumu, kas labai tinka  palinkėti per didžiausias metų šventes. Įvairiomis progomis šiaudų sodais buvo puošiamos gyvenamosios erdvės, taip pagražinant žmonių kasdienybę ir namus, kuriant šventinę nuotaiką. Tikiu, kad toks pašto ženkliuko dizaino temos pasirinkimas atkreips viso pasaulio dėmesį į šią ypatingą lietuvišką tradiciją“, – sako T. Dragūnas.

Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams skirtus pašto ženklus Lietuvos paštas leidžia kasmet nuo 1994 m. Dažniausiai jie būna paskutiniai kalendoriniais metais išleidžiami pašto ženklai.

Nuo lapkričio 29-osios didžiuosiuose pašto skyriuose tai pat bus galima įsigyti ir 2024 m. pasirodžiusių lietuviškų pašto ženklų rinkinį. Iš viso šiais metais Lietuvos paštas išleido 18 pašto mokos ženklų.

2024-10-03

Penktadienį, spalio 4 d, Lietuvos paštas išleidžia menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą  „Pasaulinei pašto sąjungai – 150 metų“. Pašto ženklo nominalas – 1,70 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) buvo įkurta 1874 m. spalio 9 dieną Šveicarijos sostinėje Berne. Būtent ši diena buvo paskelbta Pasauline pašto diena 1969 m. Japonijos sostinėje Tokijuje vykusiame Pasaulinės pašto sąjungos kongrese. 

Pagrindiniu PPS tikslu yra sklandaus pašto tarnybų darbo užtikrinimas visame pasaulyje. Siekiama, kad visi turėtų teisę naudotis kokybiškomis pašto paslaugomis bei būtų sukurtos sąlygas tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai šioje srityje.

Naujasis pašto ženklas – jau antrasis, susijęs su minėta organizacija. 2022 m. rudenį buvo išleistas pašto ženklas Lietuvos narystės šimtmečiui Pasaulinėje pašto sąjungoje paminėti.

Šiuo metu Pasaulinei pašto sąjungai priklauso 192 valstybės.

2024-09-19

Penktadienį, rugsėjo 20 d, Lietuvos paštas išleidžia architekto Arūno Eduardo Paslaičio kurtą pašto ženklą, skirtą Čiobiškio dvarui. Pašto ženklo nominalas – 1,70 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt.

Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Širvintų pašte, adresu I. Šeiniaus g. 6.

Naujasis ženklas priklauso tęstinei pašto ženklų serijai „Lietuvos paveldas. Dvarai.“  

Širvintų rajono Čiobiškio kaime esantį dvarą XVI a. įkūrė Radvilų giminė. Pats dvaras yra slėnyje, esančiame Neries bei Musės upių santakoje.

Per savo vėlesnę istoriją šis statinys priklausė Švikovskių giminei, o vėliau Pilsudskiams. Pastariesiems valdant, XIX a pr., pradėti statydinti mūriniai dvaro sodybos pastatai.

Čiobiškio dvaras yra vienas išskirtiniausių klasicizmo stiliaus dvarų Lietuvoje. Manoma, kad Čiobiškio dvaro sodyba pastatyta pagal lietuvių klasicizmo pradininko Lauryno Gucevičiaus projektą.

Tarpukariu Čiobiškio dvaras atiteko nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir jame buvo įsteigta vaikų prieglauda, o po Antrojo pasaulinio karo mokykla-internatas. Nuo 1965 iki 2011 m. Čiobiškio dvare veikė specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.

Šiuo metu dvare organizuojami įvairūs kultūriniai ir šventiniai renginiai, konferencijos bei susitikimai.

2024-09-05

Penktadienį, rugsėjo 6 d., Lietuvos paštas išleidžia kūrybos studijos „Taktika“ dizainerių Nerijaus Keblio ir Manto Rimkaus kurtą pašto ženklą „Lietuvos sezonas Prancūzijoje“.

Pašto ženklo nominalas – 1,70 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu ženklo išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 – šį rudenį įvyksianti partneryste tarp Lietuvos ir Prancūzijos kuriama programa, kuri įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindins Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra. Šio projekto programą vienija idėja „Kitas tas pats“ (pranc. se voir en l’autre): kvietimas per projekto veiklas Prancūzijoje pamatyti save kitame.

„Esame laimingi, kad rengiantis Lietuvos sezonui Prancūzijoje užsimezgė ne viena tarpinstitucinė partnerystė, tarp jų ir su Lietuvos paštu, kurio kvietimu galime įprasminti projektą ir išleisti proginį pašto ženklą. Džiaugiamės, kad ženklas atspindi sezono, pavadinto „Kitas tas pats“, estetiką ir pagrindinę žinutę – empatija auginama pažinimo būdu, būtent sezonu ir kviečiame dvi šalis arčiau vienai su kita susipažinti“, – sako dr. Virginija Vitkienė, Lietuvos sezono Prancūzijoje komisarė.

Lietuvos sezonui Prancūzijoje sukurtas grafinis identitetas atsispiria nuo vienybės idėjos, kuri kalba apie pagrindines projekto vertybes – bendradarbiavimą, ryšį, kaimynystę, palaikymą. Neatsitiktinės ir jame naudojamos spalvos – gyvų atspalvių žalia ir mėlyna – atkeliaujančios iš gamtos, kurią puoselėja ir vertina abejose šalyse. Studija „Taktika“ pagrindiniu identiteto akcentu pasiūlė liniją kaip jungties simbolį, kuri iliustruoja ir sezono šūkį „Kitas tas pats“, sujungiant viena kitos panašumus iš naujo atrasiančias valstybes.

Naujajame pašto ženkle panaudota nuotrauka iš fotografių Kristinos Gulbinaitės ir Ilmės Vyšniauskaitės nuotraukų serijos, jos centre – šiuolaikinio šokio įgalintas, veržlus ir muzikalus kūnas.

„Sukurti dizainą Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 pašto ženklui – tai ne tik įvertinimas bei įdomi užduotis, bet ir iššūkis. Norėjome, kad šiame mažame formate tilptų esminiai projekto identiteto elementai:  logotipas, vienybės idėjas lydinčios ryškios spalvos ir kampanijoje matoma judančio žmogaus figūrai.  Tikimės, kad pašto ženklas padės nukeliauti daugybei laiškų ir linkėjimų“ , – sako ženklo autoriai Nerijus Keblys ir Mantas Rimkus.

Lietuvos sezonas Prancūzijoje sujungs įvairias kultūros ir meno sritis bei per tris mėnesius plačiai pasklis po Prancūziją: nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 dienos Prancūzijoje Sezono renginiai vyks daugiau nei 30-yje miestų. Partnerysčių projektus Sezone pristatys apie 130 Prancūzijos ir panašiai tiek Lietuvos kultūros organizacijų. Programoje –  daugiau nei 200 renginių, dalyvauja daugiau 500 menininkų, atlikėjų, ekspertų. Renginiuose laukiama daugiau nei pusės milijono žiūrovų ir lankytojų.

2024-08-08

Jau rytoj, rugpjūčio 9 d., Lietuvos paštas išleidžia dailininko grafiko Aleksandro Lukjančuko kurtą pašto ženklą „Lietuvos kurortai. Birštonas“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Birštono pašte, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 14.

Naujas pašto ženklas – trečiasis, skirtas Lietuvos kurortams. Anksčiau jau yra pasirodę Druskininkams ir Palangai dedikuoti pašto ženklai.

Ant ženklo vaizduojamas seniausios Birštone, „Tulpės“ sanatorijos, pastatas.

Kurortas Birštono teritorijoje buvo įkurtas XIX a. antroje pusėje – tuomet čia ne tik pradėti tirti druskingi mineraliniai šaltiniai, bet ir pradėtos statyti gydyklos ir vasarnamiai.

Tarpukariu Lietuvos Raudonasis kryžius pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo modernizuoti kurortą, jame įrengiant dumblo vonias, vandentiekį, kanalizaciją bei elektros apšvietimą. Tokiu būdu Birštonas buvo atgaivintas, jame atsirado sanatorijų, purvo vonių ir mineralinio vandens gydyklų.

Įdomus, bet retam žinomas faktas – 1945 m. Birštone esančioje Baltojoje viloje gydėsi iš koncentracijos stovyklos grįžęs rašytojas Balys Sruoga. Būtent Birštone ir buvo parašytas garsusis jo kūrinys „Dievų miškas“.

Neatsiejama Birštono dalis – jame išgaunamas mineralinis vanduo. Šįmet sukanka 145 metai nuo kurorte atrast mineralinio vandens šaltinio „Viktorija“, vėliau pavadinto „Vytauto“ vardu. Lygiai prieš 100 metų šis mineralinis vanduo buvo išpilstytas į butelius, tiesa, tai buvo daroma tuometėje sostinėje Kaune. 1964 m. tai buvo pradėta  pačiame Birštone, kur iki šiol veikia seniausia Lietuvoje mineralinio vandens pilstymo įmonė.

2024-07-25

Jau rytoj, liepos 26 d., prekyboje pasirodys 2024 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtas lietuviškas pašto ženklas. Menininko Tomo Dragūno kurto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 25 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, esančiame Totorių g. 8.

Ant naujojo pašto ženklo pavaizduotas breiką šokantis žmogus – aliuzija į naujausią olimpinę sporto šaką. Joje Lietuvai atstovaus Dominika Banevič-Bgirl Nicka, laikoma viena iš šiųmečių mūsų šalies olimpinių vilčių iškovoti aukso medalį.

Iš viso XXXIII Olimpiadoje Lietuvai atstovaus 50 sportininkų, rungtyniaujančių 13 sporto šakų. Šiųmetė olimpiada bus jau dešimtoji, kurioje dalyvaus Lietuvos delegacija.

Vasaros olimpinės žaidynės į Paryžių sugrįš praėjus lygiai šimtui metų nuo čia 1924 m. vykusios olimpiados. Be to, jos bus šeštos olimpinės žaidynės, kurias yra rengusi Prancūzija.

Iš viso Paryžiaus vasaros olimpiadoje rungsis virš 10 tūkst. sportininkų iš 206 valstybių. Šio sporto renginio atidarymo ceremonija vyks jau liepos 26 d. vakare.

Olimpinėms žaidynėms dedikuoti pašto ženklai – lietuviškosios filatelijos tradicija. Tokie ženklai pasirodo tiek prieš žiemos, tiek prieš vasaros olimpiadas.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia apie 25–27 pašto ženklus.

2024-07-18

Penktadienį, liepos 19 d., Lietuvos paštas išleidžia autorių Antano Jankausko ir Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Lietuvos filatelistų sąjungai – 100 metų“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 25 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

Lietuvoje pašto ženklus pradėta rinkti ir kolekcionuoti XIX a. pabaigoje. Susidomėjimas filatelija mūsų šalyje padidėjo 1918 m. atspausdinus pirmuosius lietuviškus pašto ženklus. Na, o 1924 m. buvo įkurta ir Lietuvos filatelistų draugija, o 1926 m. – Lietuvos filatelistų būrelis.

„Pašto ženklai savo aktualumo ir patrauklumo nepraranda ir skaitmeniniame amžiuje. Vien tik per praėjusius metus Lietuvoje buvo įsigyta apie 1,5 mln. vienetų pašto ženklų, o dalis jų papuošė ne tik siunčiamus laiškus ir atvirlaiškius, bet ir atrado vietą filatelistų kolekcijose. Siekiame, kad lietuviški pašto ženklai ne vien tik atspindėtų mums visiems svarbius įvykius ar reiškinius, bet ir būtų patrauklūs savo estetine verte“, – sako Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–27 pašto ženklus. Temas, kurios vaizduojamos ant pašto ženklų, kasmet patvirtina Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Ji atrenka visai šaliai svarbius objektus, istorinių įvykių minėjimus ar reiškinius.

Filatelijos ištakos siekia XIX a. vidurio Jungtinę Karalystę, būtent šioje šalyje 1840 m. buvo išleisti pirmieji pašto ženklai. Nuo XIX a. pab. visame pasaulyje organizuojamos kasmetinės filatelijos tarptautinės parodos, leidžiami specialūs periodiniai leidiniai ir katalogai.

Be to, kiekviena šalis kasmet išleidžia metinį pašto ženklų katalogą, kuriame galima rasti visus tais metais šalyje pasirodžiusius pašto ženklus. Ne išimtis ir Lietuva – metinius pašto ženklų rinkinius galima rasti ir nusipirkti Lietuvos pašto tinklalapyje adresu eparduotuve.post.lt. Be to, jau nuo liepos pabaigos ženklų rinkiniais bus prekiaujama ir pašto skyriuose, kurie įsikūrę prekybos centruose.

2024-06-27

Jau rytoj, birželio 28-ąją, prekyboje pasirodys menininkės Irmos Balakauskaitės kurtas pašto ženklų blokas „Dainų šventei – 100 metų“. Tai pirmasis Lietuvoje pašto ženklų blokas su QR kodu, kurį nuskenavus atsiduriama oficialiame dainų šventės tinklalapyje www.dainusvente.lt. 
Autorė pašto ženklų bloke panaudojo Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotraukas.

Pašto ženklų nominalas – 4x1,55 Eur, tiražas – 7 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus Senamiestyje esančiame pašto skyriuje, įsikūrusiame Totorių g. 8.

Dainų šventei dedikuotas pašto ženklas bus jau 900-asis, išleistas po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

„Dainų šventės šimtmetis yra įamžinamas daugybe iniciatyvų, smagu, kad kai kurios iš jų išliks ir pasibaigus renginiams, – sakė 2024 m. Dainų šventės komunikacijos vadovė Ieva Krivickaitė. – Ruošdamiesi šventės šimtmečiui matome, kaip žmonės brangina šeimose likusias praėjusių švenčių programėles, ženklelius, nuotraukas – šie objektai žymi ne tik šventės, bet ir jose dalyvaujančių šeimų istoriją. Gali būti, kad šimtmečiui skirtą pašto ženklų bloką po daugybės metų taip pat brangins šių metų šventėje dalyvavusių žmonių artimieji, šventės tyrėjai ir mylėtojai.“

Tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje bei Estijoje vykstančių Dainų švenčių tradiciją 2003 m. UNESCO pripažino vienu iš pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų. 

Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė įvyko prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūtį tuometėje sostinėje Kaune, Žaliakalnyje. Joje dalyvavo apie 3000 dainininkų, o chorai sudainavo 36 dainas.

Laiku bėgant, dainų šventės darėsi vis populiaresnės ir gausesnės tiek dalyvių, tiek ir žiūrovų skaičiumi. Rekordiškas dalyvių skaičių užfiksuotas 2009 m. surengtoje XVIII Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje. Į ją atvyko daugiau kaip 40 tūkst. dalyvių (1570 kolektyvų), iš kurių buvo 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, apie 1000 lietuvių atvyko iš 16 pasaulio šalių. 

Šįmet jubiliejinė Lietuvos Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ vyks birželio 29 – liepos 6 d. Šių metų šventės temą įkvėpė įprastai Dainų šventėje skambantis repertuaras, kurio didelė dalis skirta gamtai, jos ciklams ir reiškiniams.

Savaitę truksiantis didžiausias šalies kultūros įvykis kvies kartu švęsti ne tik Dainų šventės 100 metų sukaktį, bet ir įtrauks į gausybę renginių – nuo Pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų dienos, Ansamblių vakaro, Šokių dienos, liaudies dainomis skambančios Folkloro dienos, istoriją menančios Teatro dienos, vario audrą keliančio pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto iki tūkstančius balsų ir širdžių vienijančios Dainų dienos.