Spausdinti

Filatelijos naujienos

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų seriją, kuria populiarinamas istorinis šalies technikos palikimas. Naujasis pašto ženklas „Technikos paveldas. Karaliaus Vilhelmo senieji šliuzai“ apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, birželio 10 dieną.

„Kasmet išleidžiame ir tokių pašto ženklų, kurie neskirti ypatingoms datoms, prasmingiems įvykiams ar istorinėms sukaktims pažymėti; tais pašto ženklais atkreipiame dėmesį į išskirtinius, reikšmingiausius šalies mokslo bei technikos pasiekimus. Architektūros, urbanistikos ar technikos paminklai yra svarbūs visuomenės kūriniai, jie išreiškia bei atspindi ir tautos savastį. Pamaryje esantis laivybos kanalas, sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją, garsus ne tik techninėmis subtilybėmis, bet ir istorija; ją ir norime priminti išleidžiamu pašto ženklu“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Naująjį pašto ženklą, kuris bus išleistas 50 100 egz. tiražu, sukūrė Vilniaus dailės akademijos studentė Laima Matuzonytė. Pašto ženklo nominalas – 0,94 Eur. 

Drauge su pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Klaipėdos centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Karaliaus Vilhelmo kanalas 1863–1873 m. iškastas prancūzų karo belaisvių rankomis, pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu. Dirbtinis vandens kelias buvo skirtas apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Klaipėdos pietiniame pakraštyje kanalas susijungia su Kuršių mariomis. Kanalo ilgis siekia 25–27 km, plotis – 28–30 m, vidutinis jo gylis – 1,7 metro.

Vandens lygį su Minijos upe reguliavo speciali šliuzų sistema ties Lankupiais. Tai – vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris yra paskelbtas technikos paminklu.

Kasant kanalą daug prancūzų karo belaisvių žuvo, todėl jiems kanalo žiotyse ties keliu į tarptautinę perkėlą pastatytas paminklas.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

 

 

Europos paštus vienijanti asociacija „PostEurop“ skelbia gražiausio pašto ženklo rinkimus. Šiemet visi europiečiai kviečiami balsuoti už Senojo žemyno pilis, tarp kurių puikuojasi ir išskirtinis bastioninio tipo Biržų pilies kompleksas.

Kiekvienais metais tarptautinė asociacija „PostEurop“ skelbia vieną temą Europos pašto ženklų serijoje išleisti. Šiemet bendru Europos saugumo ir stiprybės simboliu pasirinktos pilys, todėl visi paštai pristatė filatelinius gaminius legendinių gynybinių tvirtovių tema.

„Per pašto ženklus galime pristatyti ne tik šalies architektūrą, kultūrą, papročius, istoriją ir tradicijas, bet ir sudominti svečių šalių keliautojus atvykti mūsų kraštą pamatyti savo akimis. Dalyvavimas filateliniuose konkursuose padeda plėtoti ir stiprinti tarptautinius ryšius, reprezentuoti savo šalį. Tikiu, kad patrauksime užsieniečių dėmesį ir paskatinsime juos apsilankyti Lietuvoje“, – teigia Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Konkursui pateiktas pašto ženklas buvo išleistas balandžio 29 dieną. Dailininko Domanto Vildžiūno kurtame pašto ženkle pavaizduota Šiaurės Lietuvos perlu tituluojama, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje įsikūrusi Biržų pilis. Tai – geriausiai visoje šiaurės rytų Europoje išsilaikiusi ir vienintelė Lietuvoje bastioninio tipo tvirtovė. Pašto ženklo nominalas – 0,81 euras, tiražas – 80 tūkst. egzempliorių.

Balsuoti už gražiausią Europos pašto ženklą galima internetinėje svetainėje http://www.posteurop.org/europa2017.

Gražiausio Europos pašto ženklo rinkimai organizuojami nuo 2002 metų. Kasmet nacionaliniai Europos paštų operatoriai konkursui gali pateikti vieną pašto ženklą, išleistą tęstinėje serijoje „Europa“. Pernai buvo renkamas gražiausias aplinkosaugos temos „Mąstyk žaliai“ (angl. Think Green) pašto ženklas. Daugiausia balsų įvertintas Kipro pašto filatelinis gaminys.

 

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vilniaus centriniame pašte pristatoma filatelisto Algimanto Dugno paroda „Espal“. Ekspozicijoje – Venesueloje gyvenusio lietuvių išeivio A. Dugno per kelis dešimtmečius sukaupta Ispanijos ir Lotynų Amerikos pašto ženklų kolekcija.

„Pasitikdami kalendorinę vasarą džiaugiamės sostinės gyventojams ir svečiams galėdami pristatyti saulėtą ir egzotišką filatelijos parodą. Pašto ženkluose tarsi metraštyje fiksuojami svarbiausi istorijos įvykiai, reikšmingiausi šalies mokslo ir kultūros pasiekimai. Visą birželio mėnesį Vilniaus centriniame pašte gyvuosianti Ispanijos ir Lotynų Amerikos dvasia kvies susipažinti su istoriniu bei kultūriniu palikimu, grafiškai atvaizduotu pašto ženkluose“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Pasak parodos autoriaus A. Dugno, pašto ženklų kolekcionavimas – tai ne tik kitų šalių istorijos, kultūros, meno, gamtos pažinimas. „Filatelija – tai menas, kuris tave moko ir drauge labai gerai atpalaiduoja. Kolekcionuodamas pašto ženklus ne tik įgyji išskirtinių žinių, bet ir susipažįsti su įvairiausiais kitų šalių žmonėmis“, – įsitikinęs filatelistas.

Parodoje eksponuojami per daugiau kaip 50 metų kolekcininko sukaupti Lotynų Amerikos kultūrą reprezentuojantys pašto ženklai. Daugiausia eksponatų iš Venesuelos, kurioje autorius praleido didžiumą savo gyvenimo, tačiau asmeninėje kolekcijoje svarbią vietą užima ir lietuviški pašto ženklai, kuriuos nuo 1961 metų pavyko aptikti pietinėse šalyse.

Autorius įsitikinęs, kad tokios parodos prisideda prie filatelijos tradicijų puoselėjimo ir yra prasmingos siekiant Lietuvos jaunimą sudominti lavinančiu ir smagų laiko praleidimą garantuojančiu pomėgiu. „Negali nesutikti su Ispanijos pašto tvirtinimu, jog geriausi vaistai nuo šiuolaikinio streso ir nerimo yra filatelija“, – pažymi parodos autorius.

Algimantas Dugnas yra lietuvių išeivis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Venesueloje. Prieš gerą dešimtmetį su šeima į Lietuvą grįžęs A. Dugnas tautiečius moko ispanų ir italų kalbų.

Pašto ženklų paroda „Espal“ Vilniaus centriniame pašte lankytojų lauks iki birželio 26 dienos.

 

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

 

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodysiančiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle bus pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris.

Naująjį pašto ženklą, kuris bus išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. 

„Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą leisdamosi į simbolinę kulinarinę kelionę plačiajam pasauliui pristatys išskirtinį Lietuvos gaminį“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Kartu su pašto ženklu, skirtu Lietuvos kulinariniam paveldui, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuviška virtuvė keitėsi ir formavosi veikiama įvairių istorinių aplinkybių, tačiau varškės sūrio ruošimo tradicijomis Lietuvos dvarai garsėjo jau viduramžiais. Gamybos procesas iki šių dienų išliko beveik nepakitęs. Pagal senąsias lietuviškas tradicijas suslėgtas varškės sūris dažnai paskaninamas rupia druska, smulkintu česnaku arba kmynais. 2013 m. Europos Komisija varškės sūrį įtraukė į saugomų produktų sąrašą. Jis tapo trečiuoju lietuvišku saugomu produktu Europos Sąjungoje.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šią savaitę Kinijos pašto organizuojamoje tarptautinėje pašto ženklų parodoje „Pašto kelias. Šilko kelias. Kelias į atsinaujinimą“ eksponuojami ir lietuviški pašto ženklai. Reprezentuoti šalį pasirinkti serijos „Europa“ pašto ženklai, nes jie įprasmina Lietuvos kultūrinę tapatybę Senojo žemyno bendrystėje.

„Nuo seniausių laikų tarp Rytų ir Vakarų nusidriekęs Šilko kelias buvo svarbus ne tik ekonominiais, bet ir kultūriniais mainais. Ši tarptautinė paroda, sujungianti Pašto ir Šilko kelius, simboliškai įprasmina Rytų bei Vakarų šalių kultūros sklaidą ir veda į atsinaujinimo bei ateities perspektyvą.

Dalyvavimas tarptautinėje parodoje Kinijoje suteikia unikalią galimybę pristatyti Lietuvą ir turtingą jos kultūrinį paveldą, kuris jau daug metų kartu su visa Europa įprasminamas teminiuose tęstinės „Europos“ serijos pašto ženkluose. Į Kiniją iškeliavusiuose Lietuvos pašto ženkluose – senieji lietuvių žaislai, muzikos instrumentai, Lietuvos pilys bei kiti unikalūs šalies kultūros objektai“, – pasakojo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Lietuvos pašto parengtoje filatelinėje ekspozicijoje „Lietuva Europoje: vienybė įvairovėje“ pristatomi serijoje „Europa“ leisti pašto ženklai. Nuo 1993-ųjų Lietuvos paštas drauge su kitomis Europos šalimis kasmet leidžia pašto ženklus bendra tema, šitaip siekiama įprasminti Senojo žemyno bendrystę, siejamą bendros istorijos, puoselėjamos bendros kultūros ir išpažįstamų europietiškų vertybių.

Ekspozicijoje pristatomi pašto ženklai, kuriuose įamžintas mūsų šalies unikalumas ir išskirtinumas yra bendra Europos tapatumo dalis. „Drauge pristatome turtingą Lietuvos valstybingumo istoriją, primindami, kad 2018-aisiais bus švenčiamas ne tik Lietuvos valstybės, bet ir Lietuvos pašto šimtmetis“, – teigė R. Kruopaitė-Lalienė.

Kartu su Lietuva savo pašto ženklus parodoje pristato Slovėnija, Graikija, Kroatija, Latvija, Bulgarija, Švedija, Portugalija ir Belgija. 

Organizuoti šalies pristatymą tarptautinėje pašto ženklų parodoje, kuri eksponuojama Kinijos pašto Pekino Jajuncun padalinyje, padėjo Lietuvos respublikos ambasada Kinijoje.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

 

Gegužės 11-13 dienomis Lietuvos paštas dalyvaus tarptautinėje pašto ženklų parodoje, kuri vyks Vokietijos Eseno mieste. Jau 27-ąjį kartą vyksiantis renginys kasmet pritraukia tūkstančius filatelijos mylėtojų ir kolekcionierių iš viso pasaulio.

Tradicija tapusioje tarptautinėje pašto ženklų parodoje pasaulio paštai pristato savo filatelinius gaminius. Ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti lietuviškų pašto ženklų bei kitos filatelinės produkcijos nuo rytojaus Eseno parodoje galės ir viso pasaulio filatelijos kolekcininkai.

Specialiame Eseno filatelijos parodai Lietuvos pašto sukurtame atvirlaiškyje ir proginiame spaude užrašas „The  missing piece of your collection“ (liet. trūkstama tavo kolekcijos dalis ). Europos žemėlapio kontūruose išryškinta Lietuva simboliškai pristatoma kaip svarbi filatelinės kolekcijos dalis. Šalies teritorija, išryškinta nacionalinės vėliavos spalvomis, įrėminta pašto ženklo kontūrais bei užrašas, -intriguoja ir patraukia dėmesį.

Eseno filatelijos parodos metu vyks proginis antspaudavimas.

 

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.

Šį šeštadienį, balandžio 29 dieną, Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia du naujus pašto ženklus. Šiais metais visų Europos šalių paštų leidžiama pašto ženklų serija „Europa“ pasipuoš įspūdingomis Senojo žemyno pilimis, tarp kurių bus ir Biržų bei Klaipėdos pilys.

Dviejų pašto ženklų seriją „Europa. Pilys“ sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Viename iš pašto ženklų pavaizduota Biržų pilis, kitame – Klaipėdos. Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu. Abiejų pašto ženklų nominalai – po 0,81 eurą.

„Filatelija – istorijos veidrodis, ne tik atspindintis praeities paveikslus, bet ir mezgantis naujus dialogus, steigiantis bendrystę. Lietuva nuo seno garsėjo savo pilimis. Didingas gynybinių pastatų grožis plačiai aprašytas literatūroje, apdainuotas poetų. Džiaugiamės, galėdami šalies istorinį paveldą pašto ženklo pavidalu pristatyti visai Europai“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Šiemet pasirodo jau 61-oji pašto ženklų serijos „Europa“ laida, ja siekiama kurti glaudesnę Europos integraciją, stiprinti draugystę ir bendradarbiavimą.

Kartu su naujaisiais pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šį šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Biržų pašte nuo 9 val. iki 12 val. bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Biržų pilis yra įsikūrusi Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Tai geriausiai šiaurės rytų Europoje išsilaikiusi ir vienintelė Lietuvoje bastioninio tipo tvirtovė.

1575 m. pastačius užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje, 1586 m. buvo supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų reformatų bažnyčia, arsenalas, maisto sandėliai, kareivinės bei kiti pastatai. Tvirtovė ir miestas sudarė išskirtinį, vientisą gynybinį kompleksą. Renesansinė bastioninė pilis, baigta statyti 1589 m., šiuo metu yra neįkainojamas istorijos ir architektūros paminklas.

Šiuo metu pilies rūmuose veikia Biržų krašto muziejus „Sėla“, įsikūrusi miesto biblioteka.

Aplink Klaipėdą, būrėsi grandinė piliakalnių bei pilių, skirtų apsisaugoti nuo vikingų ir kitų priešų. Kryžiuočių ordinui užgrobus Klaipėdą, miestui buvo išrūpintos Magdeburgo teisės, sudaryta pasaulietinė ir bažnytinė valdžia, pradėta pilies bei bažnyčių statyba.

Rašytiniuose šaltiniuose Klaipėdos pilis pirmą kartą paminėta 1252 m. liepos 29 d. – dokumente, kuriuo Vokiečių ordino magistras su Kuršo vyskupu sutaria pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Pilis pavadinta Mėmelburgu. Ilgus amžius pilis kentė aršius antpuolius, buvo deginta, griauta ir atstatinėjama iš naujo.

Šiuo metu piliavietėje veikia muziejus. Lankytojams prieinamos atkastos pilies liekanos, pamatai. Pilies muziejuje galima pasivaikščioti seniausiu Klaipėdos grindiniu,  išgrįstu XVI amžiuje.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų serijos „Lietuvos raudonoji knyga“ leidybą, pristato retas ir nykstančias faunos rūšis. Naujuose išleidžiamuose pašto ženkluose pavaizduotos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dvi graužikų rūšys. Pašto ženklai pasirodys apyvartoje šį šeštadienį, balandžio 8 dieną.

Naujuosius pašto ženklus iš serijos „Lietuvos raudonoji knyga“ sukūrė dailininkė Inesa Gervė. Juose pavaizduotos dvi itin retos graužikų rūšys – ąžuolinė miegapelė ir beržinė sicista. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 0,42 euro, tiražas – po 150 tūkst. egzempliorių.   

„Laikydamiesi tradicijos per filateliją atkreipti dėmesį į mūsų krašte retas ir nykstančias gyvūnų, augalų bei grybų rūšis jau kelintus metus leidžiame tęstinę pašto ženklų seriją „Lietuvos raudonoji knyga“. Pašto ženkluose vaizduojamos į Raudonąją knygą įrašytos laukinės faunos ir floros retenybės; tai – ir vienas iš būdų pristatyti Lietuvos gamtos unikalumą“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Su šiais pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, šeštadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas graužikų būrio žinduolis – ąžuolinė miegapelė (lot. Eliomys quercinus) – yra retai Vidurio ir Šiaurės Europoje aptinkama rūšis. Žinoma tik viena šio graužiko radavietė Lietuvoje – Perlojos girininkijoje (Varėnos r.), kur 1957–1959 m. šios rūšies miegapelių aptikta paukščiams iškeltuose inkiluose. 

Beržinė sicista (lot. Sicista betulina) – šoklinių (Dipodidae) šeimos smulkus graužikas su ilga plaukuota uodega. Pirmą kartą Lietuvoje buvo aptikta 1993 metais Nemuno žemupio pakraščiuose.

Į Lietuvos raudonąją knygą yra įrašytos 766 retos ir nykstančios augalų, gyvūnų bei grybų rūšys. Tarp jų 23 – žinduolių, 80 – paukščių, 123 – vabzdžių, 220 – žiedinių augalų, 93 – samanų, 112 – grybų, 63 – kerpių ir kt.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Iškilaus, visame pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko, vadinamosios Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo šimtosios gimimo metinės bus pasitiktos jam skirtu pašto ženklu. Apyvartoje pašto ženklas pasirodys šį šeštadienį, kovo 4-ąją.

Tęstinės serijos „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ pašto ženklą, kuriuo pažymimos šimtosios A. J. Greimo gimimo metinės, sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Ženklas išleidžiamas 200 tūkst. egzempliorių tiražu, jo nominalas – 0,39 euro.

„Ši pašto ženklų serija – pasididžiavimo Lietuva ir jos žmonių pasiekimų visame pasaulyje liudijimas. Netrukus išleisimas pašto ženklas primins apie pasaulinio masto mokslininką – lietuvį A. J. Greimą, kurio idėjos didžiulio atgarsio sulaukė ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose.

Pašto ženklai, užklijuoti ant laiškų, pasklinda po visą platųjį pasaulį, todėl neabejoju, kad jų „kelionė“, prasidėsianti gimtojoje Lietuvoje, kaip ir A. J. Greimo idėjos, pasieks tolimiausias šalis, tarp jų – ir Frankofonijos pasaulį, kurio itin svarbia dalimi yra tapęs mūsų tautietis“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Kartu su pašto ženklu, kuriuo įamžinamas A. J. Greimo atminimas, apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas – ant jo pavaizduotas semiotinis kvadratas, t. y. A. J. Greimo sukurtos savitos semiotikos teorijos branduolys. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą

Literatūrologas, semiotikos profesorius Kęstutis Nastopka sako, kad A. J. Greimas pasauliui pirmiausia žinomas kaip Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. „Lietuviai geriau jį pažįsta kaip senųjų lietuvių tikėjimų tyrėją ir eseistą. Karo metais Lietuvoje A. J. Greimas aktyviai dalyvavo antinacinėje veikloje, o po karo įsikūręs Prancūzijoje įsitraukė į antisovietinę rezistenciją“, – teigė K. Nastopka.

A. J. Greimas pats vienas ir su savo mokiniais prancūzų kalba yra išleidęs per dešimtį knygų, maždaug tiek pat jo originalių bei verstinių knygų išspausdinta ir lietuvių kalba.

„Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatino susirūpinti prasme tų baisybių, kurios vyko prieš jūsų akis. Tai ir buvo manasis psichologinis fonas“ – taip interviu Paryžiaus dienraščiui Le Quotidien de Paris yra teigęs A. J. Greimas.  

2017-uosius Seimas yra paskelbęs A. J. Greimo metais, o Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) šimtąsias A. J. Greimo gimimo metines įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui Lietuvos paštas išleidžia jau antrąją jubiliejinę atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį įamžinančią pašto ženklų seriją. Šį šeštadienį, vasario 11 dieną, apyvartoje drauge pasirodys ir žymaus XX amžiaus lietuvių poeto Kazio Bradūno 100-osioms gimimo metinėms skirtas pašto ženklas.

Proginis trijų pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 30 tūkst. egzempliorių tiražu. Šiuose pašto ženkluose įamžinti svarbūs XX a. pr. istoriniai įvykiai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui: spaudos atgavimas (1904 m. gegužės 7 d.), Didysis Vilniaus Seimas (1905 m. gruodžio 4–5 d.) ir Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.). Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro.

„Šia proginių pašto ženklų serija įamžinamas demokratinės Lietuvos valstybės gimimas: nuo pirmųjų valstybingumo užuomazgų, kurios reiškėsi per tautinės priespaudos metais išsaugotą lietuvišką žodį, iki Nepriklausomos valstybės idėjos suformavimo Didžiajame Vilniaus Seime ir Vilniaus konferencijoje.

Tad ir šiais trimis naujais pašto ženklais primenami svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai, nulėmę Lietuvos Tarybos, 1918 m. vasario 16 d. paskelbusios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, įkūrimą“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Lietuvos paštas taip pat pažymi ir šį šeštadienį, vasario 11 dieną, minėsimas vieno iš žymiausių XX a. lietuvių poetų Kazio Bradūno (1917–2009), priklausiusio garsiajai karo meto studentų kartai, šimtąsias gimimo metines. Jo atminimui skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Tomas Dragūnas. K. Bradūno 100-osios gimimo metinėms skirtas pašto ženklas, kurio nominalas – 0,39 euro, bus išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu.

Kartu su proginiu pašto ženklų bloku „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ ir pašto ženklu „Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokai. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Puslapiai