Spausdinti

Filatelijos naujienos

Šį šeštadienį, lapkričio 25 dieną, pasirodys šventiniai pašto ženklai, skelbsiantys apie artėjančias didžiąsias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Šiųmečiai šventiniai Lietuvos pašto ženklai bus išskirtiniai. Jie kvepės imbieriniais sausainiais.

„Tradiciškai su išleidžiamais šventiniais pašto ženklais prasideda ir kalėdinių sveikinimų siuntimas. Kalėdiniu laikotarpiu atvirlaiškius, pašto korespondenciją ir dovanų siuntas puoš pirmąkart Lietuvos filatelijos istorijoje išleisti kvapieji pašto ženklai.

Yra sakoma, kad kvapai padeda atgaivinti prisiminimus, pažadina jausmus bei nuotaikas, todėl daugelio mūsų namuose prieš Kalėdas pasklindantis keptų imbierinių sausainių aromatas šiemet tekeliauja ir paštu. Kalėdiniai sveikinimai šiemet bus ir kvapnūs“, – sako Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Šventinius pašto ženklus, skirtus šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, sukūrė dailininkė ir vaikiškų knygelių iliustruotoja Aušra Kiudulaitė. Kvapieji pašto ženklai bus ir 0,39 euro nominalo (800 tūkst. egzempliorių tiražas), kuris skirtas siųsti Lietuvoje, ir į užsienį siųsti skirto 0,81 euro nominalo (150 tūkst. egz. tiražas).

Pašto ženkluose – atžingsniuojantis senelis Kalėda

Šventiniuose pašto ženkluose pavaizduoti dailininkės A. Kiudulaitės kūryboje dažnai pasikartojantys ir simbolinę reikšmę turintys motyvai: žmogus-kalnas ir mažo miestelio istorijos. „Štai žmogaus-kalno motyvas atspindi žmogaus nugarą, kuri laiko visą pasaulį. Šiame pašto ženkle vaizduojamas senelis Kalėda, kuris neša žiemą, apsnigtus namus ir medžius. Taip ir ateina tos Kalėdos pas žmones – atsineša ne tik šventes, bet ir visą pasaulį.

Kitame pašto ženkle yra pavaizduota mažo, apsnigto miestelio kasdienybė: spindinčios žvaigždės, jaukiai iš kamino į dangų kylantis dūmas, į šiltus savo namus po darbų grįžtantys žmonės.

Man patinka minimalistinėmis priemonėmis atskleisti nuotaiką ir jausmą, todėl ir spalvų gama buvo pasirinkta neatsitiktinai: mėlyna ir raudona, šaltis, sniegas ir raudoni žvarbaus vėjo apkandžioti žmonių žandai, eglės žaisliukai ir raudona gruodžio ryto saulė“, – pasakojo pašto ženklus kūrusi dailininkė A. Kiudulaitė.

Kartu su naujaisiais pašto ženklais, skirtais šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šį šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Kvapas atsiranda iš aromatingojo rašalo

Kvapieji Lietuvos pašto ženklai buvo atspausdinti kvepalų „tėvynėje“ laikomoje Prancūzijoje. „Pašto ženklams aromatas suteikiamas naudojantis šiuolaikine fleksografijos technologija. Naudojamas specialus rašalas, kuriame esama suslėgtų kvepalų burbuliukų. Kai pašto ženklo paviršius švelniai patrinamas, burbuliukai ima skilti, ir juose esantis kvapas pasklinda“, – apie kvapiųjų pašto ženklų gamybą pasakoja T. Bašarovas.

Kvapieji pašto ženklai nėra dažnai leidžiami, o pirmasis toks neįprastas gaminys pasirodė dar 7-ojo dešimtmečio viduryje Butano Karalystėje, kur buvo išleista 6 pašto ženklų serija, vaizduojanti raudonas rožes. Kiekvienas šios serijos pašto ženklas dvelkė specifiniu rožių kvapu.

„Pastebėta, kad kvapiesiems pašto ženklams dažniausiai pasirenkamas gėlių aromatas, tačiau kvapiųjų pašto ženklų būta pačių įvairiausių. Kvapai paprastai siejasi su vaizdais, spalvomis, garsais, nuotaika ir jausmais, todėl prieš kelerius metus Brazilijoje buvo išleisti deginta mediena kvepiantys pašto ženklai, jais norėta akcentuoti miško gaisrų keliamą pavojų. Pikantiški nosiai Kinijoje 2007 m. išleisti saldžiarūgšte kiauliena kvepiantys pašto ženklai, skirti paminėti Kiaulės metus“, – pasakojo Lietuvos pašto atstovas.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos Konstitucijos dienos proga Lietuvos paštas savaitgalį išleidžia naują trijų pašto ženklų bloką „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai“. Pašto ženkluose pavaizduoti stilizuoti 1791-ųjų, 1922-ųjų ir 1992-ųjų metų Konstitucijų puslapiai. Pašto ženklai apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, spalio 28 d.

Šventinį pašto bloką, puoštą lietuvių liaudies meno motyvais, sudaro trys pašto ženklai, kurių  kiekvieno nominalas – 0,84 Eur, tiražas – 20 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorė – dailininkė Roma Auškalnytė.

„Prieš ketvirtį amžiaus visos Tautos referendumu buvo priimta atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Konstitucija. Tai – ne tik pagrindinis ir svarbiausias šalies įstatymas, bet ir Laisvos valstybės piliečių apsisprendimas „įkūnyti prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.

Šiais pašto ženklais ne tik sau, bet ir visam pasauliui priminsime apie visais amžiais neblėsusį lietuvių tautos siekį gyventi atviroje, teisingoje, darnioje pilietinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje“, – pažymi Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuvos paštas, išleisdamas trimis datomis pažymėtus pašto ženklus, kviečia atsigręžti į Lietuvos, kaip teisinės valstybės, raidos istoriją. Pašto ženkluose dominuojančiomis datomis užkoduoti trijų skirtingų Konstitucijų įteisinimo metai. 1791 m. priimta pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija, 1922 m. Lietuvos Steigiamasis Seimas parengė ir priėmė pirmąją nuolatinę Konstituciją, o 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Pašto ženkluose taip pat atsispindi Konstitucijų dokumentų ištraukos, jos vaizduojamos skirtingais šriftais Lietuvos valstybės vėliavos spalvų fone.

Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Informuojame, kad iš apyvartos yra išimami A ir B nominalo pašto mokos ženklai.

Š. m. spalio 18-oji bus paskutinė diena, kai siuntimo paslaugas bus galima apmokėti A (nominalioji vertė 0,12 Eur) ir B (nominalioji vertė – 0,29 Eur) nominalo pašto mokos ženklais.

Rytoj Vilniaus centriniame pašte duris atveria vienos dienos momentinė (angl. pop up) filatelijos parduotuvė-paroda „Trūkstama tavo istorijos dalis“.  Čia bus galima apžiūrėti, išsirinkti ir įsigyti iš apyvartos išimtų, galioti nustojusių lito nominalo pašto ženklų, blokų, taip pat čia vyks proginis antspaudavimas, skirtas būtent šiam renginiui.

„Tai yra daugiau nei tiesiog pašto ženklai. Tai – dvidešimties mūsų nepriklausomybės metų eskizai, kuriais dalinomės siųsdami vieni kitiems savo gyvenimo akimirkas ir savo šalies istoriją. Tai gali būti tiesiog išblukęs prisiminimas, kurį būtų be galo malonu atgaivinti. Užsukit apsižvalgyti – tikrai rasite tokių pašto ženklų, kurie gali būti jūsų trūkstama istorijos dalis“, – sakė Lietuvos pašto Korporatyvinės rinkodaros grupės vadovė Jurga Strimaitienė.

Lietuvos paštas primena, kad šiuo metu lito nominalo pašto ženklai nebegalioja, jais nebegalima apmokėti siuntimo paslaugos, tačiau tai – vertingas suvenyras. Filatelinėje parduotuvėje bus galima įsigyti paskutinių besibaigiančio tiražo „litinių“ pašto ženklų.

Vilniaus centriniame pašte taip pat bus galima nusipirkti vienintelių Lietuvoje atvirlaiškių su „papildytąja realybe“ (augmented reality). Atvirlaiškiais pristatoma serija „Filatelija kitaip“: juose vaizdai su lito nominalo pašto ženklais atgimsta netikėtose ir šmaikščiose animuotose situacijose, kurias galima pamatyti turint mobiliąją programėlę.

„Viskas labai paprasta: parsisiunčiate į išmanųjį telefoną nemokamą programėlę „Aurasma“ ir pradedate sekti naudotoją vardu lietuvospastas. Įsigytą tokį popierinį atvirlaiškį galėsite išsiųsti įprastu paštu su linkėjimais savo draugams ar artimiesiems. Šiuos tikrai nustebins iš pirmo žvilgsnio tradiciškai atrodančio atvirlaiškio turinys“, – pasakojo J. Strimaitienė.

„Papildytosios realybės“ atvirlaiškius sukūrė Vilniaus dailės akademijos studentė Juta Kibildytė.

Čia pat veiks ir autentiška lito nominalo pašto ženklų kūrimo paroda, joje bus atskleidžiamos istorinių filatelijos produktų atsiradimo ypatybės.

Vienos dienos filatelijos parduotuvė-paroda „Trūkstama tavo istorijos dalis“ veiks spalio 12 d. nuo 10.00 iki 19.00 val.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vilniaus centriniame pašte dailininkas grafikas Antanas Rimantas Šakalys pristato Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą suvenyrinių vokų parodą „Lietuvių tautos kova už laisvę ir nepriklausomybę“.

„Suvenyriniai vokai reprezentuoja svarbiausius istorijos įvykius ir sukaktis, kultūros ir mokslo pasiekimus. Artėjant atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečiui, kviečiu prisiminti sudėtingą mūsų krašto istoriją, kurios Laisvę reikėjo išsikovoti. Šioje patriotinėje parodoje išvysite, kokia įvairi buvo ir iki šiol yra mūsų tautos kova už savo šalies suverenitetą. Tai – mūšiai, sukilimai, partizaninės ir tyliosios rezistencinės kovos, pavienių asmenų intelektuali veikla. Ši retrospektyva – tai mano duoklė drąsiems ir iškiliems tautiečiams atminti“, - sakė A.R. Šakalys.

Kolekciją sudaro 320 unikalių suvenyrinių vokų, daugumą jų autorius sukūrė šilkografijos būdu. Piešiniuose vaizduojami Durbės, Saulės, Žalgirio ir kiti mūšiai, sukilimai, pokario partizanų kovos, pavienių lietuvybės puoselėtojų portretai. Ant vokų nugulę piešiniai atspindi išskirtines lietuvių kovas, siekiant Laisvės ir Nepriklausomybės. 

Dailininkas A. R. Šakalys – itin plataus akiračio menininkas, kuriantis grafikos, knygų iliustracijos, tapybos, ekslibriso, dizaino, estampo bei suvenyrinės filatelijos srityse. Jį ypač išgarsino estampai ir mažoji grafika – suvenyriniai vokai bei pašto ženklai. A. R. Šakalio kūryboje jaučiamas pasididžiavimas savo tauta, jos žmonėmis, kūrusiais savo valstybę, kultūros, meno ir mokslo šedevrus.

 

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas simboliškai pasitinka artėjantį atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmetį. Šiandien Kauno centriniame pašte iškilmingai surengtas Lietuvos rekordu pripažintos – didžiausios pašto ženklų mozaikos pristatymas. Jaunosios menininkės Jolitos Vaitkutės iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų suklijuotas tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus portretas ateinančiais metais keliaus po Valstybės šimtmetį švęsiančią šalį. 

 

„2018-ieji bus ypatingi ir Lietuvai, švęsiančiai Valstybės atkūrimo šimtmetį, ir mūsų bendrovei, kuri taip pat minės 100 metų gyvavimo sukaktį. Įsitrauksime į visai Lietuvai svarbios istorinės sukakties minėjimą, kviesime žmones prisijungti prie įvairių iniciatyvų, bursiančių bendruomenes, ir dalinsimės viena didele žinia: atkurtai Valstybei jau šimtas metų!

Šiandien į Kauno centrinį paštą, o netrukus ir kitų mažesnių Lietuvos miestų gyventojus pakviesime iš arčiau pasižiūrėti į unikalų paveikslą – iš mažų dalelių – pašto ženklų – sudėtą vieno iš svarbiausių ir iškiliausių mūsų Valstybės kūrėjų dr. J. Basanavičiaus atvaizdą. Džiaugiamės, kad iš pašto ženklų „atgimęs“ tautos patriarchas pradėjo kelionę po šimtametę moderniąją Lietuvą“, – renginyje kalbėjo Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė. 

Iš Vilniaus į Kauną atkeliavusi pašto ženklų mozaika vėliau pasuks Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos kryptimis. Tai – viena iš Valstybės atkūrimo šimtmečiui bei 2018-aisiais minėsimo Lietuvos pašto gyvavimo 100 metų sukakčiai skirtų iniciatyvų.

Atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio proga Lietuvos paštas jau yra paskelbęs piešinių konkursą vaikams ir moksleiviams sukurti proginius atvirlaiškius, šie 2018-aisiais bus nemokamai dalijami didžiuosiuose šalies paštuose. Be to, svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams, žymintiems kelią į Nepriklausomybę ir modernios valstybės kūrimą, įamžinti bus leidžiami pašto ženklai, vyks filatelinės parodos ir kiti renginiai.

Atsisveikinimas su lito nominalo pašto ženklais virto rekordu

Mozaika iš galioti nustojusių ir iš apyvartos išimtų lito nominalo pašto ženklų buvo sukurta pernai. Šitaip tąsyk kūrybiškai atsisveikinta su daugiau nei du dešimtmečius leistais „litiniais“ pašto ženklais, kuriuos pakeitė euro nominalo pašto ženklai. Šį neįprastą paveikslą sukūrė dailininkė J. Vaitkutė. Jaunoji menininkė, visą pasaulį stebinanti savo unikaliais kūriniais iš maisto produktų ir kitų netikėčiausių daiktų bei medžiagų, šįkart kūrybai pasitelkė pašto ženklus.

„Anksčiau esu kūrusi paveikslų iš duonos ir kitų maisto produktų, šiemet Lietuvos Tarybos narius, kurie paskelbė Nepriklausomybės Aktą, teko „nubarstyti“ iš daugiau nei 50 kilogramų lietuviškos žemės. Pašto ženklai kaip kūrybinė medžiaga pasirodė įdomi savo spalvingumu, tačiau dar niekad nebuvau mačiusi tokios galybės pašto ženklų vienoje vietoje.

Kurdama šį paveikslą vis prisimindavau smagią vaikystės išdaigą... Būdama maža sykį spintoje radau tėčio kolekcinį pašto ženklų albumą ir spalvotus lipnius popierėlius suklijavau ant popieriaus. Žinoma, tąsyk gavau barti, o dabar – pasinėriau į kūrybos procesą, kuris buvo tam tikra meditacija“, – pasakojo menininkė J. Vaitkutė.

Rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ neseniai pripažino, kad iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų suklijuotas dr. J. Basanavičiaus portretas yra didžiausia pašto ženklų mozaika.

Kūrybinga jungtis tarp šiandienos ir tarpukario Lietuvos

Renginyje dalyvavęs filatelistas ir Pašto mokos ženklų leidybos komisijos narys prof. Liudas Mažylis sakė, kad buvusios nacionalinės valiutos – lito – nominalo pašto ženklų kūrybinga transformacija yra ne tik originalus, bet ir prasmingas dialogo mezgimas tarp nūdienos ir tarpukario Lietuvos.

„Neabejotina, kad dr. J. Basanavičius yra viena ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo asmenybių. Tai – lietuvybės „ikona“, kurios aktualumas jaučiamas jau 100 metų. Epochos keičiasi, todėl randasi ir naujų formų kalbėti apie svarbius dalykus.

Džiugina, kad netrukus šimtmetį švęsiančios Valstybės bendraamžis Lietuvos paštas puoselėja savo misiją burti žmones per laiškus, atvirlaiškius, pašto ženklus ir net jų modifikacijas. Tai – prasminga ir reikalinga veikla!“ – sakė prof. L. Mažylis.

Iš apyvartos išimti ir galioti nustoję lito nominalo pašto ženklai – vėl prekyboje. Šiandien jau suvenyriniais tapusiais pašto ženklais Lietuvos paštas pradėjo prekiauti internetinėje parduotuvėje.

 

„Šie pašto ženklai – daugiau nei dviejų dešimtmečių Lietuvos istorijos atspindys. Todėl kviečiame visus, besidominčius filatelija ir apskritai mūsų krašto kultūros ir ekonomikos raida, naudotis galimybe ir kaip istorinę vertybę įsigyti iš prekybos jau išimtų pašto ženklų.

Tai bus proga ne tik papildyti savo turimą filatelinę kolekciją trūkstamu pašto ženklu, bet ir patyrinėti nepriklausomoje Lietuvoje leistus pašto ženklus su lito nominalu. Bus itin smagu atrasti savo vaikystės pašto ženklų. Neabejoju, kad atsiras tokių, kurie smalsumo vedami norės prisiminimui įsigyti ir tą pašto ženklą, kurį pirmąkart užklijavo ant siunčiamo laiško. Suteikiame galimybę paruošti įsimintiną ir kolekcinę vertę turinčią dovaną artimiesiems, draugams ar kolegoms – suradus pašto ženklą, išleistą kieno nors gimimo metais arba svarbios sukakties proga“, – sakė Lietuvos pašto Korporatyvinės rinkodaros grupės vadovė Jurga Strimaitienė.

Lietuvos paštas primena, kad šiuo metu lito nominalo pašto ženklai yra nebegaliojantys, todėl jais negalima apmokėti siuntimo paslaugos.

Įsigyti iš apyvartos išimtų pašto mokos ženklų, kaip suvenyrų, galima Lietuvos pašto svetainės elektroninėje parduotuvėje adresu http://eparduotuve.post.lt/lt/el-parduotuve/category/postage-stamps-lito-nominalas. Taip pat visi, norintieji įsigyti šių unikalių pašto ženklų, spalio mėn. vienai dienai bus kviečiami į Vilniaus centrinį paštą, kur veiks momentinė filatelijos parduotuvė.  

Pirmaisiais nepriklausomybės metais leistų pašto ženklų vertė vis dar buvo nurodoma rubliais, vėliau – laikinąja valiuta talonais, kurie šnekamojoje kalboje dažnai vadinti „žvėreliais“ arba „vagnorkėmis“. Pašto ženklai su pažymėtu lito nominalu pradėti leisti 1993 m., pirmajame iš jų buvo įamžintas Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje. Nuo 2014 m. vidurio pašto ženklai buvo leisti ir lito, ir euro nominalais, o nuo 2015 m., kai Lietuva prisijungė prie euro zonos, – tik euro nominalais.

2016 m. gruodžio 31-oji buvo paskutinė diena, kai už pašto paslaugas buvo galima atsiskaityti buvusios nacionalinės valiutos – lito – nominalo pašto ženklais. Šie ženklai nuo 2017 m. sausio 1-os dienos tapo istorine vertybe. Pašto ženklai, kurių nominalioji vertė nurodyta ir litais, ir eurais, galės būti naudojami neribotą laiką.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Visam pasauliui Lietuvos paštas primena apie šalies tautines mažumas ir bendrijas.   Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei skirtas pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugsėjo 23-iąją.

„Tautinės mažumos ir bendrijos, gyvenančios mūsų šalyje, yra neatsiejama valstybės dalis; jos su Lietuva susijusios ne tik ilgalaikiais istoriniais, bet ir prasmingais kultūriniais saitais. Tęstine pašto ženklų serija siekiame plėtoti tarpkultūrinį dialogą ir prisidėti prie artimesnio drauge gyvenančių tautų pažinimo“, – teigia Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Naująjį pašto ženklą, kuriame vaizduojama menora (septynšakė žvakidė, judaizmo simbolis) su inkorporuotu Gediminaičių stulpų motyvu, sukūrė litvakė Viktorija Sidaraitė Alon. Ženklas bus išleistas 40 tūkst. egzempliorių tiražu jo nominalas – 0,94 Eur. 

„Plačiai atveriame duris kiekvienam, norinčiam pažinti mūsų bendruomenės istorijos Lietuvoje ištakas. Glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos paštu rezultatas – išleidžiamasis pašto ženklas simbolizuoja, kad beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių dalis.

Lietuvos žydų tapatinimasis su Lietuvos istorijos simboliais atskleidžia esminį mūsų tapatybės dėmenį – Lietuva litvakams buvo, yra ir bus Tėvynė“, – įsitikinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminties dieną, išleidžiamu pašto ženklu bus pagerbta Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė.

Kartu su naujuoju pašto ženklu, skirtu įprasminti Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per beveik 700 gyvenimo Lietuvoje metų žydai sukūrė turtingą, įvairialypę kultūrą. Žydai labai greitai įsitraukė į valstybės politinį, ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

Šalyje gyveno ir kūrė daug žymių judaizmo mokslininkų bei rabinų. Čia veikė pasaulinio garso dvasinės akademijos – ješivos, į jas studijuoti atvykdavo jaunuolių iš daugelio pasaulio šalių. Miesteliuose ir didžiuosiuose miestuose veikė žydų mokyklos, draugijos, parduotuvės ir kavinės. Skirtingais laikotarpiais vien Vilniuje veikė per 250 sinagogų. Aktyvi žydų bendruomenės veikla praturtino ir pagyvino Lietuvos miestų ir miestelių gyvenimą.

Lietuvos žydų, dažnai vadinamų litvakais, indėlis į judaizmo istoriją ir plėtrą itin svarus. Vilnius, ilgainiui gavęs Šiaurės Jeruzalės vardą, iki Antrojo pasaulinio karo garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šį penktadienį, rugsėjo 22 dieną, Vilniaus centriniame pašte, pažymint Vilniaus konferencijos 100-ąsias metines, vyks proginis antspaudavimas. Apyvartoje pasirodys ir svarbiam istoriniam įvykiui, turėjusiam lemiamos įtakos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui, skirtas proginis atvirlaiškis.

 

„Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui svarbu prisiminti ne tik Vasario 16-ąją, bet ir kitus ne mažiau reikšmingus mūsų šalies istorijos įvykius, lėmusius Nepriklausomybės paskelbimą. Vienas iš tokių yra prieš šimtmetį vykęs prasmingas tautos forumas – Vilniaus konferencija, todėl filatelijos gerbėjams bei plačiajai visuomenei pristatome proginį atvirlaiškį. Šį penktadienį, lygiai prieš 100 metų įvykusios Vilniaus konferencijos dieną, atvirlaiškis Vilniaus centriniame pašte bus ženklinamas proginiu spaudu“, – sakė Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Atvirlaiškį apipavidalino dailininkė Evelina Paukštytė. Jame pavaizduotas fragmentas iš Vilniaus konferencijoje priimtos rezoliucijos faksimilės. Proginiame spaude pavaizduotas sostinėje J.Basanavičiaus gatvėje esantis dabartinio Rusų dramos teatro pastatas, jame 1917 metais ir įvyko žymioji Vilniaus konferencija.

Kelią į demokratinės Lietuvos valstybės atsiradimą Lietuvos paštas nuo praėjusių metų įamžina ir tęstinėje pašto ženklų blokų serijoje „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“. Jau yra išleisti du pašto ženklų blokai: 2016-aisiais metais viename iš jų buvo pavaizduotas dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės, šiemet – Didysis Vilniaus Seimas, spaudos atgavimas ir Lietuvių konferencija. Jubiliejiniais 2018 m. išleisimame pašto bloke išvysime Lietuvos tarybą ir Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

„Šia proginių pašto ženklų blokų serija įamžinamas Lietuvos valstybės gimimas: nuo pirmųjų valstybingumo užuomazgų tautinės priespaudos metais leistuose ir knygnešių platinamuose lietuviškuose spaudos leidiniuose iki Nepriklausomos valstybės idėjos suformavimo Didžiajame Vilniaus Seime ir Vilniaus konferencijoje. Tai istoriniai įvykiai, nulėmę įkūrimą Lietuvos Tarybos, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą“, – pažymi T. Bašarovas.

Vilniaus konferencija. Tai – 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje įvykęs lietuvių atstovų susirinkimas, kuriame svarstytas Lietuvos valstybės atkūrimas. Šalies inteligentų suvažiavime, vėliau įgavusiame Lietuvių konferencijos pavadinimą, pasisakyta už nepriklausomą ir demokratišką valstybę.

Vilniaus konferencijoje buvo nuspręsta, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas, o šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimties asmenų Lietuvos Taryba.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas kviečia įsigyti iš apyvartos išimtus pašto mokos ženklus, galiojusius iki euro įvedimo.

Daugiau informacijos ir šių pašto ženklų užsakymo formą rasite čia.

Puslapiai