Penktadienį, lapkričio 25 d., Lietuvos paštas išleidžia du dailininko iliustratoriaus Dovydo Bakšio kurtus pašto ženklus, skirtus Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Pašto ženklų nominalai – 0,55 ir 0,95 Eur, tiražas atitinkamai – 100 tūkst. vnt. ir 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

„Pirmajame pašto ženkle pavaizdavau Vilniaus senamiestį, kadangi jis jaukiai perteikia kalėdinę dvasią. Tai gyvenimiškas pašto ženklas, kuriame galite matyti praeivius, traukiančius link bažnyčios, ir vaikų išdaigas. Antrajam pašto ženklui buvo pasirinktas pasakos motyvas, kviečiantis sugrįžti į vaikystę, susiburti visiems kartu“, – apie šiųmečių šventinių pašto ženklų dizainą pasakoja D. Bakšys.

Kalėdiniam laikotarpiui skirtus pašto ženklus Lietuvos paštas išleidžia kasmet nuo 1994 m. Juose atsispindi patys įvairiausi su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais susiję atributai ir simboliai. Štai praėjusiais metais šventiniuose pašto ženkluose buvo pavaizduoti elnias devyniaragis ir dovana, 2019 m. kūčiukai ir aguonų pienas, o 2018 m. nuspręsta įamžinti apelsiną bei imbierinį sausainį.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 
 

Kaip atrodytų vaiko sukurtas pašto ženklas? Ieškoti atsakymo į šį klausimą ėmėsi Lietuvos paštas, nusprendęs pakviesti visus 3-16 metų amžiaus vaikus dalyvauti naujame konkurse ir sukurti savąjį pašto ženklą. Pastarojo tema –  „Mano augintinis“. 

Konkurso sąlygos itin paprastos. Tereikia griebti pieštuką, flomasterį, dažus ar kitą piešimo priemonę ir pasitelkus visą turimą fantaziją ant popieriaus lapo įamžinti mylimiausią gyvūną, kuris ir puoštų naująjį pašto ženklą – kačiuką, šuniuką, akvariume gyvenančias žuvytes, ponį ar kitą augintinį.

„Kiekvienas pašto ženklas yra ir šalį bei jos gyventojus atspindintis atributas. Šį kartą į jo kūrimo procesą nusprendėme pakviesti ir vaikus. Tokiu būdu tikimės ne tik išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, kurio jie tikrai nestokoja, bet ir galbūt paskatinti susidomėjimą kartais egzotiškai skambančia filatelijos sritimi.  Todėl visus, neabejingus piešimui vaikus raginame būti aktyviais dalyviais, o skleisti žinią apie konkursą kviečiame ir vaikų mokytojus bei šeimos narius“, – sako Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Konkursui pateiktus vaikų pašto ženklų piešinius vertins Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Su laimėtoju arba jo atstovu bus sudaryta autorinė sutartis bei išmokėtas honoraras.  

Kadangi pašto ženklo kūrimo tvarka turi atitikti tam tikrus specifinius reikalavimus, visi dalyviai kviečiami susipažinti su pašto ženklo kūrimo ir darbo pateikimo komisijai reikalavimais. Juos galite rasti filatelijai skirtame Lietuvos pašto svetainės polapyje. 

Darbus kviečiame siųsti iki 2022 m. lapkričio 28 d., elektroniniu paštu manozenklas@post.lt.
 
Per metus Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Pagrindinė bendrovės misija – būti Lietuvą su pasauliu jungiančiu patikimu siuntų pristatymo ir laiškų siuntimo partneriu.  
 

Penktadienį, spalio 7 d. Lietuvos paštas išleidžia dizainerės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą tema ,,Iš pašto istorijos“. Pašto ženklo nominalas – 0,60 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Naujasis pašto ženklas skirtas Lietuvos narystės šimtmečiui Pasaulinėje pašto sąjungoje paminėti. Mūsų šalis į šią organizaciją įstojo 1922 m. sausio 1 dieną, o savo narystę atkūrė po Nepriklausomybės atgavimo, 1992 m.

Paštas yra viena iš labiausiai per praėjusį amžių dėl technologijų pažangos paveiktų paslaugų. Ir nors popierinius laiškus ilgainiui masiškai pakeitė elektroninis paštas, tačiau tradicinės pašto paslaugos neabejotinai tebeturi ištikimą savo vartotojų ratą.

Pavyzdžiui, nepaisant pašto transformacijos, popieriniai atvirukai vis dar neišeina iš mados, o jų pardavimai šventiniu laikotarpiu visada išauga. Kita ypatingu lojalumu tradicinėms pašto paslaugoms pasižyminti grupė – pašto ženklus kolekcionuojantys ir jais besimainantys filatelistai iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) buvo įkurta 1874 m. spalio 9 dieną Šveicarijos sostinėje Berne. Būtent ši diena buvo paskelbta Pasauline pašto diena 1969 m. Japonijos sostinėje Tokijuje vykusiame Pasaulinės pašto sąjungos kongrese.  

Pagrindiniu PPS tikslu yra sklandaus pašto tarnybų darbo užtikrinimas visame pasaulyje. Ši organizacija siekia, kad visi naudotojai turėtų teisę naudotis kokybiškomis pašto paslaugomis visoje jų teritorijoje už prieinamą kainą bei sukurti palankias sąlygas tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai šioje srityje.

Šiuo metu Pasaulines pašto sąjungas priklauso nariai iš nariai iš 192 šalių.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas kviečia dailininkus, meno studijų krypties studentus bei kitus kūrėjus dalyvauti kūrybiniame konkurse – kurti iliustracijas pašto ženklams net devyniomis skirtingomis temomis. Menininkų darbais iliustruoti pašto ženklai bus išleisti 2023 metais. Darbų laukiama dar iki šių metų lapkričio 18 dienos.

Pašto ženklas – tai ne tik išankstinė apmokėjimo už siuntimą priemonė, bet ir  šalies ambasadorius, kuris atspindi mūsų šaliai svarbius įvykius. Visuomenės, šiuo atveju, menininkų įsitraukimas labai svarbus ir galintis nulemti, kaip atrodys Lietuvos pašto ženklai. Kviečiame nedvejoti ir tapti pašto ženklų autoriais.

Menininkai kviečiami kurti šiomis temomis:

• Vilniaus miestui – 700 metų
• Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis
• Jurgio Baltrušaičio 150-osios gimimo metinės
• Lietuvos raudonoji knyga
• Lietuvos kurortai. Druskininkai
• Lietuvos skalikas
• Edukacinei komisijai – 250 metų
• Šiuolaikinis lietuvių menas. Šokis
• Šv. Kalėdos ir Naujieji metai

Konkursui pateiktus pašto ženklų projektus nagrinės ir vertins Pašto mokos ženklų leidybos komisija, į kurios sudėtį patenka menininkai, istorikai ir filatelijos žinovai. Geriausiai temas atspindėjusiems ir pasižymintiems meninio sprendimo originalumu, menininkams bus skirtos piniginės premijos nuo 150 iki 900 Eur.

Su konkurso laimėtojais, kurių projektai bus atrinkti spausdinti, bus sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutartys. O už pašto ženklą ir papildomą filatelinę produkciją, pavyzdžiui, pirmos dienos voką ir pirmos dienos datos spaudą, bus išmokami nustatyti papildomi autoriniai honorarai.

Daugiau informacijos apie konkursą ir jo sąlygas čia.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, rugsėjo 16 d. Lietuvos paštas išleidžia menininko Tomo Dragūno kurtą pašto ženklą Lietuvoje saugomam paukščiui kukučiui. Pašto ženklo nominalas – 0,85 Eur, tiražas – 35 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Naujasis pašto ženklas priklauso „Lietuvos raudonosios knygos“ serijai. Po vieną ar kelis pašto ženklus, kuriame vaizduojami mūsų šalyje saugomi reti gyvūnai ar augalai, pasirodo kasmet nuo pat 1991 m.

Uputis, kukucis, luputis – tokiais pačiais įvairiausiais vardais kukutis yra vadinamas skirtinguose Lietuvos regionuose. Šis margais sparnais ir pašiaušta skiautere išsiskiriantis paukštis labiausiai paplitęs Dzūkijoje – būtent čia gyvena didžiausia lietuviškosios kukučių populiacijos dalis. Maža to, dzūkai 2015 m. jam suteikė ir regiono paukščio titulą.

Įdomi detalė ir ta, kad nacionaliniu paukščiu kukutį yra išrinkęs ir Izraelis. Taip, minint 60-ąsias šios valstybės nepriklausomybės metines, nusprendė specialioje apklausoje savo balsą atidavę izraeliečiai.

Nors ryški ir išsiskirianti kukučio išvaizda patraukia žmonių dėmesį, tačiau pats paukštis, anot gamtininkų, į juos dėmesio beveik nekreipia. Tai judrus ir ganėtinai drąsus paukštis, itin mėgstantis vietoves su neaukšta žole.

Neretas atvejis, kuomet kukutis įsikuria žmonių gyvenamose sodybose, o lizdus šie paukščiai suka pačiose įvairiausiose vietose, pradedant drevėmis ir išpuvusiais kelmais, baigiant pastatų plyšiais, pastogėmis ar inkilais.

Lietuvoje į šalies raudonąją knygą kukutis buvo įtrauktas dar 1989 m.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 18 d. Lietuvos paštas kviečia į proginį antspaudavimą tema ,,Lietuvos karaimams – 625 metai“. Antspaudavimas vyks Trakų pašte, įsikūrusiame Vytauto g. 22. Tą pačią dieną bus pristatytas ir karaimų įsikūrimo mūsų šalyje metinėms skirtas atvirlaiškis.

2022-ieji Lietuvoje yra paskelbti karaimų metais, kadangi sukanka 625 metai nuo to laiko, kuomet kunigaikščio Vytauto pakviesti karaimai įsikūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šio jubiliejaus minėjimas šiemet yra prasmingas ne vien karaimams, bet ir visai Lietuvai – karaimai yra integrali mūsų daugiatautės šalies kultūros bei istorijos dalis.

Proginiame pašto spaude matomas Karaimų metų logotipas, įkvėptas tradicinės šios tautos ornamentikos, bei visiems karaimams svarbių simbolių kontūrai – pilies, kenesos, karaimų herbo ir Gediminaičių stulpų. Spaude taip pat svarbus yra ir Trakų paminėjimas, mat šis miestas neretai laikomas viso pasaulio karaimų sostine. Rugpjūčio 18 d. būtent Trakuose prasidės ir itin reikšmingas karaimų bendruomenei įvykis – Tarptautinis karaimų suvažiavimas.

Tuo tarpu proginiame atvirlaiškyje matomi papuošimai išryškina karaimų herbą bei augalinius ornamentus, kuriuos pagal tradicinius šaltinius sukomponavo karaimas dizaineris Garri Babadžan.

Lietuvos paštas jau ne pirmą sykį karaimų bendruomenę įtraukia į pašto atributus. 2014 m. apyvartoje pasirodė net du pašto ženklai, kuriuose pagerbti karaimai. Viename jų pavaizduotas pasaulinio garso orientalistas, karaimų muziejaus įkūrėjas Seraja Šapšalas, kitame – Vilniuje esantys karaimų maldos namai kenesa.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Penktadienį, rugpjūčio 12 d. Lietuvos paštas išleidžia grafikės, tapytojos Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą lietuviškam desertui šakočiui. Pašto ženklo nominalas – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Tai jau antrasis U. Žilytės kurtas pašto ženklas Lietuvos kulinarinio paveldo tema. Ji nupiešė ir 2020 m. išleistą pašto ženklą šaltibarščiams.

Apie šakočio kepimą Europos šalyse jau yra žinoma nuo XV a. Jį kepdavo vienuoliai, kurie šio skanumyno gamybos receptus laikė paslaptyje. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje šiuo metu egzistuoja net apie 60 skirtingų šakočio receptų, todėl jie gali skirtis ir savo išvaizda, ir skoniu.

Pagrindiniai lietuviško šakočio ingredientai – kvietiniai miltai, cukrus arba medus, kiaušiniai bei grietinė.

Manoma, kad šis saldumynas į Lietuvą iš Vokietijos atkeliavo XIX a. antroje pusėje, kuomet jį pradėta kepti pirmiausiai dvaruose ir klebonijose. Kai kuriuose Lietuvos regionuose jis vadinamas ragiumi, raguotiniu arba bankuchenu – pastarasis žodis kilęs nuo vokiškio šio deserto pavadinimo Baumkuchen (medis-pyragas).

Šakočiai yra vieni iš garsiausių Lietuvos kulinarinio paveldo kepinių, kurie itin dažnai sutinkami ant vestuvių, krikštynų ar jubiliejų vaišių stalo. Maža to, 2015 m. mūsų šalyje per dvi valandas buvo iškeptas ir didžiausias šakotis visame pasaulyje, kuris įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Jo svoris siekė 85,8 kg, o aukštis 3 m. 72 cm. Iš viso jam pagaminti buvo sunaudota 1700 kiaušinių, 64 kg miltų, 48 kg cukraus, 45 kg sviesto ir 29 kg grietinės.

Penktadienį, liepos 22 d. Lietuvos paštas išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą, skirtą laivui ,,Sūduvis“. Pašto ženklo nominalas – 0,65 Eur, tiražas – 25 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7.

Tai – jau antrasis pašto ženklas Lietuvos jūrinės istorijos tema. Pernai Lietuvos paštas išleido pašto ženklą motoriniam būrlaiviui ,,Jūratė“.

„Sūduvis“ priklauso „Lindau“ minų traluotojų klasių laivams, kurių paskirtis – minų paieška, identifikavimas ir sunaikinimas. Laivas unikalus tuo, kad per savo istoriją buvo eksploatuojamas pagal paskirtį bei išlaikė autentišką veikiančią įrangą.

22 metus Lietuvos karinėse jūrų pajėgose tarnavęs „Sūduvis“ dalyvavo įvairiose tarptautinėse ir nacionalinėse pratybose ir operacijose, taip pat NATO projektuose.

Šį laivą Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms 1999 m. padovanojo Vokietija. Pastarosios šalies jūrų pajėgose laivas M1071 „Koblenz“ vardu tarnavo net nuo 1958 m. 

2021 m. „Sūduvis“ baigė savo 63 metus trukusią tarnybą ir buvo perduotas Lietuvos jūrų muziejui. Šiuo metu muziejumi virtęs laivas yra prišvartuotas nuolatinėje stovėjimo vietoje Klaipėdoje, Danės upėje prie Pilies tilto.

Šiandien prasideda prekyba Lietuvos pašto kartu su „Laisvės TV“ išleistais asmeniniais pašto ženklais, skirtais Ukrainai dovanojamam bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“. Ta proga Lietuvos paštas ir „Laisvės TV“ inicijuoja akciją – kviečia panaudoti ką tik išleistą pašto ženklą rašant laiškus šalių lyderiams ir tarptautinių institucijų atstovams. Taip siekiama pasiųsti jiems žinutę-raginimą sekti mažos, bet vieningos šalies pavyzdžiu ir imtis daugiau iniciatyvos prisidedant prie pagalbos Ukrainai. 

Prie akcijos prisijungė ir savo laiškus rašys žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Andrius Tapinas, televizijos ir radijo laidų vedėja, rašytoja, komunikacijos specialistė Viktorija Urbonaitė, „Geležinė lapė“, žurnalistė, redaktorė, laidų vedėja Rita Miliūtė ir kiti.

„Pašto ženklai yra ne tik maži meno kūriniai, įamžinantys įvykius, asmenybes, idėjas. Pati pirminė jų paskirtis – rašyti ir siųsti laiškus, perduoti žinutę. Šia akcija būtent tai ir norime padaryti – perduoti žinutę šalių lyderiams ir tarptautinių institucijų atstovams: jei Lietuvos žmonės gali, galite ir jūs“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Prie akcijos raginami jungtis visi norintys. Nebūtina laišką rašyti pačiam, galima pasinaudoti prie akcijos prisijungusių žymių Lietuvos žmonių tekstais, juos atspausdinus dėti į voką ir užklijavus „Bayraktar“ pašto ženklą išsiųsti. Laišką rekomenduojama rašyti anglų ar adresato šalies kalba.

Išleistas pašto ženklas skirtas įamžinti Lietuvos žmonių vienybę, išreikštą per neeilinę pilietinę iniciatyvą, kurios metu „Laisvės TV“ su Lietuvos gyventojų pagalba vos per 3,5 dienos surinko 5 mln. eurų sumą Ukrainai skirtam bepiločiam orlaiviui. „Laisvės TV“ socialiniuose tinkluose pasidalinta galimo pašto ženklo vizualizacija atkreipė Lietuvos pašto dėmesį ir nuspręsta idėją realizuoti. Pašto ženklo dizainą sukūrė skaitmeninės rinkodaros agentūros „What about“ komanda. 

Pašto ženklu prekiaujama visuose didžiųjų miestų pašto skyriuose ir Lietuvos pašto elektroninėje parduotuvėje. Pirkdamas pašto ženklą pusę sumos pirkėjas skiria organizacijai VšĮ „Mėlyna ir geltona“ („Blue/Yellow“).

Laiškų pavyzdžiai ir galimų adresatų sąrašas:

Geležinės lapės laiškas Vokietijos Kancleriui LT-EN

Ritos Miliūtės laiškas Prancūzijos Prezidentui LT-EN

Viktorijos Urbonaitės Atviras laiškas Prancūzijos Prezidentui LT-EN

Andriaus Tapino laiškai Prancūzijos Prezidentui Emanueliui Makronui ir Vokietijos Kancleriui Olafui Šolcui

Šalių vadovų ir institucijų adresai

Penktadienį, birželio 3 d., Lietuvos paštas išleidžia Dovilės Vilimavičiūtės kurtą pašto ženklą, skirtą Pasaulinės aplinkos apsaugos dienai. Pašto ženklo nominalas – 0,70 Eur, tiražas – 20 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Pasaulinės aplinkos apsaugos diena kasmet minima birželio 5-ąją. Prieš 50 metų, 1972-aisiais, šią dieną paskelbė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinė Asamblėja, siekdama paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Būtent birželio 5 d. 1972 m. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti. Konferencijoje dalyvavę 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovų sutiko, kad ekosistemos ir gamtos ištekliai privalo būti išsaugoti ateities kartoms. Po konferencijos sukurta JTO aplinkos apsaugos programa.

Šiuo metu su aplinkos apsaugos iššūkiais susiduria visas pasaulis, jaučiama stipri klimato kaitos įtaka, per didelis gamtos išteklių naudojimas, ekosistemų irimas. 

Siekdamas atkreipti dėmesį į svarbias aplinkos problemas Lietuvos paštas paskyrė vieną iš šiemet išleidžiamų pašto ženklų aplinkos temai. Ji yra asmeniškai svarbi ir pačiai organizacijai – Lietuvos paštas prisiima atsakomybę už savo daromą poveikį aplinkai ir siekia jį mažinti investuodama į veiklos optimizavimą, modernizavimą bei aplinkai draugiškų sprendimų diegimą visuose veiklos procesuose. Nuo 2021 m. Lietuvos paštas prisijungė ir prie visuotinio tikslo mažinti CO2 emisijas. Siekis – iki 2025 m. jas sumažinti 25 proc. 

Išleidžiamas Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai skirtas ženklas yra tarsi priminimas ir paraginimas organizacijoms, įmonėms, bendruomenėms ir žmonėms prisidėti prie bendrų aplinkos apsaugos iššūkių sprendimo. 

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.