Spausdinti

Dažniausiai užduodami klausimai

Dėmesio! Ši Lietuvos pašto paslauga yra uždaroma. Daugiau informacijos rasite čia.

 

Kas yra mokėjimo sąskaita?

Kliento vardu Lietuvos pašte atidaryta sąskaita, į kurią klientas gali pervesti lėšas iš kitų mokėjimo paslaugų teikėjų, įnešti ir išimti grynuosius pinigus, atlikti mokėjimo operacijas Lietuvos pašto ir „PayPost“ skyriuose bei MANO finansai paskyroje (internetu).

Ar mokėjimo sąskaitoje esančios lėšos yra saugios?

Taip, mokėjimo sąskaitoje esančios lėšos yra apsaugotos laikantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

Kur galite atsidaryti mokėjimo sąskaitą?

Mokėjimo sąskaitą atsidaryti galite atvykus į „PayPost“ klientų aptarnavimo skyrių arba Lietuvos pašto skyrių, kuriame yra  „PayPost“ klientų aptarnavimo vieta.

Kas gali atsidaryti mokėjimo sąskaitą ir kokie dokumentai yra reikalingi?

Mokėjimo sąskaitą gali atsidaryti fiziniai ir juridiniai asmenys:

Fizinis asmuo gali atidaryti sąskaitą asmeniškai, savo vardu, pateikęs vieną iš asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų:

  • Lietuvos Respublikos piliečio pasą;
  • Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę;
  • Lietuvos Respublikos tarnybinį pasą;
  • Lietuvos Respublikos užsieniečio pasą;
  • Leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasą;
  • Europos Sąjungos valstybės narės piliečio asmens tapatybės kortelę;
  • užsienio valstybės piliečio pasą.

Juridinio asmens vardu  – mokėjimo sąskaitą gali atidaryti Lietuvoje registruotos įmonės vadovas arba kitas teisėtai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo, pateikęs:

  • Įgaliojimą, kuriame aiškiai įvardinti suteikti įgaliojimai - teisė atidaryti mokėjimo sąskaitą ir atlikti su mokėjimo sąskaita susijusius veiksmus (tuo atveju jeigu mokėjimo sąskaitą atidaro ne juridinio asmens vadovas);
  • Vieną iš aukščiau išvardintų fizinio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų;
  • Steigimo dokumentą;
  • VĮ Registrų centro išduotą išplėstinio išrašo iš Juridinių asmenų registro originalą (išduotą ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki juridiniam asmeniui kreipiantis dėl Mokėjimo sąskaitos atidarymo);
  • Juridinio asmens vadovo paskyrimo ar išrinkimo dokumentą;
  • Juridinio asmens antspaudą (kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumente arba įstatymu).

Ar galima mokėjimo sąskaitą atidaryti kelių juridinių asmenų vardu?

Ne, mokėjimo sąskaitos kelių asmenų vardu atidaryti negalima, tačiau galima atstovauti kelis skirtingus juridinius asmenis atidarant / tvarkant jų mokėjimo sąskaitas.

Ar galima suteikti teisę juridinio asmens sąskaitą valdyti keliems fiziniams asmenims?

Mokėjimo sąskaitą gali valdyti įmonės įgalioti asmenys, jų skaičius nėra ribojamas.

Kur teikiamos mokėjimo sąskaitos paslaugos?

Mokėjimo operacijas galite atlikti Lietuvos pašto ir „PayPost" klientų aptarnavimo skyriuose, bei internetu - naudodamiesi MANO finansai paskyra.

Kokią didžiausią grynųjų pinigų sumą galima išimti iš mokėjimo sąskaitos?

Suma nėra ribojama, tačiau išgryninus daugiau nei 1000 EUR per mėnesį taikomas mokestis nuo didesnės nei 1000 EUR sumos. Norint išgryninti daugiau nei 3000 EUR arba sumą, kurios konkrečiu metu skyrius neturi, dieną prieš planuojamą operaciją reikia užsakyti grynuosius pinigus klientų aptarnavimo skyriuje, kuriame norėsite juos atsiimti. Jums neatvykus atsiimti užsakytų ir Jums paruoštų grynųjų pinigų, iš Jūsų mokėjimo sąskaitos bus nurašytas komisinis mokestis už išankstinio užsakymo atšaukimą (t.y. už laiku nepaimtus užsakytus ir Jums paruoštus grynuosius pinigus). Mokėjimo sąskaitos įkainius galite rasti www.lietuvospaštas.lt mokėjimo sąskaitos įkainių skiltyje.

Ar yra taikomi limitai mokėjimo operacijoms MANO finansai paskyroje?

Atsižvelgiant į kliento naudojamą atpažinimo priemonę, klientui taikomi standartiniai operacijų limitai, jei sutarties sudarymo metu klientas nenurodė kitų:
  • naudojantis mobiliojo parašo priemone – 300.000.000 EUR per mėnesį;
  • naudojantis trumpąja žinute gaunamu kodu – 100.000 EUR per mėnesį.

Kada gavėjas gaus pinigus į sąskaitą esančią kitame mokėjimo paslaugų teikėjuje, Lietuvoje?

Lėšų pervedimas į sąskaitą kitame mokėjimo paslaugų teikėjuje:

Mokėjimo nurodymo pateikimo laikas

Lėšų įskaitymo apytikslis laikas*

23.00-9.30

11.15

9.30-12.00

13.45

12.00-14.30

16.15

14.30-16.00

17.45

16.00-23.00

9.00

*Lėšų įskaitymo į gavėjo sąskaitą laikas taip pat priklauso nuo gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo, todėl gali būti vėlesnis nei nurodytas lentelėje.

Kada gavėjas gaus pinigus į mokėjimo sąskaitą esančią Lietuvos pašte?

Grynųjų pinigų įnešimas į savo mokėjimo sąskaitą / lėšų pervedimas iš savo mokėjimo sąskaitos į kito Lietuvos pašto kliento mokėjimo sąskaitą atliekami iš karto.

Kaip sužinoti mokėjimo sąskaitos likutį?

Mokėjimo sąskaitos likutį galite sužinoti MANO finansai paskyroje arba atvykę į Lietuvos pašto ar „PayPost" klientų aptarnavimo skyrių.

Ar galite atšaukti mokėjimo nurodymą?

Jūs galite atšaukti pateiktą mokėjimo nurodymą iki mokėjimo įvykdymo, pateikę rašytinį prašymą „PayPost“ ar Lietuvos pašto skyriuje. Jei mokėjimas buvo inicijuotas MANO finansai paskyroje, vykdymo statusą galite pasitikrinti „Mokėjimų apžvalgos“ skiltyje. Jeigu mokėjimo statusas yra „pasirašytas“, „dalinai pasirašytas“, „nepasirašytas“, tokį mokėjimą galima tiesiog ištrinti arba atmesti, ir jis nebus atliktas. Jūs negalite atšaukti jau įvykdytų mokėjimų ir mokėjimų, kurie yra vykdomi tarp Lietuvos pašto mokėjimo sąskaitų.

Kiek laiko galioja nenaudojama mokėjimo sąskaita?

Mokėjimo sąskaita galioja neterminuotai, tačiau ji gali būti uždaryta mokėjimo sąskaitos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka.

Kokia valiuta galima turėti lėšas mokėjimo sąskaitoje?

Mokėjimo sąskaitoje lėšas laikyti ir atlikti operacijas galima tik eurais.

Kodėl prašome užpildyti Juridinio asmens anketą?

Kaip ir visos finansų įstaigos privalome laikytis teisinių reikalavimų, įskaitant ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, ir savo veikloje įgyvendinti principus „Pažink savo klientą" ir „Žinok, kokia veikla jis verčiasi". Dėl šios priežasties prašome Jūsų atsakyti į tam tikrus klausimus. Atsakydami į šiuos klausimus Jūs padedate mums užkirsti kelią nusikaltimams, o ypač pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

Kodėl klausiame asmeninės informacijos?

Informacijos pateikimas yra svarbus dėl keleto priežasčių. Pirma, finansų įstaigoms galioja labai griežti teisiniai reikalavimai, kurie įpareigoja įgyvendinti principus „Pažink savo klientą“ ir „Žinok, kokia veikla jis verčiasi“. Šių principų įgyvendinimas yra susijęs su tarptautiniais pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmais. Finansų įstaigos privalo užtikrinti, kad jų infrastruktūra nesinaudotų piktavaliai ir grėsmę kitiems žmonėms keliantys asmenys, kitaip gali sulaukti oficialių sankcijų. Antra, mums rūpi Jūsų ir Jūsų sąskaitų saugumas. Turint šiuos duomenis mums lengviau apsaugoti Jūsų sąskaitas ir užkirsti kelią neteisėtiems sukčių veiksmams.

Kodėl klausiame „Ar klientas politikoje dalyvaujantis asmuo“?

Laikydamiesi finansų įstaigoms keliamų reikalavimų turime įgyvendinti principus „Pažink savo klientą“ ir „Žinok, kokia veikla jis verčiasi“, todėl turime vykdyti piliečių, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, tų piliečių artimųjų šeimos narių arba artimų pagalbininkų ypatingą stebėseną.

Kas yra politikoje dalyvaujantys asmenys?

Politikoje dalyvaujantys fiziniai asmenys– fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jų artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.

 

Svarbios viešosios pareigos – pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose:

  • valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris;
  • parlamento narys;
  • aukščiausiųjų teismų, Konstitucinių Teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys;
  • savivaldybės meras, savivaldybės administracijos direktorius;
  • aukščiausiosios valstybių audito ir kontrolės institucijos valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys;
  • ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;
  • valstybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise, valdymo ar priežiūros organo narys;
  • savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys;
  • tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys;
  • politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys.

Artimieji šeimos nariai – sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė, tėvai, broliai, seserys, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai.

Artimas pagalbininkas:

  • fizinis asmuo, kuris su politikoje dalyvaujančiu ar dalyvavusiu asmeniu yra to paties juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos dalyvis arba palaiko kitus dalykinius santykius;
  • fizinis asmuo, kuris yra vienintelis juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos, įsteigtos ar veikiančios de facto siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos politikoje dalyvaujančiam ar dalyvavusiam asmeniui, naudos gavėjas.

Kodėl klausiame „Ar jis yra tikrasis naudos gavėjas“?

Laikydamiesi finansų įstaigoms keliamų reikalavimų turime įgyvendinti principus „Pažink savo klientą“ ir „Žinok, kokia veikla jis verčiasi“, todėl privalome nustatyti tikrąjį naudos gavėją, t. y. fizinį asmenį, kurio interesais ar naudai vykdomi sandoriai. Juridinio asmens tikrasis naudos gavėjas taip pat nustatomas iki fizinio (-ių) asmens (-enų), nepriklausomai nuo kontroliuojančių įmonių skaičiaus. Jūsų patogumui žemiau pateikiame ištrauką iš LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo:

 

Naudos gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikomas:

1) juridiniame asmenyje:

a) fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus akcines bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba jį kontroliuodamas kitais būdais. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (laikomi) netiesioginiu (netiesioginiais) savininku (savininkais);

b) vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu šios dalies a papunktyje nurodytas asmuo nenustatytas arba jeigu kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra naudos gavėjas.

2) patikos struktūroje:

a) patikėtojas;

b) patikėtinis;

c) saugotojas, jeigu esama;

d) fizinis asmuo, gaunantis naudą iš juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčio subjekto arba, jeigu šis asmuo dar nežinomas, asmenų, kurių interesams atstovauti tas juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas yra įsteigti arba kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, grupė;

e) kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos struktūrą, turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis.

3) administruojančiame ir lėšas skirstančiame juridiniame asmenyje, į patiką panašios formos subjekte – fizinis asmuo, einantis šios dalies 2 punkte nurodytoms pareigoms lygiavertes pareigas.

Patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais bet kurias iš toliau išvardytų paslaugų teikia tretiesiems asmenims:

1) steigia bendroves ar kitokius juridinius asmenis;

2) eina bendrovės vadovo ar kitas vadovaujamas pareigas, partnerystės subjekto partnerio ar pagal kompetenciją panašias pareigas kitame juridiniame asmenyje (fizinis asmuo) arba organizuoja, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

3) suteikia registruotą biurą, buveinę (adresą), korespondencijos ar administracinį adresą ar kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba kitam juridiniam asmeniui;

4) veikia kaip patikėtinis ar tokią veiklą vykdančio asmens patikėtinis arba organizuoja, kad kitas asmuo vykdytų tokią veiklą;

5) veikia kaip formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, jeigu tai nėra bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kuriai taikomi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba organizuoja, kad kitas asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.

Kodėl klausiame „Ar klientas sutinka, kad kliento asmens duomenys (išskyrus asmens kodą) būtų naudojami rinkodaros ir informacijos teikimo tikslais“?

Prašome Jūsų sutikimo naudoti asmens duomenis siekdami suteikti Jums kokybiškesnes paslaugas bei norėdami informuoti apie paslaugų tiekimo pasikeitimus.

 

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas užtikrina, jog pateikta informacija yra laikoma konfidencialia ir bus saugoma pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą bei kitus teisės aktus.

Informacija atnaujinta: 2018-02-06