2022-03-21

Lietuvos paštas jungiasi prie kitų pasaulio paštų ir kviečia palaikymą Ukrainai išreikšti unikalia, visame pasaulyje pažįstama forma – sukurti pašto ženklą Ukrainos laisvės gynėjams. Bendrovė skelbia konkursą ir kviečia visus norinčius siūlyti savo idėjas pašto ženklo iliustracijai. Idėjų laukiama iki kovo 31 d. Atrinktas vienas darbas papuoš gegužės mėnesį planuojamą išleisti specialų pašto ženklą. Įsigyjant šį pašto ženklą dalis lėšų bus skiriama VšĮ „Mėlyna ir geltona“ („Blue/Yellow“).

„Pašto ženklas nėra tik būdas apmokėti laiško ar atvirlaiškio kelionę. Pašto ženklai reprezentuoja šalį ir jos žmones, atspindi svarbiausius šalies įvykius bei pasiekimus, šalies vertybes, kultūrą. Tai, ką šiuo metu išgyvena Ukrainos žmonės – šių dienų herojai, kasdien drąsiai ginantys savo laisvę, palietė daugelio lietuvių širdis, nepaprastai mus suvienijo. Pašto ženklas Ukrainos laisvės gynėjams bus ne tik unikali jų palaikymo forma, bet kartu ir priminimas, kad Lietuvai laisvė yra be galo brangi, mes ne tik palaikome Ukrainos žmones, bet ir suprantame, ką reiškia ginti šalies nepriklausomybę“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Lietuvos pašto skelbiamame konkurse kviečiami dalyvauti visi norintys. Kūrėjų darbų laukiama iki š. m. kovo 31 d. Darbus galima pateikti el. formatu.

Pašto ženklas yra oficiali tarptautinė mokėjimo už siuntimo paslaugas priemonė, todėl labai svarbu, kad konkurso dalyvių pateikiamos idėjos atitiktų pašto ženklui keliamus reikalavimus. Su oficialiomis konkurso taisyklėmis bei kita svarbia informacija galima susipažinti čia.

Galutinį konkurso laimėtoją rinks Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kuri atsakinga už visų Lietuvoje leidžiamų pašto ženklų projektų atrinkimą. Pašto ženklą planuojama išleisti š. m. gegužės 6 d. 

2026-10-22

Rytoj, spalio 23 d., Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos. Dr. Birutė Galdikas“. Juo įamžinamas pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuvių kilmės mokslininkės, antropologės ir gamtosaugininkės indėlis į primatologiją, orangutanų tyrimus ir nykstančių atogrąžų miškų apsaugą.

Naujojo pašto ženklo nominalas 2,35 Eur, tiražas – 15 tūkst. egzempliorių. Pirmosios dienos datos spaudu ženklas bus antspauduojamas jo išleidimo dieną Kauno „Akropolio“ pašto skyriuje, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49.

Birutė Galdikas gimė 1946 m. karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Vėliau jos tėvai emigravo į Kanadą, Torontą, kur būsimoji mokslininkė ir užaugo.

Ji buvo viena žymiausių pasaulio primatologių, daugiau nei penkis dešimtmečius paskyrusi orangutanų tyrimams ir apsaugai. Jos mokslinė veikla tapo reikšminga pasaulinio mokslo dalimi, padėjusia geriau suprasti šių žmogbeždžionių elgseną, socialinį gyvenimą, ekologiją ir jų išlikimui kylančias grėsmes.

„Neseniai Vytauto Didžiojo universiteto organizuotoje konferencijoje, skirtoje dr. Birutės Galdikas 80-osioms gimimo metinėms paminėti, mokslininkės sūnus Frederickas Galdikas savo jaudinančioje kalboje paminėjo vieną iš mamos svajonių – kad jos viso gyvenimo darbas, tyrinėjant ir išsaugant orangutanus, būtų įamžintas Lietuvos pašto ženkle.

Mielai tapau šio mokslininkės noro „kurjeriu“ ir labai džiaugiuosi, kad Lietuvos pašto komanda taip noriai ir greitai ėmėsi jį įgyvendinti. Turime puoselėti tokių išskirtinių asmenybių palikimą, juk Dr. Birutė Galdikas yra įkvepiantis pavyzdys siekiant mokslo ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio jauniems žmonėms. Ši Lietuvos pašto ženklų serija, skirta įamžinti garsiems žmonėms, kilusiems iš Lietuvos, puikiai prisideda prie šios misijos“, – sako dr. Vladas Lašas, VDU atkūrimo iniciatyvos narys ir KTU garbės daktaras.

1971 m. Borneo saloje, Indonezijoje, pradėjusi ilgalaikius orangutanų tyrimus, B. Galdikas įkūrė „Camp Leakey“ tyrimų stovyklą. Joje mokslininkė dešimtmečius stebėjo orangutanus jų natūralioje aplinkoje, kaupė išsamius duomenis apie jų gyvenimą, elgseną, dauginimąsi, jauniklių auginimą ir santykį su aplinka.

B. Galdikas veikla neapsiribojo moksliniais tyrimais. Mokslininkė atkreipė pasaulio dėmesį į orangutanams kylančias grėsmes ir būtinybę išsaugoti jų natūralią gyvenamąją aplinką.

1986 m. B. Galdikas kartu su kolegomis įsteigė organizaciją „Orangutan Foundation International“ (OFI), kurios veikla skirta orangutanų ir jų natūralių buveinių apsaugai. Organizacija prisideda prie šių gyvūnų gelbėjimo, reabilitacijos ir grąžinimo į natūralią aplinką, taip pat prie atogrąžų miškų išsaugojimo.

Ant naujojo pašto ženklo panaudota būtent „Orangutan Foundation International“ priklausanti nuotrauka.

Tęsia iškilių lietuvių kilmės žmonių įamžinimo tradiciją

Naujasis pašto ženklas papildo Lietuvos pašto leidžiamą seriją „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“, skirtą asmenybėms, kurių darbai paliko ryškų pėdsaką pasaulio kultūroje, moksle ir visuomenėje.

Serijos pradžią 2016 m. žymėjo pašto ženklas, skirtas Jurgiui Mačiūnui, vienam iš tarptautinio avangardinio judėjimo „Fluxus“ pradininkų. 2017 m. seriją papildė ženklas, skirtas Algirdui Juliui Greimui, pasaulinio garso lietuvių kilmės kalbininkui ir semiotikui, reikšmingai prisidėjusiam prie šiuolaikinės semiotikos plėtros. 2021 m. išleistas pašto ženklas Marijai Gimbutienei, pasaulyje pripažintai lietuvių archeologei, išgarsėjusiai Europos priešistorės tyrimais ir archeomitologijos idėjomis.

2026-09-03

Lietuvos paštas tęsia Lietuvos kultūros paveldui skirtą pašto ženklų seriją ir šįkart kviečia prisiminti vieną iškiliausių šalies architektūros paminklų – Plungės dvarą.

Dailininkės Natalijos Vaišnorienės sukurtas ženklas bus išleistas rugsėjo 4 d., 15 tūkst. egzempliorių tiražu, jo nominalas 2,35 Eur. Pirmosios dienos datos spaudu ženklas bus antspauduojamas išleidimo dieną Plungės pašte, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 2.

Žemaitijos Versaliu vadinamas Plungės dvaras XIX amžiaus pabaigoje, valdant kunigaikščiams Oginskiams, tapo svarbiu kultūros centru. Mykolo Oginskio iniciatyva šiaurinėje parko dalyje iškilo dabartiniai dvaro rūmai, kuriuos suprojektavo vokiečių architektas Karlas Lorencas.

Centriniam rūmų pastatui buvo pasirinktas tuo metu madingas neorenesanso stilius, o aplink juos kuriamas dvaro ansamblis tapo neatsiejama Plungės kultūrinio gyvenimo dalimi. Dvare veikė ir M. Oginskio įkurta muzikos mokykla, kurioje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, vėliau tapęs viena ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių.

„Pašto ženklai leidžia trumpam sustabdyti istorijos akimirką ir ją išsaugoti ateičiai. Plungės dvaro istorija tam ypač tinkama. Tai ne tik įspūdingas kultūros paveldo objektas, bet ir vieta, susijusi su žmonėmis bei įvykiais, palikusiais ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Tęsdami dvarams skirtą pašto ženklų seriją norime priminti, kiek daug istorijų slypi mūsų šalies pavelde“, – sako Aušrutė Varnienė, Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė.

Šiandien buvusiuose kunigaikščio M. Oginskio rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, o dvaro ansamblis ir parkas yra vieni svarbiausių Plungės istorinių bei kultūrinių simbolių.

Plungės dvaro rūmams skirtas naujasis ženklas papildo tęstinę pašto ženklų seriją „Lietuvos paveldas. Dvarai“, skirtą skirtingiems šalies dvarams pristatyti ir įamžinti. Praėjusiais metais šioje serijoje buvo išleistas pašto ženklas, skirtas Širvintų rajone esančiam Čiobiškio dvarui.

2026-08-13

Penktadienį, rugpjūčio 14 d., Lietuvos paštas išleis pašto ženklą „Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris“. Šįkart, koks lietuviško kulinarinio paveldo simbolis atsidurs ant pašto ženklo, sprendė patys gyventojai.

Pašto ženklas, kurį sukūrė menininkė Giedrė Gabnienė, išleidžiamas 40 tūkst. egzempliorių tiražu, jo nominalas yra 1,65 Eur. Išleidimo dieną Vilniaus pašte, Totorių g. 8, vyks antspaudavimas pirmosios dienos datos spaudu.

Obuolių sūris ant pašto ženklo atsidūrė neatsitiktinai. Praėjusią vasarą Lietuvos paštui pakvietus balsuoti, kuo papuošti dar vieną pašto ženklą, gyventojai rinkosi iš trijų lietuviško kulinarinio paveldo produktų – obuolių sūrio, skilandžio ir giros. Daugiausia simpatijų sulaukė būtent obuolių sūris.

„Pašto ženklas yra nedidelis, bet labai toli keliaujantis Lietuvos kultūros ambasadorius. Todėl smagu, kad šį kartą jo temą išrinko patys žmonės. Obuolių sūris daugeliui yra neatsiejamas nuo lietuviško rudens, namų ir tradicijų, o dabar šis mūsų kulinarinio paveldo simbolis keliaus ir ant laiškų bei siuntų po visą pasaulį“, – sako Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

Obuolių sūris yra tradicinis lietuviškas desertas, gaminamas iš obuolių masės, kuri verdama ir džiovinama, kol tampa standi. Jis dažniausiai ruošiamas rudenį, kai soduose sunoksta obuoliai, o įvairūs šio skanėsto receptai neretai perduodami iš kartos į kartą.

Lietuvos paštas lietuvišką kulinarinį paveldą pašto ženkluose įamžina ne pirmą kartą. Ankstesniais metais ženkluose jau buvo pavaizduoti cepelinai, šakotis, šaltibarščiai, varškės sūris ir agurkai su medumi.

Naująjį pašto ženklą nuo rugpjūčio 14 d. bus galima įsigyti ne tik Lietuvos pašto skyriuose, bet ir bendrovės e. parduotuvėje.

2026-08-05

Rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą „Nidos dailininkų kolonija“. Tą pačią dieną pašto ženklą su tuo pačiu vizualiniu sprendimu išleis ir Vokietijos paštas. Tai pirmasis bendras Lietuvos ir Vokietijos paštų projektas leidžiant pašto ženklus, įprasminantis bendrą kultūros paveldą ir ilgametes istorines abiejų šalių sąsajas.

2,05 Eur nominalo pašto ženklas išleidžiamas 50 tūkst. egzempliorių tiražu. Ant jo pavaizduotas 1937 m. vokiečių ekspresionisto Karlo Schmidto-Rottluffo paveikslas „Kopų slėnis su negyvu medžiu“ (vok. Dünental mit totem Baum).

Pirmosios dienos datos spaudu pašto korespondencija bus antspauduojama rugpjūčio 6 d. Neringos pašte, Taikos g. 13, Nida.

„Šis pašto ženklas primena, kad kultūra ir menas jungia valstybes net tada, kai istorija jas buvo išskyrusi. Džiaugiamės pirmuoju bendru projektu su Vokietijos paštu, kuris įprasmina Nidos dailininkų kolonijos reikšmę Europos meno istorijoje ir kartu stiprina Lietuvos bei Vokietijos kultūrinį dialogą“, – sako Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

Nidos dailininkų kolonija laikoma seniausia menininkų kolonija Baltijos pajūryje. Jos ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir studentai vasaras pradėjo leisti Nidoje. Vienu svarbiausių kolonijos kūrėjų laikomas akademijos absolventas Ernstas Bišofas-Kulmas, o 1885 m. Hermano Blodės įkurtas viešbutis ilgainiui tapo menininkų susitikimų ir kūrybos centru.

XX a. pradžioje Nida buvo tapusi pamėgta Vokietijos menininkų, intelektualų ir kūrėjų vieta. Čia vykdavo diskusijos apie meną, skambėdavo muzika, buvo skaitoma poezija. Po 1923 m., Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, Kuršių nerijos kraštovaizdis įkvėpė ir lietuvių dailininkus, o Nidoje toliau gyvavo laisvos kūrybos dvasia.

Ant naujojo pašto ženklo pavaizduoto paveikslo autorius Karlas Schmidtas-Rottluffas buvo vienas ryškiausių vokiečių ekspresionistų. Nacių režimas jo kūrybą priskyrė vadinamajam „išsigimusiam menui“, o 1937 m. šimtai menininko darbų buvo konfiskuoti ar sunaikinti, 1941 m. jam uždrausta kurti.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui nutrūko ir Nidos dailininkų kolonijos istorija. 1945 m. buvo sunaikinta įspūdinga Hermano Blodės namuose saugota paveikslų kolekcija. Vėliau buvę kolonijos menininkai Kuršių nerijos ir Nidos gamtos, tapusios nepasiekiama, ilgesį išliejo tapydami pamėgtų vietų paveikslus iš atminties.

2026-06-11

Šį penktadienį, birželio 12 d., Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, skirtą ypatingai sukakčiai – Lietuvos radijo 100-mečiui. Jubiliejinį pašto ženklą sukūrė menininkė Natalija Vaišnorienė.

Pašto ženklo nominalas 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. egzempliorių. Išleidimo dieną, birželio 12-ąją, Kauno pašte (Karaliaus Mindaugo pr. 49) vyks antspaudavimas pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuvos radijo šimtmečiui skirtame pašto ženkle vaizduojama vieta, nuo kurios prasidėjo nacionalinio radijo istorija – Kauno radijo stotis Žaliakalnyje. Būtent iš čia prieš šimtmetį nuskambėjo žodžiai „Alio, alio. Lietuvos radijas, Kaunas.“

Per šimtą metų radijas tapo neatsiejama Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi: informavo, telkė, lydėjo svarbiausiais šalies istorijos momentais ir iki šiol išlieka vienu svarbiausių visuomenės informavimo bei kultūros sklaidos kanalų.

„Pašto ženkluose įamžinami svarbiausi valstybės istorijos, kultūros ir visuomenės įvykiai. Lietuvos radijo jubiliejui skirtas pašto ženklas yra duoklė institucijai, kuri jau šimtmetį informuoja, telkia ir lydi šalį svarbiausiais jos istorijos momentais. Simboliška, kad paštą ir radiją vienija ta pati misija – jungti žmones ir kurti ryšį nepaisant atstumų“, – sako Aušrutė Varnienė, Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė.

Naująjį pašto ženklą nuo birželio 12 d. bus galima įsigyti visuose didžiuosiuose Lietuvos pašto skyriuose bei Lietuvos pašto filatelijos e. parduotuvėje.

2026-05-21

Penktadienį, gegužės 22 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Rasos Janulevičiūtės kurtą pašto ženklą „Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams – 100 metų“. Pašto ženklo nominalas 2,00 Eur, tiražas 15 tūkst. vnt. ą pačią dieną Kauno pašte, Karaliaus Mindaugo pr. 49, vyks antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu.

Žemės ūkio rūmai yra viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų, Lietuvoje veikianti nuo 1926 m. Jų veiklos pagrindas yra savivaldos principas, būdingas daugeliui Europos Sąjungos šalių, kur žemdirbių atstovavimą užtikrina būtent tokie rūmai.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai yra skėtinė organizacija, vienijanti nevyriausybines žemdirbių ir kaimo gyventojų organizacijas ir atstovaujanti bendriems visų kaimo gyventojų interesams. Rūmų misija – skatinti žemės ūkio bei kaimo sektoriaus, pilietinės Lietuvos kaimo visuomenės stiprėjimą ir per dialogą su valdžios institucijomis siekti, kad būtų priimami palankūs žemės ūkiui ir kaimo plėtrai sprendimai.

„Pašto ženklo, skirto Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų 100-mečiui, išleidimas yra reikšmingas mūsų istorijos ir žemdirbių savivaldos įprasminimas. Tai pagarba visoms kartoms žmonių, kurie kūrė, stiprino ir puoselėjo Lietuvos žemės ūkį, kaimo bendruomenes bei atstovavo žemdirbių interesams. Šis simbolinis ženklas liudija, kad Žemės ūkio rūmai išlieka svarbia Lietuvos valstybės ir kaimo gyvenimo dalimi“, – sako Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.

„Šimtmetį minintys Žemės ūkio rūmai yra svarbi Lietuvos kaimo ir žemdirbių savivaldos dalis. Kurdami šį ženklą norėjome įprasminti jų ilgametį darbą ir pagarbą žmonėms, kurie formavo ir tebeformuoja mūsų šalies žemės ūkio tradicijas“, – sako Aušrutė Varnienė, Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė. 

Kasmet Lietuvoje išleidžiama 15–20 pašto ženklų. Juos bei jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir e. parduotuvėje.

2026-04-23

Penktadienį, balandžio 24 d., Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą „Lietuvos raudonoji knyga. Rudoji meška“, sukurtą menininkės Natalijos Vaišnorienės. Pašto ženklo nominalas yra 2,05 Eur, tiražas 15 tūkst. vnt. Tą pačią dieną Vilniaus pašte, Totorių g. 8, vyks antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu.

Pašto ženklų serija „Lietuvos raudonoji knyga“ leidžiama nuo 1991 metų ir kasmet pristato vieną saugomą ar nykstančią Lietuvos gyvūnų rūšį. 2025 m. šiai serijai priklausantis ženklas buvo skirtas Paprastajam tulžiui.

Rudoji meška (Ursus arctos) yra didžiausias Lietuvos sausumos plėšrūnas ir viena rečiausių mūsų šalies gyvūnų rūšių. Nors prieš šimtmečius meškos buvo paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, šiandien jos čia nebegyvena nuolat. Pastaraisiais metais fiksuojami tik pavieniai atvejai, kuomet jos atklysta iš kaimyninių Baltarusijos ar Latvijos.

Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė sako, kad ši serija yra priminimas apie gamtos apsaugos svarbą.

„Šios serijos pašto ženklai kasmet primena, kokia įvairi ir kartu pažeidžiama yra Lietuvos gamta. Rudoji meška yra vienas ryškiausių mūsų laukinės faunos simbolių, todėl norėjome ją pristatyti taip, kad ženklas ne tik papuoštų atvirlaiškius ar vokus, bet ir paskatintų pasidomėti saugomomis rūšimis“, – sako A.Varnienė. 

Kasmet Lietuvoje išleidžiama 15–20 pašto ženklų. Juos bei jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir e. parduotuvėje.

2026-04-09

Penktadienį, balandžio 10 d., Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą „Europa. Europos pašto ženklo serijos 70-metis“, sukurtą suomių menininko Klauso Welpo. Pašto ženklo nominalas – 2,05 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt. Tą pačią dieną Vilniaus pašte, Totorių g. 8, vyks antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu.

Pašto ženklų serija „Europa“ pradėta leisti 1956 m., kai pirmuosius bendrus ženklus išleido Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Per septynis dešimtmečius ši iniciatyva apėmė net 53 Europos valstybes ir tapo vienu ryškiausių filatelinių bendradarbiavimo pavyzdžių, atspindinčių Europos kultūrinį paveldą ir bendras vertybes.

Praėjusiais metais Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“ paskelbė konkursą, skirtą serijos 70-mečiui paminėti. Jame varžėsi 15 kūrybinių pašto ženklų pasiūlymų, o nugalėtoju išrinktas Suomijos pašto pateiktas K. Welpo darbas.

Kūrėjas siekė sukurti nedidelį, tačiau lengvai atpažįstamą simbolį, kalbantį apie šiandien itin svarbius dalykus – ryšį, pasitikėjimą ir bendruomeniškumą. Jo sukurtame ženkle įstrižai kylanti taškų linija primena pašto ženklo perforaciją ir kartu žymi nuoseklų Europos pašto bendruomenės darbą. Septyni sujungti taškai žymi 70 metų bendrų pastangų, o spalvų perėjimai ir foniniai raštai kuria dinamišką visumą, atspindinčią Europos šalių vėliavų spalvas ir bendrystę.

Per 70 metų „Europos“ pašto ženklai tapo ne tik kolekcininkų vertinamais filatelijos objektais, bet ir savotiška vizualine Europos istorijos kronika, pasakojančia apie bendras žemyno idėjas, kultūrą ir siekį išlikti susietiems nuolat kintančiame pasaulyje.

Kasmet Lietuvoje išleidžiama 15–20 pašto ženklų. Juos bei jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir e. parduotuvėje.

2026-03-06

Penktadienį, kovo 6 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą „2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės“. Pašto ženklo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vnt.

Tą pačią dieną Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8, vyks pašto ženklų antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius pabrėžia, kad šie metai šalies paralimpiniam judėjimui yra istoriniai.

„Lietuvos paralimpiniam komitetui ir visai šaliai šie metai tikrai yra išskirtiniai. Po 32 metų pertraukos Lietuva vėl grįžo į žiemos paralimpines žaidynes. Jau kovo 7 d. snieglenčių kroso varžybose startuos ir paralimpinėse žaidynėse debiutuos Rapolas Micevičius. Labai dėl to džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų sportininku.

Taip pat norime su visa Lietuva pasidžiaugti, jog pirmą kartą istorijoje turėsime paralimpinį pašto ženklą, skirtą šioms žiemos paralimpinėms žaidynėms. Tikime, jog tai bus dar vienas tvirtas žingsnis į priekį, padėsiantis populiarinti paralimpinį žiemos sportą Lietuvoje. Dėkojame „Lietuvos paštui“, jog palaiko paralimpinį judėjimą ir šią mūsų svajonę padarė realybe“, – sako Mindaugas Bilius.

Lietuva paralimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 1992 m. ir iki šiol yra iškovojusi 37 medaliu – daugiausiai iš viso Baltijos šalių. Tačiau žiemos paralimpinėse žaidynėse mūsų sportininkai startavo tik kartą, 1994 m., todėl šių metų sugrįžimas yra itin svarbus.

Kasmet Lietuvoje išleidžiama 15–20 pašto ženklų. Juos bei jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir e. parduotuvėje.