Spausdinti

Filatelijos naujienos

Prieš 800 metų, 1219 m., Ipatijaus metraščiuose buvo aprašyta Voluinės (Volynės) taikos sutartis, kurią su Voluinės didžiuoju kunigaikščiu pasirašė Lietuvos, Deltuvos ir Žemaitijos kunigaikščiai. Žemaičių kunigaikščių Gerdvilo (Erdvilo) ir Vykinto paminėjimas – pirmas patikimas įrodymas, kad jau tuo metu egzistavo Žemaitija ir stipri Lietuvių žemių konfederacija, dariusi didelę įtaką Vidurio ir Rytų Europos šiaurinei daliai. Tai progai paminėti, sausio 18 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“.

Pašto ženklo sukūrimas buvo patikėtas dailininkei, medalio meno kūrėjai Linai Kalinauskaitei. „Mano kūryboje vyrauja istorinė tematika – ji yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis, be galo turtingas ir neišsemiamas. Svarbių istorinių įvykių paminėjimas yra svarbus kultūros variklis, nes ne tik ugdo pilietiškumą bei šviečia visuomenę apie savo tautos praeitį, bet ir skatina ją kurti naujas kultūrines materialias ir nematerialias vertybes. Šiame pašto ženkle pavaizduota istorinio fakto meninė interpretacija – žemaičių kunigaikščiai Gerdvilas ir Vykintas simboliniame pergamento fone. Kad kuo geriau pavyktų juos atvaizduoti, teko nemažai gilintis į specializuotą literatūrą, rinkti vizualinę medžiagą apie tuo metu vilkėtą aprangą ir nešiotą ginkluotę, konsultuotis su istorikais ir heraldikos specialistais. Tokio pašto ženklo kūrimo procesas – ilgas ir atsakingas“, – sako dailininkė, kuri šiai progai dabar kuria ir medalį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Jo priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių užkariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Pašto ženklo „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“ nominalas – 1,05 Eur, tiražas – 18 000 vnt. Jį spausdino Estijos spaustuvė „Vaba Maa“.

Be pašto ženklo penktadienį bus išleistas ir pirmos dienos vokas, o visa korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Telšių centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Sausio 11 d., penktadienį, apyvartoje pasirodys pašto ženklų blokas, skirtas valstybinių institucijų šimtmečiui paminėti – „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“. Jame – trys pašto ženklai po 0,79 Eur, kuriuose menininkė Roma Auškalnytė pavaizdavo institucijoms svarbius žmones ir objektus.

„Šiais metais minime vienos iš svarbiausių šalies institucijų – Valstybės kontrolės – įsteigimo šimto metų sukaktį. Nuo to laiko keitėsi šalies aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – funkcijos, net ir jos vadovo pavadinimas: pirmuosiuose dokumentuose minimas ir „kontrolieris“, ir „kontrolius“, galiausiai buvo įtvirtintas „kontrolierius“. 1919 metų dokumento fragmentas su istoriniu vadovo pavadinimu – puiki mūsų institucijos raidos iliustracija pašto ženkle“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

„Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei 100 metų“ pašto ženkle vaizduojami fragmentai iš jos senųjų dokumentų, „Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įkūrimui 100 metų“ vaizduojamas Vladas Putvinskis-Pūtvis – vienas iš Šaulių Sąjungos įkūrėjų, „Lietuvos Respublikos muitinei 100 metų“ pašto ženkle vaizduojama didžiausia pirmoji Virbalio muitinė.

1919 m. gegužės 8-ąją įsigaliojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos, Ministro Pirmininko M. Sleževičiaus ir prekybos bei pramonės ministro J. Šimkaus pasirašyti Laikinieji muitų tarifai ir Laikinosios muitinių taisyklės – tai oficiali teisinio Lietuvos muitinių funkcionavimo pradžia, kuri tęsėsi iki Lietuvos okupacijos. Pirmosios 7 muitinės 1919 m. buvo įsteigtos prie sienos su Vokietija – tai Virbalio, Jurbarko, Tauragės, Kretingos, Naumiesčio, Naujamiesčio, Pilypavo ir Račkų muitinės bei įsteigta 13 perėjimo punktų. Viena geriausių muitinių tuo metu buvo Virbalių, kurios darbuotojams vėliau teko patirti ne vieną išbandymą: 1940 m. Rusijai okupavus Lietuvą, su muitininkais buvo susidorota – daug muitinės pareigūnų buvo ištremta į Sibirą, vienas sušaudytas, kai kuriems teko bėgti į Vakarus. Lietuvos muitinės, kaip savarankiškos institucijos, simbolizuojančios valstybės suverenitetą, veikla buvo nutraukta.

Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos šimtmečiui skirtame pašto ženkle vaizduojamas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873-1929 m.) buvo bajoras ir aktyvus visuomenės bei kultūros veikėjas – rašytojas bei knygnešys, aktyviai puoselėjęs lietuvybę bei išmaniai kovojęs prieš spaudos draudimą. V. Putvinskis Šilo Pavėžupyje įsteigė slaptos sargybos saugomą didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir persiuntimo centrą Žemaitijoje, kuriame vykstančių „operacijų“ nepastebėdavo akylai dvarą sekę šnipai. 1919 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą, kurios pirmininku buvo iki 1922 m., ir parengė jos įstatus bei programą, kuria ir vėliau vadovavosi Sąjungos nariai.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklų bloku, penktadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Tiražas – 10 tūkst. pašto blokų. Pašto ženklų blokus spausdino Estijos spaustuvė „Vaba Maa“.

Pašto ženklų blokai tema „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“ numatyti leisti ir 2020 metais.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Valstybės visame pasaulyje atpažįstamos pagal savo simbolius, tad jų išsaugojimas yra vienas svarbiausių valstybės gyvavimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinti oficialūs Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas, kurių viešas naudojimas griežtai reglamentuojamas. Kadangi pašto ženklai – vienas iš būdų reprezentuoti valstybę pasaulyje, kitų šalių gyventojus supažindinant su Lietuvos istorija, kultūra ir šaliai svarbiais įvykiais, Lietuvos paštas sausio 4 dieną, penktadienį, į apyvartą išleidžia dailininko Tomo Dragūno sukurtus „Lietuvos valstybės simbolių“ serijos pašto ženklus su valstybine bei Lietuvos valstybės istorine vėliava.  

Šių pašto ženklų, kurie buvo spausdinti Estijoje, nominalai – 0,03 Eur, 0,10 Eur ir 0,49 Eur, tiražas – po 600 tūkst. Kartu su 3 naujais savilipiais pašto ženklais penktadienį apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Naujaisiais pašto ženklais apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Gruodžio 27 d. sukaks lygiai 100 metų, kai apyvartoje pasirodė pirmas nepriklausomos Lietuvos pašto ženklas. Šiai progai paminėti 30 tūkst. vienetų tiražu lapkričio 30 d. į apyvartą išleidžiamas 0,84 Eur vertės pašto ženklas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte. Proginio pašto ženklo „Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams – 100 metų“ autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

„Pirmieji pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, Vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Kadangi pašto ženklo reikėjo skubiai, o dailininko projekto jam nebuvo, nutarta ženklus komponuoti iš spaustuvinio šrifto ir spausdinti ant laikraštinio popieriaus – taip atsirado unikalus ir kolekcininkų vėliau itin vertintas pašto ženklas, skelbiantis apie naujos valstybės – Lietuvos – egzistavimą“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Kaip rašoma specializuotame „Lietuvos pašto ženklų kataloge“, naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, kur įprastai buvo spausdinami plakatai ir įstaigų blankai, paskubomis buvo sukurta pirmoji Vilniaus pašto ženklų laida. Ženklo rėmeliui buvo pritaikyta raidė „o“, o pritrūkus rinkykloje „ų“ raidės, panaudota apversta „h“ bei apversta prancūziška „ń“. Šriftas buvo toks apdaužytas, kad kiekvienas pašto ženklas gavosi skirtingas, tačiau tai išėjo į naudą – pasirodo, tokia primityvi gamyba yra geriausia apsauga nuo ženklų padirbinėtojų ir suteikia ženklui papildomos vertės.

Tuo metu didžiąją tiražo dalį išpirko vokiečių kariai, kurie siuntė laiškus namo artimiesiems, bei aukso gyslą užuodę pašto ženklų prekeiviai vokiečiai. Jau po keliolikos metų šie ženklai tapo retenybe ir buvo pradėti klastoti. Žinomi keli klastočių tipai, tačiau juos nesunku atskirti pagal naudotą popierių ir šriftą – atkartoti dėl naudotų kuklių priemonių atsiradusių spaudos netikslumų nebuvo įmanoma. Ši pirmoji Vilniaus serija buvo pardavinėjama Vilniaus ir Gardino paštuose.

Dabar kolekcionieriai šią seriją stengiasi rinkti pagal pašto ženklo pozicijas lape: atspausdinus 250 pirmojo „10 skatikų“ pašto ženklo  lapų, buvo pakeisti tik nominalo skaitmenys ir atspausdintas antrojo – „15 skatikų“ pašto ženklo tiražas. 

1918 metais gruodžio 31 d. buvo išleista antroji Vilniaus laida. Šiai serijai buvo panaudotos tos pačios spausdinimo plokštės ir mašinos, tik skaitmenys buvo pakeisti storesniais ir atsirado nauji nominalai – „20 skatikų“, „40 skatikų“ ir „50 skatikų“. 1919 m. sausio 29 d., Lenkijai okupavus Vilnių, pasirodė pirmoji šio ženklo Kauno laida. Su ja atsirado ir „30 skatikų“ nominalas, o vėliau – ant balto popieriaus švaresniu šriftu atspausdintos „40 skatikų“ ir „50 skatikų“ pašto ženklų klastotės, nes oficialiai tokių nominalų šioje serijoje nebuvo.

Vėliau sekė antroji ir trečioji Kauno laidos, dar vėliau – nauja standartinių ir pirmoji spalvotų Lietuvos pašto ženklų laida, spausdinta Berlyne.

Šį penktadienį, lapkričio 23 dieną, pasirodys du šventiniai pašto ženklai, skelbsiantys apie artėjančias didžiąsias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Jaunosios grafikos dizainerės Paulinos Jančytės sukurtuose pašto ženkluose pavaizduotas apelsinas ir imbierinis sausainis – atributai, be kurių nebeįsivaizduojamas Kalėdų laukimas. 

Su šventiniais pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas, o penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Pirmą kartą šiemet išleidžiamas 0,10 Eur vertės pašto ženklas. Kalėdinių pašto ženklų, kurių vertė 0,10 Eur, tiražas – 200 tūkst., pašto ženklų po 0,49 Eur – 100 tūkst.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Informuojame, kad š. m. lapkričio 1-ąją dieną atidaryta Filatelijos paroda „LITUANICA-2018“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo ir pirmojo Lietuvos pašto ženklo šimtmečiui.

Parodą organizavo JAV nuo 1946 m. veikianti Filatelistų Draugija „Lietuva“ (LPS) kartu su Lietuvos filatelistų sąjunga (LFS). Praktiškai visą organizacinį darbą nuveikė LPS prezidentas Audrius Brazdeikis.

Parodoje matysite 17 kolekcijų. Iš jų 16 skirtos pašto istorijai ir pašto ženklų studijoms: tarpukario Lietuvos ženklai, dabartiniai ženklai, pašto antspaudai iki I Pasaulinio karo ir naujesnių laikų bei kt. Viena kolekcija - teminė, skirta Lietuvos kovai už laisvę 1794-1993 m. Parodoje gausu unikalios medžiagos, daug ką bus galima matyti pirmą kartą.

Skirtingai nei anksčiau Lietuvoje vykusios filatelijos parodos, ši  – virtuali, t. y. ją pamatyti galima tik internete. Kviečiame apsižvalgyti http://lituanica2018.lt/exhibits/

Lietuvos paštas išleidžia dar vieną pašto ženklą, skirtą 100-mečiui paminėti. Šį kartą – moterų balsavimo teisės įtvirtinimui Lietuvoje.

Ši pergalė yra unikali, nes taip Lietuva atsidūrė prie šalių-pionierių, kurios pirmosios pripažino lygias vyrų ir moterų teises – Prancūzija teisę balsuoti moterims suteikė tik po Antrojo pasaulinio karo, o Šveicarijoje to teko laukti net iki 1971 metų. Pirmoji, įteisinusi moterų balsavimo teisę, buvo Naujoji Zelandija – tai šalyje įteisinta buvo 1893 m. Pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodys penktadienį, spalio 26 d., vertė – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vienetų.

1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose buvo suteikta ir įtvirtinta balsavimo teisė moterims. Šis istorinis faktas liudija, kad atkurtai Lietuvos valstybei buvo svarbūs moterų ir vyrų lygybės nuostatomis grindžiami demokratijos principai, kurie neprarado savo aktualumo ir mūsų dienomis. 100-jų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių minėjimas, nepažymint šios svarbios sukakties, netektų reikšmingo prasminio akcento, kuris atskleidžia gilias demokratines mūsų valstybės tradicijas. Kadangi už moterų balsavimo teisę kovojo ne viena, o daugelis Lietuvos moterų, pagalvojome, kad būtų neteisinga išskirti kurią nors vieną kovotoją už moterų teises ir jos portretą atvaizduoti pašto ženkle. Taip ant jo atsirado visiems suprantamas simbolis, atspindintis moterų balsavimo teisių Lietuvoje šimtmečio idėją“, – sako Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė.

Nors lygiavertiškai su vyrais prisidėti prie valstybės valdymo Lietuvos moterys gali jau šimtmetį, kelias iki šios pergalės nebuvo lengvas. Pirmasis organizuotas moterų, kovojančių už lygias teises bei galimybę balsuoti (sufražisčių), judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti – kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Tik po 13 metų – 1918 m. lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.

Už moterų teises Lietuvoje kovojo ir iš istorijos žinomos moterys – rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja Ona Mašiotienė ir knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja, pirmoji moteris masonė Lietuvoje Felicija Bortkevičienė.

Šiai progai paminėti skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Justinas Dadonas. Kartu su pašto mokos ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti proginiu pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Ne tik Lietuvos valstybė, bet ir svarbiausios valstybingumą garantuojančios institucijos šiemet švenčia  solidžią sukaktį – 100 veiklos metų. Šiai progai paminėti į apyvartą išleidžiamas pašto ženklų blokas „Moderniosios Lietuvos institucijoms 100 metų“: bloke – 4 pašto ženklai po 0,85 Eur, skirti Lietuvos kariuomenei, Lietuvos diplomatijai, Lietuvos teismams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pašto ženklų blokas apyvartoje pasirodys penktadienį, spalio 12 dieną.

Netikėtas ir įdomus pašto ženklų bloko dizainas, kurį sukūrė menininkė Roma Auškalnytė: pašto ženkle, skirtame Lietuvos kariuomenei, vaizduojami 1918-1940 m. mūsų kariuomenės šarvuočiai ir tanketės; Lietuvos diplomatijai – pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Jurgis Šaulys, itin prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo; Lietuvos teismams skirtame pašto ženkle pavaizduota Elena Jackevičiūtė – pirmoji moteris teisėja nepriklausomoje Lietuvoje; Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirtame pašto ženkle – istorinė pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susirinkusios ministro pirmininko Augustino Voldemaro kabinete, nuotrauka.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklų bloku, penktadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Tiražas – 15 tūkst. pašto blokų.

Pašto ženklų blokai tema „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“ numatyti leisti ir 2019 bei 2020 metais.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Gavus Vatikano sutikimą, po ilgos pertraukos išleidžiamas riboto tiražo pašto ženklas, skirtas Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje. Paskutinį kartą popiežiaus atvaizdas ant pašto mokos ženklo buvo prieš 7 metus, o jo oficialus vizitas Lietuvoje – net prieš 25 metus. Kadangi pontifiko atvaizdo naudojimas yra griežtai reglamentuotas ir reguliuojamas, dailininkės Aušrelės Ratkevičienės pagal oficialų Jo Šventenybės atvaizdą sukurtas pašto ženklas buvo suderintas su Vatikanu. 0,69 Eur. nominalo pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugsėjo 22 d.

Kartu su pašto mokos ženklu, kurio tiražas 40 tūkst., bus parduodamas ir popiežiui Pranciškui skirtas pirmos dienos vokas. Šeštadienį korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu – pašto ženklo, pirmos dienos voko ir spaudo „rinkinys“ itin vertinamas pasaulio filatelistų. Tikimasi, kad į Lietuvą suplūdę viso pasaulio tikintieji noriai įsigys Lietuvoje retą pašto ženklą ir juo pažymėtus atvirlaiškius bei laiškus, kaip Šventojo Tėvo vizito atminimą, išsiųs artimiems žmonėms į kitas šalis.

Tai trečia lietuviška pašto ženklų laida su popiežiumi, nes iki šiol buvo sukurtos dvi pašto ženklų laidos popiežiui Jonui Pauliui II: pirmą kartą – 1993 m. jo vizito metu, antrą kartą – 2011 m. jį paskelbus palaimintuoju. 1993 m. buvo išleisti 4 šio pašto ženklo variantai – su Kryžių kalno, Aušros vartų, Šiluvos bažnyčios ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios fragmentais; 2011 m. pašto ženkle buvo vaizduojamas popiežius Jonas Paulius II ir piligrimų kelio pirmasis objektas – Vilniaus arkikatedra.

Šį šeštadienį apyvartoje pasirodysiančiame pašto ženkle popiežiaus Pranciškaus figūra simboliškai sujungia Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčios fragmentą Vilniuje bei Nemuno ir Neries santaką Kaune – vietas, kuriose jis melsis ir susitiks su tikinčiaisiais.

2013 m. kovo 13 d. išrinktas popiežius Pranciškus (tikrasis vardas – Jorge Mario Bergoglio) yra vienas svarbiausių pasaulio lyderių ir moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų. Už vilties ir padrąsinimo žinią Europai, indėlį siekiant globalios taikos, skleidžiamas gailestingumo, tolerancijos ir solidarumo vertybes 2016 m. jam įteiktas vienas garbingiausių pasaulyje – Karolio Didžiojo apdovanojimas.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklo bloką vienam žinomiausių Lietuvos tapytojų Šarūnui Saukai pagerbti. Drąsus, kontroversiškai visuomenės priimtas jo kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ vaizduojamas ant 0,99 Eur vertės pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodys penktadienį, rugsėjo 14 d.

„Š. Sauka meno mylėtojų akiratyje yra jau gerus dvidešimt metų, tačiau vis dar nenustoja stebinti – jam užtenka nutapyti vieną paveikslą, ir jis tampa labiausiai aptarinėjamu Lietuvos meno kūriniu. Taip nutiko ir su „Paveikslu Lietuvos vardo tūkstantmečiui“, kuris šiuo metu kabo Lietuvos Prezidentūroje – vienus Š. Saukos paveikslo idėja pašiurpino, kiti liko sužavėti, tačiau abejingo nėra nei vieno. Bet juk tokia ir yra meno paskirtis? – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. – Lietuvos valstybės šimtmečio kontekste šis paveikslas itin simboliškas, nes meno forma primenama Lietuvos istorija. Paveikslas provokuoja ir priverčia susimąstyti, tad šio pašto ženklo sklaida po visą pasaulį primins, kokį kelią nuėjome kaip valstybė ir visuomenė bei atkreips dėmesį į sunkią, bet garbingą Lietuvos praeitį“.

Paveikslo, kuris žiniasklaidoje buvo pakrikštytas „ne silpnų nervų žmonėms“, centre vaizduojami iš žmonių kūnų pastatyti milžiniški rūmai, simbolizuojantys Valstybę – tai mūsų istorija, sudėta iš ją kūrusių žmonių gyvenimų. Šalia rūmų parimęs žaizdotas, pūliais aptekęs Rūpintojėlis Š. Saukos veidu. Po jo kojomis – šią Valstybę kūrę nuogai išrengti paprasti ir vienaip ar kitaip Lietuvai nusipelnę įvairių epochų bei laikmečių visuomenės veikėjai: rašytoja Žemaitė, poetas Julius Janonis, dainininkas Virgilijus Noreika, poetas Bernardas Brazdžionis, prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydūnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetė Salomėja Nėris, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavičius, kunigas ir poetas Maironis, rašytojai Vaižgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys, kardinolas Vincentas Sladkevičius ir daugybė kitų. Šią sceną kairiame paveikslo kamputyje stebi susimąsčiusi mergaitė ryškia suknele – Lietuvos ateitis.

Su Š. Saukos kūrybai skirtu pašto ženklo bloku „Šiuolaikinis lietuvių menas. Tapyba“ apyvartoje pasirodys pirmosios dienos vokas, o penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Pašto ženklo blokas bus išleistas 15 tūkst. egzempliorių tiražu.

Pašto ženklų serijai „Šiuolaikinis lietuvių menas“ pradžią 2015 m. davė dizaineris Juozas Statkevičius – jo kurtas pašto ženklas, skirtas Lietuvos madai, buvo pirmasis. 2016 m. specialiame menui skirtame pašto ženkle buvo pavaizduotas Petro Repšio grafikos darbas „Sėdinti“, o 2017 m. – Algirdo Kuzmos skulptūra „Lozoriau, kelkis“.

Š. Sauka gimė 1958 metų rugsėjo 11 dieną Vilniuje. 1985 m. baigęs Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), menininkas stebino produktyvumu ir meistryste, kasmet nutapydamas po didelį arba du mažesnius paveikslus. 1989 m. trisdešimtmetį atšventusiam menininkui už paveikslą „Žalgirio mūšis“ buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Puslapiai